В данной магистерской работе сравниваются романы Л.Толстого "Анна Каренина" и Г.Флобера "Госпожа Бовари" на уровне сюжетов и поэтики образов главных героинь. Рассматриваются общие и индивидуальные черты в психологизме обоих авторов. / Šiame magistro darbe lyginami L.Tolstojaus „Ana Karenina“ ir G.Flobero „Ponia Bovari“ romanai. Nagrinėjami traukos ir atostūmiai rašytojų estetiniuose pažiūrose, romanų siužetų struktūrose, Anos ir Emos veikėjų paveiksluose. / In this master's work we comparing the plots and images of Anna and Emma in L. Tolstoy novel „ Anna Karenina“ and G. Flober „Madam. Bovary“. Also we comparing the psychological analysis in those novels.

Šiame darbe tiriama sritis yra kompiuteriniuose žaidimuose naudojamas dirbtinis intelektas. Konkrečiai gilinamasi į metodus, kurie valdo daugybę veikėjų žaidime, siekiančių tam tikro tikslo. Dėl konkretiems žaidimams unikalių mechanikų, šie metodai paprastai būna labai glaudžiai susiję su žaidimo aplinka ir taisyklėmis. Tyrimo tikslas yra sukurti ir ištirti metodą, skirtą daugybės veikėjų pajėgų valdymui ir jų veiksmų modeliavimui virtualioje aplinkoje. Analizuojami metodai skirti pavienių veikėjų veiksmų įvertinimui ir modeliavimui, metodai skirti optimalių sprendimų žinių bazei sudaryti ir metodai toms žinioms pritaikyti paskirstant veikėjus aplinkoje. Pagal analizės rezultatus sukuriamas projektas daugelio veikėjų valdymui realiu laiku virtualioje aplinkoje. Lokalių veikėjų veiksmų modeliavimui naudojamas procedūrinis taktinių veiksmų parinkimo metodas. Veikėjų judėjimui aplinkoje modeliuoti naudojamas neuroninis tinklas. Jis apmokomas pagal genetiniu algoritmu sudarytus optimalius sprendimus. Suprojektuota sistema realizuojama ir testuojama. Atliekamas eksperimentas su sistemos veikimo metu gautais rezultatais. Eksperimente nustatoma, kad šis sprendimo būdas gali tikslingai reaguoti į situacijas, susidarančias realaus laiko virtualioje aplinkoje, ir modeliuoti veikėjų veiksmus joje. / The research area of this paper is artificial intelligence used in computer games. Specifically it is focused on methods for controlling a group of agents with a specific goal. Because of the uniqueness of individual game mechanics, those kinds of methods are usually closely related to that games environment and rules. The goal of this study is to design and test a method that could control a group of multiple agents in a virtual environment. Methods for evaluating and selecting individual agent actions in a local environment, for gathering a database of optimal solutions and for applying that knowledge in distributing agents across the environment are analyzed. A design for controlling the actions of multiple agents in a real time virtual environment is designed, based on the results. Dynamic procedural combat tactics is used to model individual agent actions in a local environment. A neural network is used to model the movement of multiple agents in an environment. It is trained using optimal solutions, generated by a genetic algorithm. Designed system is implemented and tested. Using data that the system generates, an experiment is conducted. It shows that this solution is capable of correctly reacting to situations, occurring in a real time virtual environment, and of modeling multiple agent actions in it.

Vaizdo detalizacija Žemaitės ir Biliūno prozoje XXa. pabaigos rašytojai Žemaitė ir Biliūnas laikomi psichologinės prozos atstovais. Jų kūryba pasirinkta vaizdo detalizacijai atskleisti, nes apskritai apie vaizdo detalę lietuvių literatūroje beveik niekas nerašė, išskyrus šiek tiek rašiusį Albertą Zalatorių. Tyrimo pasirinkti Žemaitės apsakymai „Marti“, „Kaip Jonelis raides pažino“, „Petras Kurmelis“, „Sutkai“, ir Biliūno kūriniai „Liūdna pasaka“, Jonukas“, „Be darbo“, „Svečiai“. Pagrindinis bakalauro darbo tikslas yra nustatyti, kaip kūriniai detalizuojami per erdvę, laiką, veikėjų paveikslus. Darbe nagrinėjami abiejų autorių kūrinių lokacijos elementai, lyginama kokio pobūdžio detalės dominuoja vieno ir kito autoriaus kūriniuose. Išanalizavus kūrinius pastebėta, kad Žemaitės apsakymuose daug gamtos aprašymų, o Biliūno – jų tik keletas. Rašytoja veikėjų būsenas atskleidžia dialogais, o rašytojas naudoja kūno judesius. Žemaitė vaizduoja kūrinio esmę, o Biliūnas prasmę. Beletristės vaizduojamas laikas susijęs su erdve, o beletristo apsakymų laikas istorinis. Žemaitė į pirmą vietą stato materialujį pasaulį, o Biliūnui jis nėra toks svarbus. / Key words: Žemaite, Biliūnas, space, time, character pictures, detail. Writers of the end of 20th century, Žemaitė and Biliūnas are considered to be the representatives of psychological prose. Their writings were selected in order to reveal visual specification since in general almost nobody wrote about a visual detail in the Lithuanian literature, except for Albertas Zalatorius who wrote a little about the latter. The following stories were selected for the research, namely “Marti”, “Kaip Jonelis raides pažino”, “Petras Kurmelis”, “Sutkai” and writings “Liūdna pasaka”, “Jonukas”, “Be darbo”, “Svečiai”. Principal aim of the bachelor paper is to establish how the writings are specified through space, time and character pictures. Location elements of both writers are analysed in the paper, moreover it is compared what type of details is prevailing in the writings by one and another author. Having analysed the writings it was observed that there is a great number of nature descriptions in the stories by Žemaitė, meanwhile in the stories by Biliūnas there are just a few. Žemaitė reveals characters’ condition with the help of dialogues, meanwhile Biliūnas uses bodily movements. Žemaitė depicts the essence of the writing and Biliūnas its meaning. The time depicted by fictionist Žemaitė is related to space; meanwhile the time depicted by fictionist Biliūnas is historical. Material world is in the first place in the writings by Žemaitė, while to Biliūnas it is not of such a... [to full text]

