Spelling suggestions: "subject:"tręšimo"" "subject:"pranešimas""
11 |
Azotinių medžiagų dinamika skirtingo amžiaus golfo laukų dirvožemiuose / Nitrogen dynamics in the soil of different age golf coursesValčiukaitė, Audronė 01 June 2011 (has links)
Magistro darbe tiriama azotinių medžiagų dinamikos dėsningumai skirtingo amžiaus ir priežiūros sąlygų golfo laukų dirvožemiuose.
Darbo objektas – seniai naudojamo ir naujai įrengto golfo laukų dirvožemiai. 2009-2010 m. laikotarpyje senojo golfo lauko (16 ha) dirvožemiams tręšti sunaudota 3303,2 kg ha-1, o naujojo golfo lauko (140 ha) dirvožemiams – 5006 kg ha-1 trąšų, t.y. 1,5 karto daugiau.
Darbo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutiniai suminiai (Nb) ir mineralinio azoto (Nmin) kiekiai tirtuose senojo ir naujojo golfo laukų dirvožemiuose buvo 2-2,6 karto didesni nei vidutiniškai Lietuvos dirvožemiuose ir kito nuo 0,11 % naujojo iki 0,19 % senojo golfo laukų dirvožemiuose. Nmin senojo golfo lauko dirvožemyje vidutiniškai sudarė 17,98 mg kg-1 arba 0,94 % bendrojo N kiekio (Nb+Nmin), o naujojo golfo lauko dirvožemyje – 13,58 mg kg-1 arba 1,22 % Nb+Nmin. Amonio azoto (NH4-N) senojo golfo lauko dirvožemyje nustatyta vidutiniškai 1,69 ± 0,91 mg kg-1 arba 9,4 % Nmin. Naujojo golfo lauko dirvožemyje NH4-N sudarė 8,5 % Nmin ir buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05) mažiau negu senojo golfo lauko. Nitritų azotas (NO2-N) sudarė 1,91 % Nmin naujojo golfo lauko dirvožemyje ir 2,11 % senojo golfo lauko dirvožemyje (skirtumai nereikšmingi, p>0,05). Nitratų azoto (NO3-N) senojo golfo lauko dirvožemyje nustatyta 88,5 % Nmin, o naujojo golfo lauko dirvožemyje – 89,6 % Nmin , tačiau DLK (130 mg kg-1 pagal NO) neviršijo.
Priklausomai nuo vegetacijos sezoniškumo senojo golfo lauko... [toliau žr. visą tekstą] / Dynamics of nitrogen substances in soil of golf courses of various age and management conditions are investigated in the Master’s Thesis.
Object of the work – soils of long-used and newly installed golf courses. In the year 2009-2010 3303.2 kg ha-1 of fertilizers were used to fertilize the soils of the old golf course (16 ha) and 5006 kg ha-1 of fertilizers were used for the soils of the new golf course (140 ha).
Results of the work. The research disclosed that total (Nb) and mineral nitrogen (Nmin) contents in the soils of investigated old and new golf courses were 2-2,6 times more than mean Lithuanian soil Nb contents and varied in the range 0.11-0.19% . The Nmin content in the soil of the old golf course was 17.98 mg kg-1 or 0.94% of the total amount of N (Nb + Nmin), while the amount in the soil of the new golf course was 13.58 mg kg-1 or 1.22% Nb+Nmin. The mean amount of ammonium nitrogen (NH4-N) in the soil of the old golf course was 1.69 ± 0.91 mg kg-1 or 9.4%. NH4-N constituted 8.5% of the Nmin in the new golf course, and it was significantly less (p<0.05) than in the old one. The amount of nitrite nitrogen (NO2-N) constituted 1.91% of Nmin in the soil of the new golf course and 2.11% in the old golf course, but difference insignificant (p>0.05). Amount of nitrate nitrogen (NO3-N) in the soil of the old golf course constituted 88.5% of Nmin, and in the new golf course – 89.6%of Nmin, but it did not exceed the MPC (130 mg kg-1 according to NO) (HN 60:2004)... [to full text]
|
12 |
Žieminių kviečių pasėlių purškimų gydomaisiais tirpalais įtaka grūdų derlingumui / The Influence of Leaf-Feed Spray on Winter Wheat Grain YieldLukoševičius, Andrius 08 August 2007 (has links)
