Tikėjimas yra dovana ir stebuklas, bet tuo pačiu ir ganėtinai didelė problema. Egizistuoja amžinas klausimas: jeigu Dievas įsakė mylėti jį visa širdimi, visa siela, visu protu, tai kokiu būdu žmogus turi atlikti tą meilės aktą ir jį išpildyti iki galo. Tik drauge su tikėjimu ir viltimi toji meilė gali būti atskleista. Problema slypi dar ir tame, kad tikintįjį nuolat ištinka išbandymai. Tačiau nesąmoningas tikintysis nuo jų bėga ir slepiasi. Vis dėlto krikščioniškoje sampratoje tikėjimas turi būti išmėgintas, ištirtas, išgrynintas, idant tikintis asmuo tobulėtų ir siektų tikrojo, o ne savo susigalvotojo šventumo. Tam, kad tikėjimo išbandymo problema būtų atskleista kuo subtiliau ir įvairiapusiškiau, pasitelksime Søreno Kierkegaardo ir Gabrielio Marcelio kūrinius. Abu jie yra egzistencializmo klasikai, abu akcentuoja tikėjimo, aukos ir išbandymo klausimą, tačiau palyginus šiuos autorius tarpusavyje, matome, jog jų pozicijos ganėtinai radikaliai skiriasi. Jų gretinimas nutvieskia tikėjimo fenomeną naujoje šviesoje. Nagrinėdami mums rūpimą problemą, analizuodami šių autorių raštus, galime aptikti, kad jų pozicijos turi ir bendrų sąlyčio taškų. O taip yra todėl, kad kalba patirtis. Galutiniame darbo rezultate matome, Kierkegaardas pasilieka Dievo trubadūru, taip niekada ir neatlikusiu tikėjimo šuolio. Pastangos tapti tikėjimo riteriu jį uždarė mąstyme ir tekstų gamyboje, prisidengus gausybe netikrų vardų. Marcelis gi mums patvirtino, kad išbandymai yra piligrimo kelio etapai, o... [toliau žr. visą tekstą] / Faith is the gift and the miracle, but at the same time it is rather a big problem. The everlasting question coexists: if God ordered to love him with whole heart, whole spirit, whole mind then in what way the human has to perform the act of love and fulfill it completely. Faith and hope may reveal that love. As a matter of fact the problem exists in trials which are met by believer as well. Subconscious believer tries to escape and hide from them. Nevertheless faith must be proved, tested, purified in Christian conception, so that individual trusting in God could develop and seek perfection but not create his own holiness. Works of S.K. and G. M. will be invoked to reveal the problem of faith trial in more subtle and miscellaneous way. They both are classics of existentialism; they both highlight the question of faith, sacrifice and trial. While comparing the both authors we find out that their attitude towards the question is completely different. Phenomenon of faith is lightened up anew by collating S.K. and G.M. Discussion of the problem, analysis of their works let us detect that there are some common points of view between them. It is because of experience. At the very end we can realize that K. is God’s troubadour and never makes a great jump in faith. His efforts to become a knight of faith enclosed him in intellection and production of texts, hiding himself under lots of pseudo names. M. proved that trial is a kind of stages in a pilgrim journey. It is possible to... [to full text]

Viena svarbiausių žmogaus teisių ir demokratinės visuomenės atributų, įtvirtinančių ideologinį, kultūrinį, politinį pliuralizmą, yra minties, tikėjimo ir žodžio laisvė. Šios laisvės deklaruojamos įvairių valstybių konstitucijose, tarptautiniuose teisės dokumentuose. Žodžio laisvė, vykstant taikiems debatams padeda nustatyti tiesą. Minties ir saviraiškos laisvė skatina visuomenės narius atskleisti savo sugebėjimus ir realizuoti save ne tik politinėje arenoje, bet ir meno, kultūros srityse. Tikėjimo laisvė vysto atvirą, tolerantišką, pilietinę visuomenę, skatina sugyventi skirtingas kultūras, gina įvairiausių etninių bei religinių mažumų teises. Minties, tikėjimo ir žodžio laisvę galima suprasti dvejopai – kaip subjektyvią teisę turėti savo įsitikinimus bei laisvai juos reikšti. Tačiau šios laisvės nėra absoliučios – jos ribojamos reikalavimais, būtinais demokratinėje visuomenėje konstitucinei santvarkai bei kitoms žmogaus teisėms bei laisvėms apsaugoti. Išnagrinėjus mokslininkų doktriną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias minties, tikėjimo ir žodžio laisves, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su nagrinėjama laisve, Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją bylose, susijusiose su minties, tikėjimo ir žodžio laisve, darytina išvada, kad Lietuvos teisei ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, reglamentuojanti minties, tikėjimo ir žodžio laisvės turinį ir jos įgyvendinimo... [to full text] / One of the most