Paauglių psichologinio prisitaikymo ir socialinės paramos sąsajos SANTRAUKA Psichologinio atsparumo tema jau keletą dešimtmečių domina tyrėjus, tačiau vis dar stinga aiškios teorinės psichologinio atsparumo sampratos, nevienodai apibrėžiamas atsparumo procesas. Tyrimuose dažnai nagrinėjami bendrieji paauglystės prisitaikymo ypatumai, nepakanka prisitaikymo tyrimų, apimančių ankstyvosios paauglystės laikotarpį, ir nagrinėjančių socialinės paramos įtaką aukšto prisitaikymo lygio paaugliams, gyvenantiems prastomis psichosocialinėmis sąlygomis. Šiame darbe analizuojamas psichologinis prisitaikymas ir jo sąsajos su socialine parama ankstyvosios paauglystės laikotarpiu. Tiriamieji – 98 Biržų apskrities mokyklų 12–15 metų paaugliai. Apklausa atlikta 2007–2008 metais. Įvertinimo būdai: Achenbacho jaunuolių elgesio problemų klausimynas YSR (YSR 11/18, Youth Self Report, Achenbach, 1991); TFR 5/18 (Teacher Report Form) darbo autorės sukurta anketa (Kubeckienė, 2007); socialinio tinklo matrica (Antinienė, Baršauskienė, Merkys, 2004); kokybinis (fenomenologinis) tyrimas. Atlikta matematinė–statistinė duomenų analizė, naudojant kompiuterio programą „SPSS for Windows“ (12.0 versija). Nustatant skirtumus tarp grupių, demografiniams duomenims aprašyti ir respondentų atsakymams analizuoti panaudotos dažnių lentelės, porinių dažnių lentelių metodas, ² (chi kvadrat) kriterijus, Spearman‘o koreliacijų metodas ir Studento t kriterijus nepriklausomoms imtims palyginti. Taikant... [toliau žr. visą tekstą] / Relation Between Psychological Adaptation and Social Support in Early Adolescence SUMMARY Over few decades the subject of psychological resistance has been fascinating the surveyors; however there is neither enough clearly defined theorical characterization of psychological resistance, nor unified description of the process of resistance. Often the researches analyze only common characteristics of adaptation in adolescence. There are neither enough carried out adaptation surveys, that would include early adolescence period nor analyze the influence of social support for highly adaptable adolescents, who live in rather deprived psychosocial circumstances. This essay is analyzing psychological adaptation and its relation with social support in the period of early adolescence. Respondents - 98 adolescents, age group 12-15 years old from Birzai District Schools. Survey carried out 2007 to 2008 years. Evaluation techniques: Achenbach’s questionnaire of youth behavioural problems YSR (YSR 11/18, Youth Self Report, Achenbach, 1991); TFR 5/18 (Teacher Report Form); the questionnaire prepared by the author of this essay (Kubeckiene 2007); a matrix of the social network (Antiniene, Baarsauskiene, Merkys, 2004); qualitative (phenomenological) survey. There was a mathematical-statistical analysis performed using computer program “SPSS for Windows” (12.0 Version). In order to establish the distinctions among groups, to describe the demographical data as well as to analyze the answers of... [to full text]

Siekiant nustatyti genetinius, fiziologinius ir fizinius veiksnius, darančius įtaką dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) auginių rizogenezei, tirti trijų veislių žalieji auginiai, paimti iš ūglių lignifikacijos pradžioje. Nustatyta, kad ISR 40 ir 50 mg/l koncentracijos tirpalas, palyginus su kontroliniu variantu, nežymiai, bet patikimai spartina rizogenezės procesą. Net mažiausios NAR koncentracijos mažina auginių su šaknimis išeigą. IAR rizogenezės spartos nedidina, bet 40–50 mg/l koncentracijų tirpalai didina įsišaknijusių auginių procentą. ISR ir NAR poveikyje nežymiai didėja vidutinis pagrindinių šaknų skaičius ant šaknies regeneruojančio auginio. Intensyviausiai šaknis regeneruoja iš ūglio viršūnės paimti auginiai, kuriems būdingas mažiausias sumedėjimo lygis. Auginiai nuo juvenaliniame tarpsnyje esančių medžių pagal rizogenezės spartą atsilieka nuo auginių, paimtų nuo derančių medžių. Esminę įtaką dygliuotojo