Vandentiekio bokštų (toliau – VB) konstrukcijos veikiamos apkrovų ir neigiamo aplinkos poveikio nudėvimos, susiformuoja pažaidos. Pavojingiausios pažaidos, mažinančios konstrukcijų laikančiąją galią. Netekus laikomosios galios kyla grėsmė statinio patikimumui ir ilgaamžiškumui, galima statinio griūtis. Darbo tikslas – įvertinti gelžbetoninių vandentiekio bokštų būklę pagal pastebėtus defektus ir pažaidas. Atlikus natūrinius ir laboratorinius tyrimus buvo nustatytas vandentiekio bokštų: gniuždomojo betono stipris naudojant E. Šmidto plaktuką; betono gniuždomasis stipris, tankis ir įgėris, ištyrus bandinius laboratorijoje. Ekspedicijų metu fiksuotos vandentiekio bokštų pagrindinės pažaidos ir defektai. Dažniausiai pasitaikančios vandentiekio bokštų pažaidos: paviršiniai plyšiai betone iki 0,2–0,3 mm pločio; paviršinio sluoksnio trupėjimas (irimas). Visiems tirtiems VB reikia atlikti remonto darbus. Pagrindiniai žodžiai: pažaidos, vandentiekio bokštas. / Water – supply towers constructions exposed of a load and a negative environmental influence are wear out, and deteriorations are formed. The most dangerous deteriorations are those reduce constructions bearing capasity. Loss of the bearing capasity reduces the reliability and durability of the structure, and the structure may collapse. The aim of the work – to estimate defects and deterioration in reinforced concrete water – supply towers. The field investigations and laboratorial studies were carried out water – supply towers features: compressive strength of concrete by using E. Christian Schmidt (Schmidt E.) hammer; compressive strength, density and volume of concrete, examinating specimens in the laboratory. The main deteriorations and defects of water – supply towers were fixed at time of expeditions. Key words: deteriorations, water – supply tower.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe nagrinėjamos geriamojo vandens suvartojimo ir jo pokyčių tendencijos 1996–2012 m. laikotarpyje. Tyrimo objektu pasirinkti didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Tyrimo tikslas – išanalizuoti statistikos departamento duomenis apie vandens suvartojimą ir jo pokyčių tendencijas bei atlikti įvairių veiksnių, lemiančių vandens suvartojimą, analizę. Šiame darbe analizuojami veiksniai, kurie galėtų daryti įtaką išgaunamo ir sunaudojamo požeminio vandens kiekiui. Šie veiksniai gali būti įvardijami kaip – gyventojų skaičiaus mažėjimas, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo kainos, sumažėjusi pramonės gamyba, BVP kitimas, elektros kainos, būsto vartojimo išlaidos. Požeminio vandens gavyba nuo 1996 m. iki 2012 m. sumažėjo 45 %, todėl galima teigti, kad suprojektuotos vandenvietes ir vandentiekio tinklai dirba sumažintu pajėgumu, kas gali bloginti vandens kokybę dėl užsistovinčio vandens vamzdžiuose. Analizuojant statistikos departamento duomenis buvo ieškomas ryšys tarp suvartoto vandens kiekio ir gyventojų skaičiaus kitimo, elektros kainos, pinigų skiriamų būsto vartojimo išlaidoms vienam asmeniu bei BVP kitimo. Remiantis duomenimis paaiškėjo, kad laikotarpyje nuo 1996 m. iki 2012 m. Lietuvoje vienas žmogus per parą suvartojo apie 106 l vandens. Analizuojant statistinį ryšį tarp vandens suvartojimo ir pinigų sumos skiriamos vartojimo išlaidoms, Kaune, gautas aukštas determinacijos koeficientas R2=0,79, Vilniuje – 0,86, Klaipėdoje... [toliau žr. visą tekstą] / The tendencies of changes in water consumption are discussed in this final master’s studies research in 1996–2012 time periods. As research objects are chosen large Lithuanian cities - Vilnius, Kaunas, Klaipėda. The aim of research is to collect and analyze data on water consumption as well as the changes in trends and perform analysis of factors influencing water consumption. This research shows the factors that could affect the extracted and consumed amount of underground water. These factors can be identified as population, GDP changes, housing consumption expenditure. Groundwater extraction from 1996 to 2012 decreased by 45%, suggesting that the designed water supplies and water-supply system operates at a reduced capacity, which can lead to deterioration in water quality due to standing water in pipes. The analysis of the statistical data of the Department has been requested for the relationship between water consumption and population changes, electricity prices, the money allocated for housing consumption expenditure per capita and GDP changes. The statistical data showed that during the period from 1996 to 2012 one person consumed on average 106 liters of water per day in Lithuania. The analysis of the statistical relationship between the rate of water consumption and the amount of money allocated to consumer spending in Kaunas received a high coefficient of determination R2 = 0.79, Vilnius – 0,86, in Klaipėda much lower – 0,45.

Šiame darbe analizuojama Širvintų rajono vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė. Analizei panaudota UAB “Širvintų vandenys“ informacija, bei Širvintų kaimo gyventojų apklausos duomenys. Aktualiausia problema - vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė Širvintų rajone. Gyventojai, gyvenantys individualiuose namuose miestuose bei nedidelėse priemiestinėse gyvenvietėse dažnai neturi galimybių naudotis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis. Jie savo reikmėms vandenį ima iš individualiai įrengtų šachtinių šulinių bei gręžinių. Šie gyventojai nuotekas dažniausiai išleidžia į išsėmimo duobes. Išanalizavus esamą situaciją galima teigti, kad dauguma Širvintų rajono gyventojų vandenį gauna iš centralizuotų vandentiekio tinklų, o nuotekas išleidžia į išsėmimo duobes arba į individualius valymo įrenginius. / The aim of thesis is to analyse the condition of water-supply and sewerage systems of Sirvintai District. The survey data of Sirvintai district people was used to carry out the analysis. The most relevant problem is the condition of water-supply and drainage systems of Sirvintai District. People, who live in their own houses in towns and small suburban villages, often do not have access to water-supply and wastewater disposal services. They receive water from their individually built wells and bores for their own consumption. These people usually drain wastewater into the exhausting holes. Having analysed the current situation we can declare that most Sirvintai district people receive water from public water systems but drain wastewater into the exhausting holes or individual wastewater treatment facilities.

Šiame magistriniame darbe yra nagrinėjama Utenos savivaldybės vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų būklė. Darbo tikslas - įvertinti Utenos miesto ir rajono vandentiekio, nuotekų tinklų ir nuotekų valyklų būklę, jų efektyvumą, nustatyti, kur ir kokios šių sistemų modernizavimo priemonės yra labiausiai reikalingos. Šiame darbe pateikiamos pagrindinės Utenos savivaldybės vandentiekio ir nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemų problemos bei galimi jų sprendimo variantai. Nustatyta, kad išsprendus Utenos miesto ir didžiųjų gyvenviečių nuotekų valymo problemas, 70% sumažės paviršinių vandens telkinių teršimas. / This article deals with Utena municipal water supply and sewage disposal systems state. The aim of the work is to evaluate water supply and sewage treatment plant’s state in Utena city and Utena district, to evaluate their effectiveness, to identify where and how wastewater disposal systems modernization measures are most needed. The article presents the main Utena municipal sewage collection and treatment systems problems and possible solutions. The main Utenos municipality and region sewage elimination system problems are presented and also some solution versions are given.