Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos valstybė ėmėsi tautinio atgimimo metais pradėtos švietimo reformos. Valstybingumo atkūrimas atvėrė naujas, tautos siekius atitinkančias, Lietuvos socialinės, kultūrinės, ekonominės bei politinės raidos perspektyvas. Mokyklų tinklo pertvarka, atitinkanti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius bei paklausą ir realias finansines savivaldybės galimybes, turi pagerinti mokymosi kokybę, padidinti prieinamumą ir socialinį teisingumą, padaryti švietimo sistemą efektyvesnę ir darnesnę. Taigi vienas iš švietimo sistemos atsinaujinimo kriterijų Vilniaus krašte ir yra bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Tačiau labai svarbu kruopščiai ištirti dabartinę situaciją, įvertinti egzistuojančias tendencijas ir perspektyvas. Vilniaus mieste ir rajone sovietmečiu itin populiarių mišrių mokyklų beveik neliko – jos buvo išskirstytos arba reorganizuotos į vienakalbes, daugiausia lenkiškas ir lietuviškas. Labai sumažėjo rusiškų mokyklų – jas dabar lanko tik rusų bei baltarusių tautybės gyventojai. Tenkinant ne tik vietos lietuvių, bet ir tautinių mažumų poreikius mokyti vaikus valstybine lietuvių kalba, itin smarkiai išaugo lietuviškų mokyklų skaičius. Dabar lietuviškas mokyklas moksleiviai lanko kelis kartus daugiau, nei yra lietuvių tautybės gyventojų, nes dažnai nelietuviai tėvai linkę leisti vaikus į lietuviškas mokyklas. Tikėtina, kad lietuvėjimo tendencijos išliks ir ateityje. / After restoration of independence the state of Lithuania took up educational reform, which had been started in the years of national revival. Reinstatement of statehood opened new, according national aims, perspectives of social, cultural, economical and political germination.
Reorganization of the school’s chain, conforming learning needs and demand of modern society, also real financial abilities of municipality, has to improve the quality of learning, increase the accessibility and social justice, make the educational system more effective and accordant. So one of criteria of the educational system’s renewal in Vilnius district is the reorganization of the secondary school’s chain. But it is very important to research thoroughly the present situation, evaluate existing trends and perspectives.
In Vilnius and it’s region mixed schools, which were especially popular at soviet times, are not almost left – they were separated or restored into monolingual, mostly Polish and Lithuanian. The number of Russian schools has decreased significantly – at present only Russians and Byelorussians attend them. Stratifying needs of not only local Lithuanians but also national minorities to teach children in state Lithuanian language, especially severely increased the number of Lithuanian schools. At present students attend Lithuanian schools more than there are inhabitants of Lithuanian nationality, because often not Lithuanian present let... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100712_142443-21811 |
| Date | 12 July 2010 |
| Creators | Urbanovič, Renata |
| Contributors | Žaromskis, Rimas Petras, Stankevičienė, Genė, Švedas, Kęstutis, Kairaitis, Zigmas, Stanaitis, Algirdas Jurgis, Česnulevičius, Algimantas, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100712_142443-21811 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0022 seconds