Bakalauro darbe analizuojami socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo nerimo ypatumai profesinėje veikloje. Suformuluota hipotezė, kad tikėtina, jog yra ryšys tarp socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų amžiaus, darbo stažo, pareigybės, klientų grupės, su kuria dirba ir patiriamo nerimo lygmens.
Tyrimui atlikti buvo pasirinktos kiekybinė ir kokybinė tyrimo prieigos. Todėl kiekybiniame tyrime dalyvavo 113 socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų, o kokybiniame tyrime dalyvavo 6 specialistės.
Anketinės apklausos metodu tirtas socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo reaktyvaus ir asmeninio nerimo lygis, ypatumai. Siekta patikrinti ar yra statistiškai reikšmingi ryšiai tarp respondentų demografinių kintamųjų bei reaktyvaus ir asmeninio nerimo. Atlikta statistinė (aprašomoji: dažniai, vidurkiai, procentai, standartiniai nuokrypiai bei daugiamatė: neparametrinis Kruskal-Wallis T testas ir parametriniai ANOVA testai) duomenų analizė. Pusiau struktūruoto interviu metodu atliktas gilinamasis specialistų nerimo ypatumų profesinėje veikloje tyrimas. Siekta atskleisti situacijas, sukeliančias didžiausią nerimą, naudojamas nerimo įveikos strategijas bei siūlomas nerimo įveikos galimybes. Duomenims apdoroti atlikta kokybinė turinio (content) analizė.
Tyrimu nustatyta, kad dauguma socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvena žemą reaktyvaus ir vudutinį asmeninio nerimo lygį. Kiek mažesnė, tačiau ženkli dalis respondentų išgyvena aukšta... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor Thesis analyzes the peculiarities of anxiety experienced by social pedagogues and social workers in their professional activities. We have formulated a hypothesis that possibly there is a link between social pedagogues and social workers age, seniority, position, clients‘ groups with whom they work and anxiety levels they face.
Quantitative and qualitative search methods have been chosen to accomplish the research. 113 social pedagogues and social workers were involved in the quantitative research and in the qualitative – 6 specialists.
The level of reactive and personal anxiety of social pedagogues and social workers has been analysed within application of questionnaire method. The objective was to examine whether there is a statistically significant relationship between respondents' demographic variables, and reactive and personal anxiety. The statistical (descriptive: frequencies, averages, percentages, standard deviations and multidimensional: nonparametric Kruskal-Wallis T test and parametric ANOVA tests ) data analysis has been done. Semi-structured interviews conducted deepening research in features of specialist anxiety in their professional activities. Aimed at identifying situations that cause the greatest anxiety, strategies used to overcome the anxiety and offered opportunities for overcoming anxiety. To process the data the qualitative content analysis has been done.
On the basis of the research it has been determined that... [to full text]
Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_162046-43253 |
Date | 02 August 2011 |
Creators | Lučinskaitė, Laura |
Contributors | Radzevičienė, Liuda, Alifanovienė, Daiva, Bubnys, Remigijus, Nemeikšienė, Virginija, Siauliai University |
Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Siauliai University |
Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
Language | Lithuanian |
Detected Language | Unknown |
Type | Bachelor thesis |
Format | application/pdf |
Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_162046-43253 |
Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0017 seconds