Summaries in Afrikaans and English / Text in Afrikaans / In die skripsie word gekyk na die remedies van 'n versekeraar by wanvoorstelling (nie-openbaring) en waarborgbreuk deur 'n versekerde en veral die beperking van die versekeraar se kansellasiereg. Die klem sal egter val op die remedies by waarborgbreuk omdat versekeraars veel meer daarop steun. Die volgende voorstelle word gemaak. 'n Kansellasiereg behoort in die geval van wanvoorstelling (nie-openbaring) nie verleen te word as die versekeraar nogtans, met kennis van die ware feite, sou kontrakteer nie. By verbreking van bevestigende waarborge behoort 'n kansellasiereg toegestaan te word as die waarborgbreuk die betrokke versekeraar se berekening van die risiko redelikerwys geraak het maar nie as die versekeraar nogtans sou kontrakteer nie. By voortdurende waarborge behoort kansellasie beskikbaar te wees as die waarborgbreuk die skade redelikerwys veroorsaak het. 'n Skadevergoedingseis behoort beskikbaar te wees waar 'n versekeraar nie kan of wil kanselleer nie. / The remedies of an insurer, in the event of misrepresentation (non-disclosure) and breach of warranty by an insured are discussed, particularly limiting the insurer's right to cancel. The emphasis is on the remedies applicable to breach of warranty because insurers use these more frequently. The following solutions are suggested. An insurer should not be allowed to cancel in the event of misrepresentation (nondisclosure) if it would still have concluded the contract, knowing the truth. In the event of affirmative warranties a right to cancel should be available if breach of warranty reasonably affected the particular insurer's assessment of the risk, but not if the contract would still have been concluded. In the event of promissory warranties, cancellation should only be available if breach of warranty reasonably caused the loss. A claim for damages should be available if an insurer can not or does not wish to cancel. / Private Law / LL.M.

Summaries in Afrikaans and English / Text in Afrikaans / In die skripsie word gekyk na die remedies van 'n versekeraar by wanvoorstelling (nie-openbaring) en waarborgbreuk deur 'n versekerde en veral die beperking van die versekeraar se kansellasiereg. Die klem sal egter val op die remedies by waarborgbreuk omdat versekeraars veel meer daarop steun. Die volgende voorstelle word gemaak. 'n Kansellasiereg behoort in die geval van wanvoorstelling (nie-openbaring) nie verleen te word as die versekeraar nogtans, met kennis van die ware feite, sou kontrakteer nie. By verbreking van bevestigende waarborge behoort 'n kansellasiereg toegestaan te word as die waarborgbreuk die betrokke versekeraar se berekening van die risiko redelikerwys geraak het maar nie as die versekeraar nogtans sou kontrakteer nie. By voortdurende waarborge behoort kansellasie beskikbaar te wees as die waarborgbreuk die skade redelikerwys veroorsaak het. 'n Skadevergoedingseis behoort beskikbaar te wees waar 'n versekeraar nie kan of wil kanselleer nie. / The remedies of an insurer, in the event of misrepresentation (non-disclosure) and breach of warranty by an insured are discussed, particularly limiting the insurer's right to cancel. The emphasis is on the remedies applicable to breach of warranty because insurers use these more frequently. The following solutions are suggested. An insurer should not be allowed to cancel in the event of misrepresentation (nondisclosure) if it would still have concluded the contract, knowing the truth. In the event of affirmative warranties a right to cancel should be available if breach of warranty reasonably affected the particular insurer's assessment of the risk, but not if the contract would still have been concluded. In the event of promissory warranties, cancellation should only be available if breach of warranty reasonably caused the loss. A claim for damages should be available if an insurer can not or does not wish to cancel. / Private Law / LL.M.

