Tautiškumo, etniškumo, tautinio identiteto klausimų nagrinėjimas pasaulinėje mokslo plotmėje nėra naujas dalykas. Šie klausimai jau keletą dešimtmečių aktyviai tyrinėjami užsienyje (A. Smith, B. Anderson, M. Castells, J. C. Phinney, H. Tajfel, J. W. Berry, X. Chryssochou ir kt.) - ypač tose šalyse, kuriose gausi gyventojų tautinė įvairovė (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur.
Tautinės tapatybės klausimais, priverstinai pamirštais nuo pirmosios Lietuvos Respublikos laikų, prieš keliolika metų labiau susidomėta ir Lietuvoje - tautinį, etninį ar nacionalinį (individualų ar kolektyvinį) identitetą įvairiais aspektais yra tyrinėję: V. Leonavičius, D. Antininė, V. Liubinienė, R. Trimakas, A. Valantiejus, P. Subačius, V. Legkauskas, R. Grigas, I. Trinkūnienė, S. Kraniauskienė, V. J. Černius, V. Čiubrinskas ir kt. Daugelis autorių, kalbėdami apie tautinį identitetą, sutaria, kad jam išryškėti, atsiskleisti, keistis palankiausios sąlygos susidaro individui (ar tautinei grupei) atsidūrus multikultūriškame kontekste.
Vienas pagrindinių šio darbo tikslų – ištirti, kaip konstruojamas lietuvių tautinis identitetas emigracijoje, koks yra jo turinys, kaip jis yra veikiamas vietinės kultūros. Taipogi aktualu sužinoti, ar stebima lietuvių tautinė saviugda išeivijoje.
Šiame magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio moksline literatūra, analizuojamas tautiškumo / tautinio identiteto sąvokos turinys, tautiškumo ugdymo (saviugdos)... [toliau žr. visą tekstą] / Research of questions of nationality, ethnicity and national identity is not new within world’s scholar area. It has been in the field of attention of numerous foreign academics - A. Smith, B. Anderson, M. Castells, J. C. Phinney, H. Tajfel, J. W. Berry, X. Chryssochou and many others – especially in the countries with wide ethnic variety of population (the USA, Canada, Australia, the Great Britain, etc.).
Questions of national identity were forcibly forgotten in Lithuania during the years of Soviet occupation (2nd half of XX century), but local academics regained interest in them after Lithuania became independent again in 1990. Since the national identity (individual and collective) has been analysed in various aspects by V. Leonavičius, D. Antininė, V. Liubinienė, R. Trimakas, A. Valantiejus, P. Subačius, V. Legkauskas, R. Grigas, I. Trinkūnienė, V. J. Černius, S. Kraniauskienė, V. Čiubrinskas, etc. Most of the authors agree, that national identity is best exposed when an individual (or a social group) is placed in a culturaly heterogenous context.
One of the core ideas of this Master’s thesis is a research of Lithuanian emigrants’ national identity: what is the content of migrants’ identity how is it constructed and how does local cultural environment affect it. Another important issue is to find out if Lithuanian migrants tend to practice national self-education (if they consciously seek to maintain the features of national identity).
Considering previously done... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_155945-36704 |
| Date | 16 August 2007 |
| Creators | Januškevičiūtė, Julija |
| Contributors | Mažeikis, Gintautas, Rimkevičienė, Dalia, Juodaitytė, Audronė, Ruškus, Jonas, Mažeikienė, Natalija, Šilėnienė, Birutė, Siauliai University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Siauliai University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_155945-36704 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0029 seconds