Pirmoje darbo dalyje buvo apžvelgtos svarbiausios vizualinės estetikos suvoktys, apibrėžta estetikos raida iki televizijos, sovietiniais ir nepriklausomybės dešimtmečiais. Šiais laikais suprantama kaip vertybių teorijos subdisciplina, estetika glaudžiai siejama su meno filosofija. Vizualumas yra tapęs išskirtine estetinio vertinimo žyme. Sovietinė ideologija nemažai įtakojo vizualinės estetikos vystymąsi, buvo nemažai suvaržymų, apribojimų (negalima buvo naudoti trispalvės spalvų dekoracijose, išskirtinių aksesuarų, margų drabužių ir pan.), techninė bazė, lyginant su šiomis dienomis, buvo skurdi, tačiau tiek televizijos laidų temose, tiek jų vizualioje raiškoje buvo juntama tam tikra estetinė dermė. Nepriklausomybės laikai siejami su ženkliomis permainomis visose Lietuvos kultūrinio gyvenimo sferose, neišskiriant ir televizijos. Pasikeitė ir vizualiosios estikos kūrėjų darbo specifika ir galimybės. Susikūrus komercinėms televizijoms reikėjo kurti savo kūrybines grupes. Taip televizijos vizualiojo meno kūrėjai įgavo naujų kūrybinių galimybių savirealizacijai ir kūrybai. Antroje dalyje aptartos televizijos vizualinės estetikos segmentų – kostiumų, grimo, dekoracijų ir užsklandų tendencijos, atsižvelgiant į šiuos veiksnius: politines aktualijas, technines bei technologines galimybes, finansinę televizijų padėtį, mados tendencijas, kūrėjų profesionalumą, televizijos savininkų, prodiuserių požiūrį į kuriamą produkciją. Teoriniu, istoriniu ir praktiniu požiūriu buvo išnagrinėta... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the master’s degree thesis “ The Development Outline of the Lithuanian television's visual aesthetics (1957-2007)” is to outline the development and highlight the peculiarities of visual aesthetics in the Lithuanian television. The position of the artist (costume designer, scenographer, make-up artist, dresser) as well as his/her contribution to the telecasts in the Lithuanian television have been analyzed in theoretical, historical and practical terms. The topic of the research covers the following: the analysis of of the visual aesthetics features in the Lithuanian television in a particular period; the analysis of specific aesthetics in different kinds of the telecasts; highlighting the peculiarities of the visual aesthetics based on the analysis of different segments of the telecasts. The Lithuanian television has always mirrored political, cultural and economical events of a particular period. This also applies to the visual aesthetics, the analysis of which is the main issue of the paper. In a 50-year development of the Lithuanian televisions’ visual aesthetics, technical, technological and professional growth of the artists has become obvious. In the conclusion, the hypotheses provided in the paper are highlighted. In the first considered period the emphasis is on the professionalism and aesthetic whole of the telecasts. In the second period competativeness and commercialism, along with the growth of technological, technical and financial possibilities... [to full text]

Skaitmeninės technologijos suteikia mokiniams daug naujų galimybių, nes jie gali gauti daug ir įvairios informacijos pačiomis įvairiausiomis formomis – įskaitant tekstinę informaciją, fotografiją, grafiką, garsinę bei vaizdinę medžiagą. Pasinaudojus įvairia skaitmenine technika gautą informaciją lengva keisti, suteikiant jai savitumo, pritaikant individualiems mokymosi poreikiams. Skaitmeninės technologijos nuolatinė kaita ir spartus vystymasis lemia šiame darbe nagrinėjamą skaitmeninių technologijų vizualios raiškos mokinių galimybių plėtroje meniniame ugdyme naujumą. Tyrimo tikslas - skaitmeninių technologijų įtaka mokinių vizualios raiškos plėtrai. Tyrimo objektas - skaitmeninės technologijų naudojimas dailės pamokoje plečiant mokinių vizualią raišką. Tyrimo uždaviniai: (1) apibūdinti skaitmeninių technologijų galimybes kaip vizualios raiškos priemonę; (2) apžvelgti skaitmeninių technologijų panaudojimą kūryboje ir dailės ugdymo procese; (3) įvertinti esamą mokinių požiūrį į skaitmenines technologijas kaip priemonę realizuoti kūrybines galias. Tyrimo metodai: (1) Teorinis: pedagoginės, meninės, techninės literatūros studijavimas, švietimo sistemos dokumentų, interneto duomenų sisteminė analizė; (2) empirinis: anketinė apklausa, mokinių vizualinės raiškos darbų analizė; (3) matematinis: procentinė duomenų analizė. Darbe buvo apibūdintos tokios skaitmeninių technologijų galimybės kaip vizualios raiškos priemonės: galimybės panaudojant skaitmeninį fotoaparatą, skanerį... [toliau žr. visą