Besiplečiant kompiuterinės įrangos galimybėms auga ir kvalifikuotų darbuotojų paklausa bei reikalavimai darbuotojams visame pasaulyje. Retas darbuotojas šiuo metu gali dirbti be kompiuterio ar kompiuterinės technikos taikymo savo darbe. Atsiranda naujos programos taikytinos konkrečiose darbo srityse, lengvinančios darbą bei gerinančios jo kokybę. Norint išlikti konkurencingu darbo rinkoje tenka prisitaikyti prie jos reikalavimų, pastoviai tobulinti turimas žinias bei gebėjimus ir įgyti naujų. Rašant šį darbą buvo apžvelgta suaugusiųjų kompiuterinio raštingumo situacija Lietuvoje ir pasaulyje. Aiškintasi politinis požiūris į kompiuterinių gebėjimų ugdymą, finansavimo šaltinius. Atliktas anketinis tyrimas, kuriame apklausta daugiau nei 500 Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojų. Atliekant tyrimą aiškintasi, kompiuterinių gebėjimų lygmuo priklausomai nuo amžiaus ir pareigų. Aiškintasi ar nuo amžiaus priklauso pageidaujamo mokymosi būdo pasirinkimas, taip pat kiek amžius turi 5takos norui tobulėti informacinių technologijų srityje. Tyrime siekta atsekti priklausomybę norimų mokytis dalykų nuo respondentų pareigų. Į visus šios klausimus atsakymus padėjo surasti atliktas apklausos rezultatų tyrimas. / Nowadays the demand for qualified workers as well as the requirements for workers is increasing all around the world due to the development of opportunities of the new computer technologies. Just a few members of our society can work without computer or any computer device. The new software that can be used in a particular working sphere appears. This new software makes the work easier and quality of work much better. In order to survive in the competitive labour market, each organization should adjust itself to the requirements of the market, constantly deepen acquired knowledge and abilities and learn new ones. Computer literacy in Lithuania and in the world was reviewed in this thesis. The theme was being analyzed taking into account political and financial sources. The research by the means of questionnaire was performed. More than 500 Vilnius Pedagogical University workers took part in it. The aim of this questionnaire was to make a connection between age and position of the reporters and their computer literacy abilities. The question of the choice of particular learning method in accordance with the age was risen up as well as the influence of the age on desires to improve knowledge in the sphere of modern technologies. The connection between the desirable aspects of study and the holding position is showed in this research. All the answers to these questions were found during the research.

Mokymosi visą gyvenimą samprata šiuolaikinėje visuomenėje reikalauja naujo traktavimo būdo: tai ne tradicinis kvalifikacijos kėlimas, o naujas žinių vadybos būdas. Nagrinėjamas industrinio kapitalo virsmas į žmoniškąjį kapitalą, kuris vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Europos Sąjungos strateginiai dokumentai, reglamentuojantys mokymosi visą gyvenimą yra orientuoti į žiniomis pagrįstus modelius, tačiau šalys narės skirtingai įgyvendina šias koncepcijas (nagrinėjama Europos šalių geroji patirtis). Struktūrinė Europos Sąjungos fondų parama atvėrė galimybę sustiprinti mokymosi visą gyvenimą efektyvumą, tačiau paramos panaudojimas Lietuvoje žmoniškųjų išteklių plėtrai buvo daugiau chaotiškas (strategiškai neapgalvotas), nenukreiptas į modelių struktūrines permainas. / Conception of Lifelong learning in contemporary society demands new approach: its not traditional training in service, but new method of knowledge management. Industrial capital converts to human capital, what plays more important role. Strategically documents of Europe union, which regulate lifelong learning, are orientated to knowledge based models, but European countries implement these models in different ways. Structural support of EU funds made an opportunity to strengthen/enhance the effectiveness of lifelong learning in Lithuania, but the use of support was chaotic and not directed to changes of models structure.