Magistro darbo objektas – universaliosios kalbos komunikacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, natūraliųjų kalbų komunikacijoje vietą, ir remiantis esamais natūraliųjų kalbų komunikacijos tyrimų pasiekimais panaudoti juos universaliųjų kalbų komunikacijoje tyrimui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, išsiaiškinti natūraliųjų kalbų komunikacijoje veikimą, bei komunikacijos procesų daromą įtaką natūraliosioms kalboms, išsiaiškinti jų funkcijas komunikacijoje ir jų įvairovės poreikį, pritaikyti natūraliųjų kalbų veikimo komunikacijoje principus universaliosioms kalboms, tai yra jais remiantis išsiaiškinti universaliųjų kalbų veikimui komunikacijoje keliamus kriterijus, komunikacijos procesų įtaką universaliosioms kalboms, universaliųjų kalbų atitikimą natūraliųjų kalbų funkcijoms komunikacijoje bei jų įvairovės priežastis. Išanalizavus universaliųjų kalbų istorinę raidą, pastebėta tendencija, kad universalios kalbos poreikis ir pobūdis priklausė nuo mokslininkų komunikacijos intensyvumo. Komunikaciniai sunkumai vertė mažiau dėmesio skirti kalbos struktūroms, kai tuo tarpu mokslo lygis determinavo naujų dirbtinių kalbų kūrimą. Be to, istorinių sąlygų buvo nulemta tokia komunikacija, kuri galėjo apimti tik tam tikras mokslo bei gyvenimo sritis. Ištirta komunikacijos proceso daroma įtaka natūralioms ir universalioms kalboms, kalbos atliekamos funkcijos ir kalbų įvairovės poreikis, ir nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The need and the search for the universal language, which would be understandable and useful for international and intercultural communication from the ancient times, still proceed today. Universal language research is important theme not only in the fields of communication, linguistics, history, genetics but also in computational technologies, intercultural management and other sciences. Despite of many theories and practical experiments in language origin, its learning, gene, artificial language in literature, artificial intelligence, or computational interpreters, one universal language for communication still do not exist. There is a paradox – seeking for one universal language appears more and more its creation projects and none of them are being used in communication, and what is more – it troubles the communication process. The aim of this paper is to analyze the historical process of universal languages, and by analyzing natural languages for communication adopt their features to research universal languages for communication. The aims of the paper: to analyze the historical process of universal languages, to research the natural languages functioning in communication, the influence of communication processes to natural languages, to discover their functions in communication and the reason of natural languages variety and to adapt this to universal languages – to set the criteria for universal languages for communication, to discover the influence of communication... [to full text]

Darbe analizuojamos mobilių įrenginių programavimo priemonių ir universalios sąsajos skirtingiems modeliams sukūrimo galimybės. Išanalizuotos IntelliJ IDEA, Eclipse IDE, Python for S60 ir NetBeans IDE programavimo priemonės. Aprašyti programavimo įrankių veikimo bruožai, nustatytos programavimo priemonių galimybės, išvardinti jų privalumai ir trūkumai. Pagal gautus rezultatus pasirinktas NetBeans IDE programavimo įrankis ir juo naudojantis sukurta taikomoji aplikacija. Ji skirta vairavimo mokyklos veiklos procesų optimizavimui bei moksliniams tyrimams atlikti. Taikomoji aplikacija išbandyta skirtingose mobilių įrenginių platfromose. Eksperimentinis tyrimas parodo kurios aplikacijos funkcijos veikia neteisingai. Svarbiausios funkcijos ištaisytos, tačiau keletas neatitikimu negali būti pašalinti, tokie kaip duomenų atvaizdavimas. Nustatyta, kad šis trūkumas gali būti pašalintas tik vaizduojant duomenų lentelę horizontaliai. Eksperimentinis tyrimas parodo kelis universalios sąsajos aplikacijos kūrimo metodus. Be to darbe pateiktas pasiūlymas universalios sąsajos kūrimui naudoti UML diagramas. / The goals of this master’s work are analyzes tools for mobile devices programming and universal interface