important human rights and attributes of open democratic society, which establishes ideological, cultural and political pluralism, is the freedom of thought, religion and word. The freedom of word helps to find out the truth during the peaceful debates. The freedom of though and expression encourages members of society to reveal their individuality and realize themselves not only in the poltical arena, but also in the area of art and culture. The freedom of religion develops open, tolerant, civil society, prompts different cultures to get along, defends the rights of various etnic and confession minorities. The right to the freedom of thought, religion and expression can be understood in two ways – as the subjective right to have convictions and the right to freely express them. However these freedoms are not absolute and unconditional – they are restricted by the requirements necessary to protect the constitutional political system of democratic society and other human rights and freedoms. Having analysed the doctrine of scientists, norms of Constitution of the Republic of Lithuania instituting the freedom of thought, religion and expression, the national laws of Lithuania, jurisprudence of Lithuanian courts and European Court of Human Rights in cases connected with the said freedom, a conlusion may be drawn that the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms regulating content of freedom of thought, religion and expression and... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamoje mokslo darbų apžvalgoje „Reformacija ir religinės minties plėtra Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje“ aptariama monografija Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšai (2008) bei mokslo straipsniai, nagrinėjantys LDK reformacijos ir protestantų literatūros problemas. Pagrindinis mokslinės analizės chronologinis objektas – ankstyvojo LDK reformacijos etapo kultūros procesai (XVI a. 5-6 dešimtmetis), tačiau analizuojami ir kai kurie vėlesni, XVI a. antros pusės – XVII a. pirmos pusės protestantų literatūros ir kultūros raidos ypatumai. Tai tarpdalykinis tyrimas, integruojantis LDK kultūros, bažnyčių ir konfesijų bei literatūros istorijos tyrimų užduotis. Pagrindinės analizuojamos temos: reformacijos pradžia Lietuvoje ir Lietuvos evangeliškosios minties pradininko Abraomo Kulviečio intelektualinė biografija; du ankstyvieji LDK evangelikų išpažinimai (Kulviečio Confessio fidei, 1543) bei Mikalojaus Radvilos Juodojo atsakymas popiežiaus nuncijui Aloisijui Lippomanui (Duae epistolae, 1556); lietuvių ir italų evangelikų ryšiai bei Italijos protestantizmo vaidmuo ankstyvojoje LDK reformacijoje; Italijos disidentų Bernardino Ochino ir Piero Paolo Vergerijaus ryšiai su Lietuva; Lietuvos evangelikų konfesinio identiteto raida ir santykiai su Vakarų liuteronų ir kalvinistų ortodoksija; LDK evangelikų oficialiosios bažnytinės literatūros (katekizmų, giesmynų) šaltiniai ir raidos bruožai; trinitoristinės polemikos... [toliau žr. visą tekstą] / The review of the scholarly publications by Dainora Pociūtė „Reformation and the Development of the Confessional Thought in the Grand Duchy of Lithuania“, which has been submitted for the habilitation procedure, discusses the monograph of the said author titled Rebellious Cathedrals. Early Reformation and the contacts between Lithuanian and Italian Evangelicals (2008) as well as her various scholarly papers on the topic of Reformation and Protestant literature of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). The main subject of her study deals with the cultural processes of the early Reformation of GDL (the first two decades of the Reformation); however some aspects of the later development of Protestant literature and culture at the second half of the 16th century and the first half of the 17th century have also been taken into consideration. This interdisciplinary research integrates the issues and concerns of the history of culture, churches, confessions and literature of GDL. The main issues of the research are: the beginning of the Reformation in Lithuania and the reconstruction of the intellectual biography of Abraomas Kulvietis (Abraham Culvensis Gynvilionis), the pioneer of Lithuanian Evangelical thought; the two early Lithuanian confessions of Evangelical faith: Confessio fidei by Culvensis (1543) and Radziwiłł the Black’s answer to the Papal Nuncio Aloisio Lippomano (Duae epistolae, 1556); the links between Lithuanian and Italian Evangelicals and the role of the Italians in... [to full text]