Šis magistrinis darbas nagrinėja darbo santykių stabilumo principų įgyvendinimą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo atvejais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnis numato tik dalinę darbuotojų apsaugą ir darbo santykių tęstinumą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu atveju, t.y. - perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Perdavimo procesas dažnai neįvyksta ne todėl, kad verslas yra neperspektyvus, o darbdavys nesąžiningas, bet dėl paties proceso sudėtingumo ir su tuo susijusių teisinių bei biurokratinių problemų. Įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu, o ypač jo padariniais, yra suinteresuoti ne tik perėmėjas bei perdavėjas, tačiau ir įmonės darbuotojai. Perduodant įmonę/verslą ar jų dalis labiausiai nukenčia darbuotojas - su darbuotojais laiku, o kartais ir visai neatsiskaitoma, žmonės iš darbo atleidžiami nepagrįstai, praranda darbo vietas ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Neretai darbdaviai, darbuotojams, pavėluotai pateikia arba apskritai nepateikia rašytinės informacijos apie ketinimą vykdyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimą; apie perdavimo dieną, numatomus veiksmus, perdavimo priežastis, etapus bei teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius, turinčius įtakos darbuotojui; apie keičiamas sąlygas, tame tarpe, susijusias su darbu, darbo užmokesčiu bei perkvalifikavimu. Tam, kad procesas vyktų sklandžiai ir sukeltų kuo mažiau neigiamų socialinių bei ekonominių padarinių, svarbu nustatyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master Paper, the implementation of the principle of stability of labour relations in cases of transfer of an enterprise/business or parts hereof is discussed upon. The Article 138 of the Labour Code of Republic of Lithuania foresees only a partial protection of the employees and a succession of the labour relations in case of a transfer of the enterprise/business or a part hereof, i.e. a transfer can be considered a lawful reason for terminating the labour relations. A process of transfer often does not take place not for prospectlessness of the business or dishonesty of the employer, but because of a complex character of the process itself as well as the related legal and bureaucratic problems. Not only the assignee and the assignor, but also employees of the enterprise take an interest in a transfer of the enterprise/business or parts hereof, in particular the consequences of such a transfer. In case of a transfer of an enterprise/business or parts hereof, an employee suffers mostly: the settlement with the employees often is made non-timely and sometimes is not made at all, employees are discharged groundlessly, losing their jobs and the key means of their subsistence. Frequently, employers delay or fail providing to employees information in writing on their intention to transfer the enterprise/business or a part hereof; on the day of transfer, the planned actions, the causes of the transfer, its phases as well as the economical and social consequences that can... [to full text]

Šiame magistro darbe, pasitelkiant analizės, lyginamąjį, loginį, sisteminį ir ekonominį tyrimo metodus, išsamiai analizuojama nuostolių, kilusių dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų patvirtinimų ir garantijų pažeidimo, nustatymo ir išieškojimo problematika. Darbe tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu pateikiamos pagrindinės problemos ir siūlomi jų sprendimo variantai, kurie palengvintų nuostolių apskaičiavimą ir užtikrintų teisingą jų atlyginimą paaiškėjus, jog pardavėjo patvirtinimai ir garantijos, perleidžiant verslą akcijų pirkimo–pardavimo būdu, buvo klaidingi. Siekiant užsibrėžtų tikslų pirmoje darbo dalyje nagrinėjami verslo perleidimo akcijų pirkimo–pardavimo būdu ypatumai, aiškinamasi, kokį akcijų kiekį perleidus bus laikoma, kad įvyko viso verslo perleidimas, taip pat lyginamos sandorių rūšys verslą perleidžiant akcijų ir turto pardavimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinimai ir garantijos jau tapo neatsiejama akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų dalimi, o verslo įsigijimų praktikoje ginčai dažniausiai kyla dėl šių sutarties nuostatų pažeidimo, antroje darbo dalyje gilinamasi į jų teisinę prigimtį, esmę, tikslus bei vietą Lietuvos sutarčių teisės sistemoje. Pagrindinė darbo dalis skirta nagrinėjamos temos kontekste identifikuoti nuostolių nustatymo ir išieškojimo problemas, analizuoti pagrindinius nuostolių apskaičiavimo būdus ir įmonės vertinimo problematiką, įvertinti pardavėjo pareigos atskleisti informaciją ir pirkėjo pareigos patikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis, through the use of analytical, comparative, logical, systemic and economic methods forms a thorough analysis of problems concerning estimation and recovery of losses caused by the breaches of representations and warranties provided for in share sale–purchase agreements. This paper in both – theoretical and practical standpoints presents the core of the pending problems while suggesting the eventual rules, which if addressed, could ease the estimation of losses and safeguard the fair-minded compensation in the situations when seller’s representations and warranties provided for in share sale–purchase agreements were false. In order to achieve the selected goals of this master thesis, the first part of the paper analyses peculiarities of business transfer through the purchase of shares. It also examines what amount of transferred shares can be considered as a transfer of full business as well as compares the nature of business transactions through the sale of shares and assets. Due to the fact that representations and warranties have become an integral part of share sale–purchase agreements and disputes in business acquisitions are most often caused by the breach of above clauses, the second part of the paper examines their legal nature, substance, goals and place in the Lithuanian law of contracts. The main part of the paper aims to identify problems in estimation and recovery of damages, analyze main methods of the calculation of damages and issues in... [to full text]