Šio darbo tikslas yra išanalizuoti piliečių dalyvavimo viešąjame administravime teorines ir praktines galimybes. Darbe pagrindinis dėmesys kreipiamas į vietos valdžios lygmenį, gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus savivaldos kontekste. Gyventojų dalyvavimas sprendimų priėmime skatina visuomenės ir vietos valdžios dialogą, pagerina vietos valdžios institucijų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę, tokiu būdu sukuriant sąlygas efektyviam valdymui. Piliečiai, matydami realų savo indelį į sprendimų priėmimą bei tų sprendimų teigiamą naudą tiek bendruomenei, tiek ir asmeniškai – tampa suinteresuoti ir toliau aktyviai dalyvauti viešojo administravimo procesuose. Noras keisti yra pagrindinis įsitraukimo į viešąjį administravimą aspektas, tad turi būti sudaromos palankios sąlygos tai įgyvendinti. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje yra supažindinama su piliečių dalyvavimo viešąjame administravime svarba. Pabrėžiant šią svarbą, toliau yra analizuojamos piliečių dalyvavimo formos ir teisinė bazė. Antroji dalis yra skirta susipažinti su kai kuriomis teorinėmis prieigomis dėl piliečių dalyvavimo viešajame administravime. Trečiojoje dalyje aprašomas kokybinis tyrimas, pateikiama interviu medžiagos analizė, jos metu gauti rezultatai apie piliečių dalyvavimą viešojo administravimo procesuose Kauno rajono savivladybėje. Piliečių dalyvavimas viešojo administravimo procesuose Lietuvos vietos savivaldoje yra skatinamas ir vienas iš prioritetinių dalykų. Nors teisiškai... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study is to analyze the theoretical and practical possibilities of citizen participation in public administration. The paper focuses on citizen involvement in the decision making processes at the level of local governance. Involving people in decision making and promoting public dialogue between local government improves local government transparency and accountability thus creating conditions for effective governance. When citizens see their perceptible contribution to the decision making and as a result both the community as well as personally benefiting they will be interested to and will continue to actively participate in public administration. Willingness to change something in a community is a major factor involving people to participate in public administration and should be encouraged. The paper consists of three main parts. The first part is an introduction to the citizen participation in public administration emphasising the importance of participation. Further analysis of the forms of the civic participation and the legal framework. The second part accesses some of the theoretical approaches to citizen participation in public administration. The third describes a qualitative research using the interview data analysis. During which the results of citizen involvement in public administration processes at Kaunas district municipality are recieved. Citizen participation in public administration in local government is encouraged in Lithuania... [to full text]

Politinės sistemos transformacijos procesai vyksta ir šiandieniniame pasaulyje. Tai iliustruoja neseniai įvykusios Spalvotosios/ Gelėtosios revoliucijos postkomunistinėse šalyse. Autoritarinė politinė sistema jų metu yra keičiama į demokratinę sistemą. Politinės sistemos kaita rodo, jog tų šalių visuomenė nėra patenkinta esama valdžia, kuri dažnai būna korumpuota ir represyvi. Panašios politinės transformacijos 8- 9- me dešimtmečiuose įvyko ir Pietų Amerikoje. Jų metu autoritariniai kariniai režimai žlugo ir vietoj jų iškilo demokratiniai režimai, tačiau jie nėra stabilūs ir patikimi kaip Europos demokratijos. Pietų Amerikos šalių demokratijoms grasina vidinės problemos tokios kaip skurdas, nestabili šalių ekonominė padėtis, vis labiau didėjanti socialinė atskirtis, nusikalstamumas, valdžios korupcija ir nepatikimumas, mažas teisingumo užtikrinimas ir pan. Šiame darbe plačiau nagrinėjama Argentinos ir Brazilijos- dviejų didžiausių Pietų Amerikos šalių- politinės sistemos kaita bei tarptautinių veikėjų įtaka tų sistemų kaitai. Abi šalys iki 9- ojo dešimtmečio vidurio buvo valdomos karinių chuntų. Jų valdymo laikotarpiu šalyse nebuvo stabilumo, vienus karinius prezidentus keisdavo kiti. Pačių karininkų tarpe nuolatos vyraudavo įvairūs nesutarimai. Nuolatinė valdžių kaita lėmė ir nestabilią šalių politinę sistemą, kėlė užsienio valstybių nepasitikėjimą Argentina ir Brazilija. Be to, šalyse nuolat vyraudavo ekonominė suirutė, būdavo vykdomos didelio masto represijos prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The transformation process of political system occures in today’s world, too. It can be illustrated by the Color or Flower Revolutions in post-communist states. During those revolutions the authoritarian political system is changed into democratic political system. The alternation of political system shows that society is not contented with present government which is realized as corrupt and repressive. Such political transformations occured in the South America in 1970s- 1980s. During this transformations the political system of the South American countries was changed into democratic ones. But those democratic systems are not very stable and credible in nowadays like democracys in the Europe because the South American countries have many internal problems like big poverty, unstable economical situation, criminality, government corruption and etc. In this work is analysed Argentina’s and Brazil’s political systems transformations and influence of international actors in transformation process. Till 1980s both countries were ruled by military juntas. The rule of military governments were not stable because there were disagreements inside military juntas how to rule the countries. The permanent alternation of governments was the main reason for unstable political system and for distrust of foreign countries in Argentina and Brazil. Futhermore, there were frequent economical crises, large-sized repressions. The authoritarian regimes collapsed when in the countries started mass... [to full text]

The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles. / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu. / The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.