Papildomas augalų tręšimas per lapus žinomas jau prieš 140 metų. Tai labai efektyvus būdas norint greitai panaikinti nepalankių augimo sąlygų žieminiams kviečiams sukeltą stresą purškiant gydomaisiais tirpalais ir siekiant suformuoti optimalius derliaus struktūros elementus. Tai pasiekus galima tikėtis didesnio ir geresnės kokybės grūdų derliaus. 2005 – 2006 metais LŽŪU bandymų stotyje daryti lauko bandymai, kuriuose buvo tiriama tręšimų per lapus gydomaisiais tirpalais Atgaiva-1 (50 l ha-1), Amistar (0,7 l ha-1) ir jų mišinio įtaka žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) derliui ir jo struktūros elementų rodikliams, esant trims, skirtingiems pagrindinio tręšimo fonams: 1) netręšta; 2) N90P60K90 ir 3) N180P120K180. Nustatyta, kad labiausiai žieminių kviečių grūdų derlių ir jo struktūros elementų reikšmes didino tręšimas Atgaiva-1 (50 l ha-1) ir tręšimas gydomųjų tirpalų Atgaiva-1 (50 l ha-1)+Amistar (0,7 l ha-1) mišiniu. Taip pat nustatyta, kad tręšimas per lapus didina mineralinių trąšų efektyvumą ir šių faktorių sąveika 2005 m. davė 3,84 t ha-1, o 2006 m. - 2,28 t ha-1 derliaus priedą. / Supplementary leaf-feed fertilization of plants was known about 140 years before. It is very effective way on purpose fast to remove winter wheat stress because of disadvantageous growth conditions, spraying leaf-feed fertilizers and settling optimum elements of yield. When these points gained, it is possible to expect the major and better quality grain yield. During the period of 2005 – 2006 field-site experiments were carried out at the experimental station of the Lithuanian University of Agriculture. The aim of investigation was to determine leaf-feed fertilizers Atgaiva-1 (50 l ha-1), Amistar (0,7 l ha-1) and their mixture solutions influence on winter wheat (Triticum aestivum L.) grain yield and its elements of yield, under different fertilization types: 1) unfertilized; 2) N90P60K90 and 3) N180P120K180. The biggest winter wheat grain yield and elements of yield values obtained after fertilization with leaf-feed fertilizers Atgaiva-1 (50 l ha-1) and Atgaiva-1 (50 l ha-1) + Amistar (0,7 l ha-1) mixture solution. Leaf-feed fertilization increased efficiency of mineral fertilizers and this factors interaction gave 3,84 t ha-1 yield increase in 2005 and 2,28 t ha-1 in 2006.
|
13 |
Tręšimo poveikis paprastosios pušies būklei buvusiame Dumsių poligone / Influence of fertilization on the condition of Scots pine plantations in former military range area in DumsiaiLeonaitis, Edmundas 14 January 2009 (has links)
Darbo tikslas: nustatyti ir palyginti tręšimo mineralinėmis trąšomis, pjuvenų kompostu ir miško kuro pelenais įtaką buvusiame Dumsių kariniame poligone kai kurioms smėlžemių fizikinėms ir cheminės savybėms bei įvertinti ten augančių pušies želdinių būklės ir augimo pagerinimo galimybes. Darbo objektas: smėlžemiuose augantys pušies želdiniai buvusiame Dumsių kariniame poligone; 2001 m. įrengti tręšimo mineralinėmis trąšomis bandymai ir 2005 m. įrengti bandymai, kuriuose kaip trąšos naudoti miško kuro pelenai ir pjuvenų kompostas. Darbo metodai: vizualiai 1 m² dydžio aikštelėse nustatytas dirvožemio žolinės dangos padengimas (%) (kiekviename variante sistemiškai išdėstyta po 5 aikšteles); išmatuotas (n=50) pušų prieaugis į aukštį ir vizualiai nustatytas spyglių pageltimas (dechromacija, %); nustatytas viršutinio mineralinio dirvožemio sluoksnio (0-5 cm; 5-10 cm ir 10-20 cm gyliai, jungtiniai ėminiai iš 20-ies vietų) pHCaCl2 rodiklis ir C, N ir S koncentracijos. Darbo rezultatai: išanalizuoti 2001-2005 metų duomenys; ištirtas tręšimo mineralinėmis trąšomis, pjuvenų kompostu ir miško kuro pelenais poveikis smėlžemių viršutinių horizontų pH rodikliui, C ir N koncentracijoms bei gyvąjai dirvožemio dangai, išanalizuotas ir palygintas pušies želdinių būklės ir augimo pagerėjimas, patręšus skirtingomis trąšomis. / The aim of the study: to determine and compare the influence of the application of the different doses of mineral fertilizers, sawdust compost and wood ash applied in complex with nitrogen on some physical and chemical properties of Arenosols in former military range area in Dumsiai; to evaluate the improvement possibilities of the condition and growth of Scots pine plantations in the area.
