Švietimo kaita Lietuvoje nenutrūkstamai vyksta jau antrąjį dešimtmetį, tuo tarpu pedagogų rengimas ir toliau išlieka bene mažiausiai pakitusi švietimo sistemos grandis (Pedagogų rengimo koncepcija; 2004). Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose Švietimo gairėse 2003 – 2012 metams teigiama, kad esama švietimo kaita yra nepakankama ir vykdoma nepakankamai koordinuotai (Švietimo gairės; p. 10-11). Dokumente pažymima, kad mokytojų rengimo sistema nebeatitinka per pastarąjį dešimtmetį mokyklose įvykusių pokyčių ir nėra pasirengusi mokytojo profesiją modernizuoti, ruošti mokytoją darbui žinių visuomenėje. Todėl reikalinga iš esmės atnaujinti mokytojų rengimą, kad jis atitiktų esamos ir būsimos mokyklos tikslus ir uždavinius (Švietimo gairės; p. 154). Norint sėkmingai reformuoti ugdymo sistemą, būtina „reformuoti“ mokytoją, o tai gali padaryti tik aukštoji pedagoginė mokykla (Pukelis, 1995; p. 189). Vadinasi, švietimo reformos sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo mokytojų rengimo sistemos.
Kad esama mokytojų rengimo sistema nėra tobula, sutinka ir dauguma mokslininkų. R. Žalys pedagogų rengimo sistemoje pastebėjo nemažai trūkumų, kurie pasireiškia nepakankama universitetų materialine baze, nepakankamu profesiniu (teoriniu ir praktiniu) mokytojų rengimu ir bendrųjų kvalifikacijų (asmenybinių, socialinių ir kitų įgūdžių ) formavimu (Žalys; 2004). Kitas tyrėjas, K. Pukelis mano, kad Lietuvos pedagogikos moksle nepakankamai dėmesio skiriama fundamentaliems tyrimams mokytojų... [toliau žr. visą tekstą] / Les changements d’enseignement en Lituanie se passent continûment et la formation des professeurs reste un élément le moins avatar dans le système de l’instruction. La formation des professeurs influence les capacités professionnelles du jeune pédagogue social, sa culture pédagogique autrement dit : ses compétences.
Objet d’analyse: Les compétences acquises des étudiants de la spécialité de pédagogie sociale à l’Université.
Problème: Dans les documents de la stratégie de l’instruction nationale et internationale on présente les mêmes problèmes dans tout le système de l’enseignement supérieur. Or, on attribut les fonctions très importantes aux pédagogues sociaux dans tout le système de l’enseignement. L’institution du pédagogue social à l’école est nouvelle et on recherche un modèle pour les activités du pédagogue.
Hypothèse: Le système de la formation du pédagogue social permet d’accepter les défits du système de l’enseignement moderne qui se reflètent dans les fonctions du pédagogue social.
But : Analyse et évaluation des compétences des pédagogues sociaux.
Tâches:
1. Découverte des particularités et du système de formation des pédagogues sociaux en Lituanie.
2. Analyse de l’enseignement des compétences nécessaires pour les pédagogues sociaux à l’Université.
3. Analyse de l’introduction des compétences théoriques et pratiques , leur évaluation .
4. Découverte des compétences acquises des étudiantes et taux formel et non formel de l’évaluation.
Méthodes de... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_175709-46759 |
| Date | 16 August 2007 |
| Creators | Pakalniškis, Algminas |
| Contributors | Žadeikaitė, Loreta, Misiūnienė, Giedrė, Indrašienė, Valdonė, Bieliauskienė, Rita, Prakapas, Romas, Taljūnaitė, Meilutė, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | French |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_175709-46759 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0027 seconds