tekstą] / Digital technologies allow pupils a lot of new possibilities as the pupils may receive a lot of information in the different forms, including textual information, photography, graphics, expressions and pattern information. When using the digital technology it is easy to adopt the information, to grant originality to the information as well as to adopt it to the individual learning needs. Constant change and rapid development in the digital technologies is the determining factor of novelty of the digital technologies in the artistic education in the development of school learners’ visual expression, which is being discussed in these diploma theses. The purpose of the research is analysis of the influence of the digital technologies to school learnen’ visual expression. The research subject-matter is a use of the digital technologies at the art lessons, with the purpose to expand learnen’ visual expression at the lesson. Research methods are as follows: (1) Theoretical, educational, artistic, analysis of the technical literature, systemic analysis of the documents of the educational system and internet data; (2) empirical: questionnaire interview, analysis of the pupils’ work of the visual expression; (3) mathematical: percentage analysis of the data. Implementation of the digital technologies, as the visual expression mean at the artistic lesson, facilitates individual learning, ensure basis to develop visual expression of the pupils, constitute possibilities to realize... [to full text]

Autoriteto sąvoka yra seniai įsigalėjusi ir veikianti visuomenėje, kaip įtakos, galios, absoliutaus pasitikėjimo ir pranašumo prieš kitus simbolis. Autoritetas yra patraukiantis pavyzdys, kuriuo žavimasi, o kartu sąmoningai ar ne norima jam prilygti – įgauti autoriteto turimą pagarbą, mėgautis jo sėkme. Dabartinėje visuomenėje tradicinio religinio autoriteto formos yra tik vienos iš daugelio dominuojančių autoritetų, kurie egzistuoja nebe kaip viską apimantys, viską žinantys ir teigiantys, o atvirkščiai specializuojasi į tam tikras skirtingai apibrėžiamas, vertinamas ir suprantamas sritis. Autoriteto sąvoka modernioje visuomenėje daugiau siejama su specialisto, eksperto apibrėžimais. Autoritetas suprantamas kaip tam tikros srities lyderis, kuris savo pranašumu traukia pasekėjus ir savo sėkmės pavyzdžiu formuoja jų siekiamybes. Reklamoje pasirodanti autoriteto figūra tampa neatskiriama populiariosios kultūros dalimi. Toks autoritetas nebepriklauso pats sau, jo įvaizdį kuria imagologai, kurie autoritetą paverčia reikiamu vaizdu ir žodžiais – taip autoritetas tampa simuliakru – veidrodžiu, atspindinčiu ne šalia vykstantį gyvenimą, bet imančiu vaizduoti imagologų norimą sukurti tikrovę. Taip autoritetas, veikiantis reklamoje, už tam tikrą mokestį sutinka atiduoti dalį savo populiarumo reklamuojamam produktui, nes tikėtina, kad jį gerbiantys ir pasitikintys žmonės lygiai taip pat ims pasitikėti reklamuojamo produkto verte – šis procesas vadinamas dalinimusi simboliniu kapitalu... [toliau žr. visą tekstą] / Notion of authority has been prevailing and well functioning in society, like symbol of influence, power, and absolute confidence and advantage over others. Authority is an attractive example widely admired at, and thus consciously or not wanting to equal it – to acquire the respect featured by the authority, to enjoy its success, and so on. In the current society, traditional forms of religious authority is only one of the most dominant authorities, which no longer exists as a comprehensive, all knowing and claiming, but specializes in a number of differently defined, understood and valued areas. The concept of authority in modern society is more associated with the specialist, the expert definitions. Authority is understood as a leader in some field, which by his/her advantage attracts followers and, based on his/her success, forms others’ strivings. Authority figure appearing in advertisement becomes an integral part of popular culture. Such authority no longer belongs to him/herself, his/her image is created by image makers, who turn authority into the right image and words: in this way authority becomes simulacra, the mirror, reflecting not a near-going life, but showing the reality desired to create by image makers. Thus, authority, acting in advertising, for a fee agrees to surrender a part of his/her popularity to the product being advertised, as it is likely that abiding and confident people in the same way will trust the value of the product being advertised, a... [to full text]