The object of the study: Scots pine plantations growing on Arenosols in former military range area in Dumsiai; the fertilization trials where the mineral fertilizers were applied in 2001, and the fertilization trials where the sawdust compost and wood ash in complex with N fertilizers were applied in 2005 were further investigated.
Methods: the ground vegetation cover (%) was visually assessed in 1 m² plots (5 plots were systematically laid in each treatment); height increment of Scots pine trees (n=50) was measured and discoloration of the needles (%) was visually assessed; mineral topsoil samples from 0-5 cm; 5-10 cm and 10-20 cm depths were collected (each combined sample was taken from 20 places), and chemically analysed for pHCaCl2, C and N concentrations.
The results: the data of earlier investigations from the years 2001-2005 were analysed; the influence of the mineral fertilizers, sawdust compost and wood ash treatments on mineral topsoil pH, also the changes of N and C concentrations was analysed; the effects of the ground vegetation cover was assessed; the condition and growth... [to full text]
|
14 |
Cukrinių runkelių papildomo tręšimo per lapus įtaka derliaus formavimuisi ir kokybei / The impact of additional sugar beet fertilization through leaves on the formation and quality of yieldKrasauskas, Mamertas 13 June 2012 (has links)
Magistrantūros studijų baigiamojo darbo tyrimų tikslas buvo nustatyti optimalią karbamido tirpalo koncentraciją papildomam cukrinių runkelių tręšimui per lapus, derinyje su laisvųjų amino rūgščių preparatu Terra Sorb foliar, turinčią tiek maitinamąjį, tiek stimuliacinį poveikį augalams, užtikrinantį gausesnį šakniavaisių derlingumą bei geresnę produkcijos kokybę. Tyrimai vykdyti 2011 m. Marijampolės r. „Kuktų“ ž.ū.b. Dirvožemis sekliai karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis (Epicalcari–Endohypogleyic Cambisols).
Darbo objektas – cukriniai runkeliai (Beta vulgaris L., var. saccharifera), veislė –Marathon.
Darbo metodai: Sausųjų medžiagų kiekis lapuose ir šaknyse buvo nustatomas džiovinant augalų bandinius termostate prie 105 0C iki jų pastovaus svorio. Runkelių šakniavaisių derlingumas ir vidutinis šakniavaisio svoris nustatytas svėrimo būdu pagal priimtas metodikas. Šakniavaisių cukringumas nustatytas Marijampolės cukraus fabrike.
Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti vieno veiksnio kiekybinių požymių dispersinės analizės ir koreliacinės regresijos metodais, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT ENG (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Darbo rezultatai. Papildomas cukrinių runkelių tręšimas karbamido tirpalais, derinyje su laisvųjų amino rūgščių preparatu Terra Sorb foliar, didino jų šakniavaisių bei lapų derlius. 15% karbamido tirpalas labai apdegino lapus, ko pasekoje sumažėjo ir lapų, ir šakniavaisių derliai. Apipurškus augalus 15% karbamido tirpalu šakniavaisių... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of Master thesis research was to determine the optimal concentration of urea solution in additional sugar beet fertilization through leaves, in combination with the free amino acids Terra Sorb foliar, which has both nutrient and stimulating effect on plants, ensuring richer root yields and better quality products. Research was carried out in 2011 in Marijampolė r. Agricultural company "Kuktai" ž.ū.b. Soil - shallow Endohypogleyic brown (Epicalcari-Endohypogleyic Cambisols).
The objective – sugar beet (Beta vulgaris L. var. Saccharifera), sort ‘Marathon’.
Working methods: dry matter content in leaves and roots was determined by drying the plant samples in a thermostat at 105 0C up to the constant weight. Sugar Beet root yield and average root weight was determined by weighing according to accepted procedures. Root sugar was determined in Marijampolė sugar factory.
Research results. Additional sugar beet fertilization with urea solutions, in combination with the free amino acids in Terra Sorb foliar treatment, increased the root and leaf yield. The concentrations of 15% of the urea solution burned leaves, resulting in decreased leaf and root yields. When concentration of 1 and 5% urea solution was sprayed yield enhanced by a 3.8% and 9.4%. The biggest amount of Dry matter in the roots of sugar beet was obtained after spraying 10 and 15% urea solution. The highest amount of sugar in roots (18.4%), was obtained after spraying with 5% urea solution. Urea... [to full text]
|
Page generated in 0.0348 seconds