There is lack of attention for the speech of political disscussions‘ and cultural programs in the state television. The speech of these programs has a big influence on the users of the language. The oral speech has some pecularities and it takes the medium position between the spoken and written languages, so it has strict requirements. The public speech has to be used correctly from the lexical and grammatical point of view. The present study deals with the pecularities and comparative analysis of the spoken speech used by people in culture and politicians. The biggest attention is paid to those characteristics that are not studied well, e. g. means of linguistic suggestion, means of expression of categorical and problematical plausibility in the public language, etc. The cases that are not recommended for usage are analysed as well. The material of studies comprises two programs that were demonstrated through the Lithuanian state television channel: “Kultūros namai. 4 x 12” and “Spaudos klubas”. Approximately 15 hours of spoken speech were analysed in the present study. All types of language mistakes were found but their frequency was not equal. There are fewer mistakes concerning lexicon, word composition and relation of sentences in politicians speech. Anyway, politicians make 13 percent more grammatical mistakes than people in culture. Incorrectly used loanwords make up the biggest percent of mistakes used by all studied persons. International words make up a small... [to full text]

This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word formation categories. / Šiame darbe siekiama išsamiai išnagrinėti latvių kalbos veikėjų pavadinimų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijas. Surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) stengiamasi aiškiai suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį minėtųjų darybos kategorijų darybos latvių kalboje aprašą.

Darbo objektas - dvi pagrindinės veiksmažodinių latvių kalbos daiktavardžių darybos kategorijos - veikėjų pavadinimai (nomina agentis) ir veiksmo pavadinimai (nomina actionis. Disertacijoje siekiama išsamiai išnagrinėti minėtąsias darybos kategorijas - surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį dabartinės latvių kalbos veikėjų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijų aprašą. / This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word-formation categories.

Šio magistro darbo tikslas buvo įvertinus iki šiol formuotą bendrąją ES energetikos politiką, išanalizuoti pagrindinių jai įtaką darančių veikėjų pozicijas, išskiriant jų interesus ir įvertinant teikiamus prioritetus. Buvo užsibrėžti keli uždaviniai – nustatyti, kokie veiksniai ir sąlygos skatina ar stabdo bendrosios energetikos politikos integraciją ES, taip pat išanalizuoti, kokios kliūtys labiausiai trukdo sukurti pilnavertę ES bendrąją energetikos politiką. Analizei buvo pasirinkta liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorija, kuri akcentuoja valstybinių interesų, kurie darbe vertinami kaip itin reikšmingi energetikos politikai, svarbą integracijos procesui. Be to, teorijoje išskiriama integracijos pasiūla ir paklausa padeda veiksmingai įvertinti skirtingų interesų reikšmę energetikos politikos integracijos procesui. ES valstybės narės yra svarbiausios energetikos politikos dalyvės, siekiančios išlaikyti šią kompetenciją savo rankose ir siejančios energetiką su išorės politika. Tai viena iš pagrindinių kliūčių siekiant perkelti energetikos politiką į supranacionalinį lygį, kadangi tai iš dalies reikštų ir užsienio politikos vykdymo perkėlimą į ES lygmenį. Atlikta analizė parodė, kad formaliai visos valstybės narės pritaria bendrosios energetikos politikos tikslams, tačiau savo veiksmais prieštarauja oficialiosioms pozicijoms. Tai iliustruoja Vokietijos partnerystė „Nordstream“ projekte, taip pat Prancūzijos ir Ispanijos vyriausybių protekcionistiniai veiksmai, trukdant į... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Master thesis was to evaluate EU energy policy that was implemented up to the present time and to analyze the positions of the main EU energy policy actors, discerning their interests and priorities given to the specific aspects of energy sector. The task set was to determine the factors and conditions that influence the harmonization of economic policy in the EU. Furthermore, to evaluate which of these factors accelerate and which block the integration of common EU energy policy. Liberal intergovernmentalism (LI) approach was chosen for the analysis. As LI supposes, interests of member states are most important in the context of the common energy policy. Member states keep the right of decision for this politics in their competence, as it is concerned with foreign policy of each country. The analysis shows that formally all member states agree with the main principles of EU energy policy. On the other hand most of their actions do not match the official rhetoric. The examples provided in the thesis concerned equivocal position of Germany due to the natural gas pipeline in the Baltic sea, also protectionism of French and Spanish governments and their unwillingness to admit the foreign capital in the national energy sector. Therefore it was concluded that national interests still have priority against the European policies. National governments experience pressure from two other groups of actors that are important in the course of the formulation of national... [to full text]