The idea of harmonizing economic growth with the laws of development of society and the environment is expressed in the concept of sustainable development. In the frame of sustainable development an exceptional importance is attached to studying material flows, therefore management of waste flows must not contradict the principles of sustainable development. In agreement with M. Jacobs, it is possible to affirm that waste management in the context of sustainable development means using materials in closed cycles.
Investigating socio-economic efficiency of municipal waste management means studying the organizational waste management process and factors disclosing characteristic features of this process, making deep comparative socio-economic analysis of waste management options and studying waste managements acts both on national and local level in order to reveal the ways of increasing socio-economic efficiency in municipal waste management. This study is induced by the necessity of changing the traditional waste management of depositing it in landfills, by recycling using not only national and international funds, but by mobilizing resources of local waste management systems as well.
It is natural, that the policy of waste management, in which neither the scale of economic damage nor future waste management expenditure were evaluated, was orientated towards disposal of waste in refuse dumps. This means transferring problems to future generations, and this cardinally... [to full text] / Dėsninga, jog atliekų tvarkymo politika, kurioje nebuvo įvertinas ekonominės žalos aplinkai ir visuomenei dydis bei būsimos atliekų tvarkymo sąnaudos, buvo orientuota į atliekų deponavimą sąvartynuose. Tokia praktika įvardijama kaip problemų (pavojaus) aplinkai perkėlimas ateities kartoms, o tai kardinaliai prieštarauja darnios plėtros koncepcijai. Todėl keliamas klausimas, kokios atliekų tvarkymo sistemos laikytinos efektyviomis socialiniu-ekonominiu požiūriu. Tyrimai, atlikti Europos Sąjungos šalyse, rodo, jog tai sistemos, kurių ištekliai nukreipti antrinėms žaliavoms tvarkyti ir nuolatinei šio tvarkymo plėtrai organizuoti. Diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas, antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti išlaidoms padengti numatyti du šaltiniai – bendrasis tarifas (ar vietinė rinkliava) ir „Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos“ lėšos. Bendrojo tarifo didinimas atsižvelgiant į atskirų atliekų srautų tvarkymo išlaidas arba tarifo neišrūšiuotai ir rūšiuotai atliekų daliai diferencijavimas priskiriamas prie neatidėliotinų priemonių, tačiau pirmiausia būtina identifikuoti lokalinių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų vidinius rezervus, kurių dėka galima padidinti socialinį-ekonominį atliekų tvarkymo rezultatyvumą, kartu praktiškai realizuojant darnios plėtros principus.
Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050121_131714-40752 |
Date | 21 January 2005 |
Creators | Žičkienė, Skaidrė |
Contributors | Tvaronavičienė, Manuela, Jankauskas, Vidmantas, Rutkauskas, Aleksandras Vytautas, Staniškis, Jurgis Kazimieras, Čiegis, Remigijus, Simanauskas, Leonas, Kaklauskas, Artūras, Vilnius Gediminas Technical University |
Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Gediminas Technical University |
Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
Language | English |
Detected Language | English |
Type | Doctoral thesis |
Format | application/pdf |
Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050121_131714-40752 |
Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0028 seconds