The dissertation examines US democracy protection policy carried out in three post-Soviet countries that had been just moved away from autocratic rule: Russia in 1991-1996; Georgia in 2003-2008; and Ukraine in 2004-2009. It aims to answer the question whether US policy increased or decreased the likelihood of democratic consolidation in new democracies. Based on theoretical insights from the disciplines of both comparative politics and international relations, two novel research instruments are developed: the ‘two scales’ model and the concept of pragmatic democracy protection policy. By employing these two research instruments, it is revealed that US national security interests have had a distorting impact on US democracy protection policy towards Russia, Georgia and Ukraine. Due to its interest in the cooperation with leaders in power, the US did not apply the principal of democratic conditionality in bilateral relations with the three post-Soviet countries and did not deter the non-democratic behaviour of their governments. Such US policy decreased the likelihood of democratic consolidation. Furthermore, US security interests corrupted US-funded democracy assistance programmes in two out of three cases (in Russia and Georgia). Instead of enabling the opposition and civil society in new democracies, these programmes increased the asymmetry of political playing field and limited the capability of civil society to control the government. This also decreased the likelihood of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama JAV demokratijos gynimo politika, vykdyta trijose iš autokratinio režimo ką tik išėjusiose posovietinėse valstybėse: 1991–1996 m. Rusijoje, 2003–2008 m. Gruzijoje ir 2004–2009 m. Ukrainoje. Siekiama atsakyti į klausimą, ar JAV politika didino, ar mažino šių naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę. Sujungiant dviejų disciplinų – lyginamosios politikos ir tarptautinių santykių – teorines įžvalgas, darbe konstruojami du nauji tyrimo įrankiai: „dvejų svarstyklių“ modelis ir pragmatinės demokratijos gynimo politikos koncepcija. Pasitelkiant šiuos tyrimo įrankius atskleidžiama, kad ir Rusijos, ir Gruzijos, ir Ukrainos atveju JAV nacionalinio saugumo interesai darė iškreipiantį poveikį JAV vykdytai demokratijos gynimo politikai. Būdamos suinteresuotos bendradarbiavimu su valdžioje buvusiais posovietinių valstybių lyderiais, JAV netaikė sąlygiškumo principo dvišaliuose santykiuose ir neatgrasė naujųjų demokratijų valdžios nuo nedemokratiškų veiksmų. Tokia JAV politika mažino demokratijos konsolidavimo tikimybę. Be to, dviem atvejais (Rusijoje ir Gruzijoje) JAV saugumo interesai darė neveiksmingomis ir JAV finansuotas paramos demokratijai programas. Užuot įgalinusios naujųjų demokratijų opoziciją ir pilietinę visuomenę, šios programos didino politinio žaidimo lauko asimetriškumą ir ribojo pilietinės visuomenės galimybes kontroliuoti valdžią. Tai irgi mažino naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę.
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120306_095211-50600 |
| Date | 06 March 2012 |
| Creators | Žielys, Povilas |
| Contributors | Vitkus, Gediminas, Krupavičius, Algis, Miniotaitė, Gražina, Janeliūnas, Tomas, Ramonaitė, Ainė, Matonytė, Irmina, Jakniūnaitė, Dovilė, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | English |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120306_095211-50600 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.1923 seconds