for different models creation opportunities. Also the paper analyzes Java ME, Visual Studio .NET, Python for S60, NetBeans IDE and BREW programming tools. Describe the features of the functioning of the programming tools, to set the programming options, listed the advantages and disadvantages. The best in this analyze was NetBeans IDE. There are created IS conceptual model of driving school and project of mobile software. According to the programming tools analyzes results and IS project was created new application. It is dedicated to improve driving school processes and make scientific research. Application was tested in different mobile platforms. The test shown application functions which works wrong. Most important functions fixed, but some of them can’t be fixed, such as displaying full table of content. This bug can be fixed only displaying table horizontally. This experimental work shows some methods of universal application creation. Also there is suggested how we can create universal application by using UML diagrams.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas universalumo fenomenas architekto meninėje veikloje. Sinkretiška kūryba būdinga įvairių laikotarpių architektams nuo seniausiųjų civilizacijų kultūrų iki šių dienų. Vis dėl to, meistro sąvoka, kuri ne tik Renesanso bet ir ankstesniaisiais laikotarpiais turėjo sinkretiško kūrėjo reikšmę, kinta ir siaurėja specializacijos bei fragmentacijos reiškinių skaidomoje visuomenėje. Gilesnis šios temos tyrimas ir aktualizavimas pasaulio ir Lietuvos architektų kūrybos kontekste reikalingas norint pabrėžti sinkretiškumo svarbą architekto veikloje. Šis akcentas svarbus ne tik formuojant architektūros ir meno objektus, bet ir įprasminant platesnes šiandienos kultūrines, socialines bei gamtines-ekologines aktualijas. Pirmajame darbo skyriuje – „Renesanso žmogus” – universalaus tipo kūrėjas“ – analizuojamos prielaidos ir istorinė patirtis, kurioje iškyla universalaus kūrėjo-architekto figūra. Nagrinėjama pati „universalaus kūrėjo“ samprata, jos genezė, raida bei aktualumas. Tyrinėjami „meistro“ ir „talento“ apibrėžimai, jų tarpusavio priklausomybė, ryšys bei sąsajos su sinkretiško kūrėjo paveikslu. Antrajame skyriuje – „Architekto kūrybinio universalumo priežastingumai“ – apžvelgiami kontekstualūs (politiniai-ekonominiai, kultūriniai-tradiciniai, religiniai) aspektai, formuojantys sinkretiškos architektų raiškos poreikį. Trečiajame skyriuje – „sinkretiškumo fenomeno raiškos formos“ – nagrinėjamos ir tipologizuojamos universaliõs architektų kūrybos sritys... [toliau žr. visą tekstą] / The phenomenon of universality in the architect‘s creative activity is examined in the MA Thesis. Syncretism in the artistic expression is a characteristic feature of an architect from the earliest cultures up to the contemporary times. Nevertheless, the concept of a Master which not only in the Renaissance epoch, but also in the earlier historic periods had the meaning of a universal artist, has changed radically due to the processes of fragmentation and specialization in the society. A deeper research in the topic and its actualization is required to accent the importance of universality in the architect‘s activity while forming the objects of art and architecture as well as addressing the contemporary contextual cultural, social and ecological issues. The historical origins of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are studied in the first chapter. The notions of the „Universal artist“, „Master“ and „Talent“ as well as their historical interpretations and relevance are analysed. Contextual political-econimic, cultural-traditional and religious aspects of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are analysed in the second chapter. Various fields of the architects‘ universal creative activity are studied in the third chapter. First of all, the traditional forms of the universal artistic expression are analysed. Secondly, the change of concepts of creativity and art in the beginning of the modern era are examined... [to full text]

