Šiame darbe siekiama sužinoti, kaip savo patirtį globos namuose vertina buvę ugdytiniai. Darbe teoriniu lygmeniu nagrinėjamas asmenybės socialinių ir psichologinių savybių formavimasis, asmenybės savęs vertinimo ypatumai, vaikų iš nedarnių šeimų psichologiniai ypatumai, asmenybės struktūros pokyčių tendencijos globos institucijos aplinkoje bei globojamų vaikų rengimo savarankiškam gyvenimui Lietuvoje ypatumai. Empirinio tyrimo objektas – gyvenimo globos namuose patirtis ir jos vertinimas. Tyrimo tikslas – ištirti buvusių ugdytinių gyvenimo vaikų globos namuose patirtį ir jos subjektyvų vertinimą. Tyrimo metu buvo siekiama ištirti: jaunuolių gyvenimo globos namuose patirtį, gyvenimo patirties įtaką buvusių globos namų ugdytinių savęs vertinimui bei buvusių globos namų ugdytinių subjektyvų pasiruošimo savarankiškam gyvenimui vertinimą. Tyrimo metu buvo apklausti keturi buvę vaikų globos namų auklėtiniai, kurie jau yra pilnamečiai ir gyvena savarankiškai (3 - 5 metus). Du iš tiriamųjų gyveno valstybiniuose globos namuose (didmiesčio ir provincijos), kiti du - nevyriausybiniuose globos namuose (šeimyninio tipo bei parapijiniai). Atsitiktinumo būdu tyrime dalyvavo vienas vyriškos ir trys moteriškos lyties atstovės. Giluminė naratyvinių biografinių interviu analizė leido konceptualiu lygmeniu išsiaiškinti subjektyvaus jaunuolių gyvenimo patirties suvokimo susiformavimo priežastis, kuriomis remiantis buvo nustatytas jo susiformavimo mechanizmas. Apibendrinant visas priežastis galima... [toliau žr. visą tekstą] / The focus of this research is to find out how the former children’s homes’ educatees define their experience of living in the fostering institutions. The paper examines the theoretical level of formation of the personality’s social and psychological characteristics, self-assessment peculiarities, psychological peculiarities in children from dysfunctional families, tendencies of the personality structure changes in the care institution environment, and peculiarities of educatees’ preparation for the independent life in Lithuania. The subject of the empirical research is the experience of life at the children’s homes and its appraisal. The focus of the research is to examine the former children’s homes educatees’ experience of living in the fostering institutions and their subjective evaluation of such experience. The research objectives were as follows: to examine the experience of young people’s life at children’s homes, the influence of experience upon the self-evaluation of the former children’s homes educatees, and subjective evaluation of the children’s homes educatees’ preparation for the independent living. Four former children’s homes’ educatees, who already are adults and live independently (for 3 - 5 years) participated in the research. Two of the subjects lived in state (city and province) care homes, and the other two lived in the non-governmental (family type and parish) care homes. The research included one male and three females chosen by applying random... [to full text]

Pastaraisiais metais informacinės komunikacinės technologijos (IKT) tapo bene svarbiausiu diskusijų objektu. Šios diskusijos vyksta įvairiais lygmenimis – moksliniu, techniniu, politiniu, vadybiniu ir pan. Neabejotina, kad šiandieninės technologijų galimybės yra didžiulės. Labai problematiška sritis – technologijų „perkėlimas“ į švietimo sistemą. Kaip tai padaryti? Kaip efektyviai panaudoti mokymo(si) tikslais? Kaip sumažinti galimai neigiamą poveikį sveikatai? Pasaulis kinta labai sparčiai, techninės galimybės didėja kasdien. Skaitmeninė revoliucija daro žmonių gyvenimą lengvesnį, keičia ir jų darbą, ir laisvalaikį. Ar galime teigti, kad šiuolaikinės IKT padeda organizuoti ugdymo procesą? Šis klausimas nėra vienareikšmis. Akivaizdu, kad tobulėdamos IKT vis labiau skverbiasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis (Lamanauskas, 2006). IKT panaudojimas ugdymo įstaigose – tai dar ne taip seniai į ugdymo procesą integruota ugdymo(si) priemonė. Ji negali būti įvertinta vienareikšmiškai dėl jos naujumo ir nuolatinės kaitos. Prieš keletą metų pagrindinis uždavinys buvo mokyklų aprūpinimas nauja kompiuterine technika, šiandien aktualia problema tapo kaip veiksmingai IKT integruoti į ugdymo procesą. Dažniausiai galvojama, kokią naudą duos IKT teikiamos galimybės ugdymo(si) procesui, bet pamirštama, kad IKT ugdytinius veikia ir neigiamai. Šio darbo tikslas ir yra nustatyti, kokie veiksniai ugdytiniams dirbant su IKT neigiamai veikia juos pačius ir ugdymo(si) procesą. / Recently, the issues of Information and Communication Technologies have been exhaustively discussed. The questions are debated at scientific, technical, political, managerial etc level. Certainly, the present technologies have many possibilities. However, ‚transferring‘ them to the educational system seems to be the most difficult problem. What are the solutions to be reached in order to effectively apply the technologies for teaching/learning purposes, to decrease a possible negatyve impact on health etc. A question if we can support an idea that modern ITC helps with the educational process is not explicit?(Lamanauskas, 2006). Usage of the ICT in educational establishments (institutions) is device of education, integrated in learning process for not so long time ago. It can not be evaluated unambiguous, because of its (newness) originality and permanent shifting (alternation). Few years ago main task was to provide (supply) new computers for schools, today’s point (relevant) problem becomes how to integrate the ICT for effective using in learning process. Usually it is contemplated in what possibilities in learning process will give the use of ICT, but everyone forgets that there is a negative influence for the pupils. Main aim of this work is to estimate what kind of subjects gives the negative influence for the pupils and the learning process in working with ICT.

Research: Behaviour of risk group pupils'in foster home. Purpose of research: To revel chilgren' risk group pupils' pecularities of activity and behavieour their types. Task of research: 1.To give a scientific and pedagogical literature analysis about risk group children; 2.To give choldren' survey(including foster home pupils'); 3.To formulate a typology of risk groupe infoster home; Hypothesis: The characterization of children foster home risk group pupils according, their behaviour helps to solve their education problems. Pupil of risk group in foster home are relevant today's theme. Firs of all, speakingof it,we should consider children'care and social work tendencies, the of risk group children, features of their behaviour and reasons of such behaviour. While decreasihg children' busyness more and more children don't attend school and offend. Children who are tending to offend are called children of risk group. Homeless, children who live in asocial, unharmonious families or broken home, who suffer psychical, corporal violence or sex abuse also aggressive and cotemporaries castaway children who already one some small delinquencies are referred to risk group.(R. Žukauskienė, S. Ignotavičienė,1993:3). Lately, the number of minors losing parental care is increasing. One part of the children is taken in charge by public care institutions and another part by social orginazitions and families. More and more children who are ascribable to risk group come into foster home.Each... [to full text]