The purpose of the present paper was to explore a new approach to the notions of time, temporality, and space within modernist literature, the distinction of the natural, conceptual, and fictional time as well as the alterations of time due to the deictic centre. The investigation of the above-mentioned issues was based on the modernist novel To the Lighthouse by Virginia Woolf. The main method chosen for the study was content analysis. The research of time and space shift in the given novel is grounded on several overlapping critical theories: Practical Criticism, which comprises Formalist and New Critical ideas, Psychoanalysis, and the Theory of Narratology. The research demonstrated that Virginia Woolf attempted to structure her novel outside the conventional clock of time treatment because it was too inflexible to be suitable for a writer who believed that time represented in fiction should reflect the way time influences and is influenced by human lives. The given novel is a conspicuous example of an innovative concept of time and space presented by the author who gave preference to the abstract inner time rather than to that of the outer world and who come closer than any other writer to expressing time as it actually is experienced in human mind. The present study extended the existing knowledge of the psychological background, the transitivity and variability of time issues, and of the specific features the modern narrative in the novel. Further studies of the... [to full text] / Šio darbo tikslas buvo ištirti visiškai naują požiūrį į laiko, laikinumo ir erdvės sampratą modernistinėje literatūroje bei analizuoti gamtinio, konceptualiojo, ir literatūrinio laiko kaitą dėl deiktinio centro ypatybių. Analizei buvo pasirinktas Virdžinijos Vulf moderinistinis romanas „Į švyturį“, kuriame atsispindi modernistinis požiūris į žmogų ir jį supančią tikrovę. Kurdama savo veikėjų paveikslus, rašytoja įtaigiai atskleidė ir parodė, kad žmogaus gyvenimą pirmiausia lemia ne išorinė aplinka, bet mintyse, pasąmonėje vykstantys virsmai, kutrių fizinę išraišką parodo konkretūs veiksmai ir poelgiai. Modernizmo žmogus parodomas kaip praradęs tradicines pasaulio suvokimo atramas, likęs akistatoje su savo intymiausias patyrimais, išgyvenantis savo būtį kaip izoliuotą, atskirtą nuo viso pasaulio, pasimetusią tarp fantazijos ir realybės. Savo tyrimu siekiau įrodyti, kad Virdžinijos Vulf veikėjai analizuojamame romane save iškelia kaip esminį būties centrą ir didžiausią vertybę, nepavaldžią laiko ir erdvės matmenims, bet tuo pačiu metu susiduria su savo sudėtingu ribotu vidiniu pasauliu – suskilusiu, nuolat kintančiu, klaidinančiu, susidedančiu iš subjektyvių greit kintančių patirties fragmentų. Romane autorė atskleidė ir modernistinio naratyvo ypatumus - jos rašymo stilių galima laiktyi savita kalbine revoliucija, kuri padėjo atskleisti giliausius veikėjų sąmonės klodus pritaikant sąmonės srauto techniką bei vidinius monologus. Šiame kūrinyje nebėra nuoseklaus... [toliau žr. visą tekstą]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110627_125456-66016 |
| Date | 27 June 2011 |
| Creators | Mičiūnaitė, Viktorija |
| Contributors | Selmistraitis, Linas, Kozačišče, Jekaterina, Buitkienė, Janina, Miniotaitė, Daina, Cibulskienė, Jurga, Bersėnienė, Birutė, Petronienė, Eglė, Ilčiukienė, Giedrė, Marchertaitė, Jūratė, Vitkauskienė, Jolanta, Genienė, Izolda, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | English |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110627_125456-66016 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0027 seconds