šaltalankio žaliųjų auginių rizogenezei daro auginio ilgis. Parodyta, kad egzistuoja minimalūs auginio, turinčio potencijų rizogenezei, parametrai. Tik pavieniai penkių centimetrų ilgio auginiai regeneruoja šaknis. Didėjant auginio ilgiui rizogenezės dažnumas didėja. / In order to evaluate genetic, physiologic and physical factors influencing rhizogenesis of green cuttings of sea buckthorn, cuttings from three cultivars were taken at the beginning of lignification. It was estimated, that 40 and 50 mg/L IBA solutions narrowly but reliably quicken rhizogenesis compared to control. Solution with even the lowest NAA concentration reduces output of cuttings with roots. IAA doesn’t accelerate process of rhizogenesis, but 40 and 50 mg/L IAA solutions increase percentage of rooted cuttings. Average main root quantity on the rooted cutting increases under the influence of IBA and NAA. Cuttings with the lowest lignification level, which were taken from terminal shoot part, regenerated roots more intensively. Cuttings taken from juvenile plants lag behind the cuttings from bearings plants according to rhizogenesis speed. The length of cutting is crucial for the rhizogenesis of sea buckthorn cuttings. Minimal cutting parameters for potential rhizogenesis are shown. Only several 5 cm length cuttings regenerate roots, rate of rhizogenesis increases in longer cuttings.

Tyrimai atlikti 2008-2009 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje limnoglacinialinio lengvo priemolio ant moreninio molio karbonatingame, giliau glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol). Auginti žieminiai kviečiai „Tauras“, kurie pieninės brandos tarpsnyje buvo tręšiami Lyderis amino plius trąšomis su 0,5, 1, 1,5, 2, 2,5 ir 3 % koncentracijų aminorūgštimis. Bandymo vidutiniais duomenimis nustatyta, kad žieminius kviečius šiame tarpsnyje tręšiant skystojo amidinio azoto trąšomis Lyderis amino plius su 0,5-1,5 % aminorūgščių, gautas esminis grūdų derliaus priedas (0,47 ir 0,82 t ha-1). Minėtos trąšos su 0,5-3,0 % aminorūgščių iš esmės padidino baltymų kiekį (0,55 - 0,57 proc. vnt.) žieminių kviečių grūduose. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis grūduose buvo žieminių kviečių, tręštų skystosiomis amidinio azoto trąšomis su 0,5 % aminorūgščių. Didžiausi ir esminiai pakeičiamų ir nepakeičiamų aminorūgščių kiekiai buvo sukaupti grūduose, naudojant Lyderio amino plius trąšas su 0,5 – 1,5 % aminorūgščių. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis grūduose būtų sukauptas naudojant pieninės brandos tarpsnyje 0,86 % koncentracijos aminorūgščių tirpalą. / The investigation was carried out over the period 2008-2009 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture, situated on limnoglacial carbonaceous light clay loam and tilled soil, deeper in Calcaric-Endohypogleyic Luvisol. There were grown the winter wheat “Tauras”, which were fertilized with “Lyderis Amino Plius” fertilizers, concentrated with 0,5%, 1%, 1,5%, 2%, 2,5%, and 3% of amino acids, at the grain milky stage. The experimental research showed that the yield of winter wheat was significant (0,47 and 0,82 t ha-1) when applying liquid amide nitrogen fertilizers “Lyderis Amino Plius” with 0,5 – 1,5 % of amino acids, at the mentioned stage. In addition, the same fertilizers with 0,5-3,0 % of amino acids increased the amount of proteins (0,55 – 0,57 % per one) in the grains of winter wheat. The biggest total amount of amino acids were found in the grains of winter wheat, when fertilizing with liquid amide nitrogen with 0,5 % of amino acids. However, the biggest and the most significant essential and nonessential amounts of amino acids were identified in the grains, which had been being fertilised with “Lyderis Amino Plius” with 0,5 – 1,5 % of amino acids. In conclusion, according to investigation findings, the biggest total amount of amino acids would be concentrated, when applying 0,86 % concentration of amino acids soak, at the grain milky stage.