Partendo dall’osservazione critica del razionalista-soggettivista Erik Olof Burman (1845–1929) che Antonio Rosmini (1797–1855) rappresenti una gnoseologia troppo oggettiva, si è provato a illuminare la posizione di Rosmini sugli assi soggettivismo–realismo mediante un’analisi dei suoi pareri quanto ai riferimenti dei nomi. Già la sua concezione della percezione di oggetti individuali mostra che Rosmini ascrive all’atto di denominare un ruolo determinante per la conoscenza umana. I nomi degli oggetti particolari si riferiscono sia all’idea dell’oggetto sia all’oggetto stesso. Anticipando teorie successive (Mill) e moderne (Kripke) Rosmini rifiuta che nomi propri possano essere ridotti a descrizioni: afferma che il loro significato è fissato ostensivamente e che mancano connotazioni. Idee universali appaiono sia in forma innominata costituendo la base dei nomi comuni, sia in forma nominata come puri nomi astratti. Sostenendo che tutti gli altri universali derivano dall’idea dell’essere in combinazione con percezioni, la teoria rosminiana sembra di trascurare l’importanza dell’idea di somiglianza. Trovando Rosmini più oggettivista di sé, Burman ha ragione. Ciò nonostante, a causa del loro atteggiamento teologico, l’ontologia di tutti e due i filosofi ha un tratto fondamentale di oggettivismo. Rimane però più mistico che scientifico a che cosa si riferisca ”l’essere”, nome del più importante universale della filosofia di Rosmini e, secondo lui, denotante qualcosa senza il quale non sarebbe reale niente.

La ricerca studia le riscritture delle opere di Gianni Rodari (1920-1980) in traduzione inglese attraverso la mediazione degli editori, critici letterari ma soprattutto dei traduttori tra il 1960 e il 2011. Nell’ambito degli studi sul contesto di produzione delle opere tradotte (Bassnett & Lefevere, 1998; Chesterman et al., 2000), la prima parte della ricerca presenta le caratteristiche traduttive della letteratura per l’infanzia attraverso un’analisi retrospettiva (Toury, 2012) utile a contestualizzare le opere di Rodari in inglese per il pubblico Anglo-Americano. La seconda parte illustra la mediazione linguistica dei traduttori in quattro di queste opere in inglese a partire dagli S-Universals (Chesterman, 2004). L’analisi delle traduzioni di Patrick Creagh (1965, 1971), Jack Zipes e Antony Shugaar (2008, 2011 rispettivamente), condotta attraverso le nove categorie traduttive proposte da J. L. Malone nel 1988, ha mostrato diversi gradi di addomesticamento ed estraniamento traduttivo (Venuti, 1995) a seconda dell’età del pubblico ricevente. Specificamente, le traduzioni addomesticanti si sono rivelate creative al punto da avvicinarsi all’intento narrativo di Rodari nei testi originali. La traduzione estraniante di Shugaar del 2011 ha mantenuto i riferimenti alla cultura italiana del testo rodariano, mostrando un cambiamento di pubblico ricevente dal testo fonte (pubblico giovane) al testo di arrivo (adulti). / The research investigates the extent to which Gianni Rodari’s (1920-1980) works changed in their English translations through the mediating presence of publishers, reviewers, and especially translators between the 1960s and 2011. With reference to the cultural context of production of translated works (Bassnett & Lefevere, 1998; Chesterman et al., 2000), translational patterns of children’s literature were firstly studied from a retrospective point of view (Toury, 2012) to contextualise Rodari’s books in English in the UK and the US. Secondly, the intervention of translators in four of these books was analysed within the mediation framework provided by S-Universals in translation (Chesterman, 2004). The discrete analysis of the translations by Patrick Creagh (1965, 1971), Jack Zipes and Antony Shugaar (2008, 2011 respectively), based on the nine translational trajections identified by J. L. Malone (1988), showed that the translators adopted different foreignising and domesticating strategies (Venuti, 1995) according to the intended public. More specifically, domesticating strategies presented a high degree of creativity in line with Rodari’s original narrative purpose, whereas Shugaar’s foreignising translation (2011) retained references to the Italian culture as in Rodari’s source text, marking a shift of audience from children to adults, from the Italian to the English target text.