Ultravioletinės B spinduliuotės intensyvumo didėjimas ir rūgštėjantys dirvožemiai veikia daugelį augalų fiziologinių ir morfologinių procesų. Yra nemažai atliktų tyrimų apie pavienį šių veiksnių poveikį, tačiau kompleksinis UV-B spinduliuotės ir rūgštaus substrato poveikis augalams kol kas tyrinėtas mažai. Tyrimų tikslas – ištirti pavienį bei kompleksinį 1 ir 3 kJ m-2 d-1 UV–B spinduliuotės dozių ir rūgštaus substrato (pH 4,8) poveikį skirtingų vystymosi tarpsnių sėjamiesiems žirniams (Pisum sativum L.). Tyrimai vykdyti dviem etapais: pirmame etape tirtas pavienis UV-B spinduliuotės ir rūgštaus substrato poveikis sėjamiesiems žirniams priklausomai nuo vystymosi tarpsnio; antrame - kompleksinis UV-B spinduliuotės ir rūgštaus substrato poveikis augalams priklausomai nuo vystymosi tarpsnio. Žirniai pasėti į vegetacinius indus su paruoštu neutralaus rūgštumo durpių substratu, o praėjus 10 ir 17 dienų po sudygimo, t.y. lapų vystymosi (BBCH 14-16) ir šoninių ūglių formavimosi (BBCH 21-23) tarpsniais, veikti pasirinktais stresoriais. Penktą poveikio dieną išmatuoti fiziologiniai ir morfologiniai rodikliai: fotosintezės intensyvumas, vandens naudojimo efektyvumas, pigmentų kiekis, žalioji bei sausoji augalų biomasė ir kt. Nustatyta, jog 1 ir 3 kJ m-2 d-1 UV–B spinduliuotė neigiamai veikė tiek fiziologinius, tiek morfologinius sėjamųjų žirnių rodiklius. Lapų vystymosi (BBCH 14-16) tarpsnio žirniai buvo mažiau atsparūs UV-B poveikiui negu šoninių ūglių formavimosi (BBCH 21-23)... [toliau žr. visą tekstą] / UV-B radiation and acidic soils could pose many direct and indirect effects on plants including the alteration in transpiration and photosynthesis, and the change in growth, development and morphology. The single impact of UV-B radiation and acid substrate on plants has been studied by several research groups. However, integrated UV-B radiation and substrate acidity impact on plants are still little studied. The aim of the study was to investigate the single and integrated 1 and 3 kJ m-2 d-1 UV-B radiation and substrate acidity (pH 4,8) impact on different development stages pea plants (Pisum sativum L.). Researches were performed in two stages: in the first stage the single UV-B radiation and acid substrate effect on sown pea plants was analysed depending on the development stage. In the second stage the integrated UV-B radiation and acid substrate effect on sown pea plants was analysed depending on the development stage. Peas were sown in vegetative pots with prepared a neutral acidity peat substrate. 10 and 17 days after germination, i.e. at leaf development (BBCH 14-16) stage and lateral shoot formation (BBCH 21-23) stage pea plants were exposed to different stressors. On the fifth day of effect the physiological and morphological indices were measured: photosynthetic rate, water use efficiency, the content of chlorophylls and carotenoids, fresh and dry biomass, and others. Investigated that 1 and 3 kJ m-2 d-1 UV-B doses had negative affects on both, physiological and... [to full text]