SANTRAUKA Skurdo ir socialinės atskirties reiškiniai plačiai paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame magistro darbe pateikiamos skurdo ir socialinės atskirties sampratos, jų palyginimas bei sąveika. Darbe pateikiama skurdo samprata, kuri turi tiesioginę įtaką skurdo ir socialinės atskirties teisiniam reguliavimui. Šiame magistro darbe aptariamas skurdo ir socialinės atskirties teisinis reguliavimas ES ir jo įtaka Lietuvos įstatymų leidybai. ES institucijų kompetenciją skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje geriausia apibūdina atviro koordinavimo metodas, nors ir nesiremiantis griežtomis teisės normomis, tokiomis kaip reglamentai ar direktyvos, jis turi tiesioginės įtakos Lietuvos įstatymo leidybai. Darbe analizuojami Lietuvos socialinės apsaugos teisės instrumentai kovojantys su skurdu ir socialine atskirtimi. Analizės metu nagrinėjamas piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų bei kitų priemonių efektyvumas, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi. Detaliai analizuojami socialinę paramą reglamentuojantys teisės aktai, pateikiami jų privalumai, trūkumai bei jų taikymo sunkumai. Taip pat pateikiami pasiūlymai galintys turėti įtakos tobulinant socialinės paramos teisinį reglamentavimą. Dauguma egzistuojančių Lietuvos socialinės apsaugos teisės instrumentų, skirti kovoti su skurdo ir socialinės atskirties pasekmėmis, tuo tarpu nėra sukurta pakankamai socialinės apsaugos teisės instrumentų kovojančių su skurdo ir socialinės atskirties... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The phenomena of poverty and social exclusion are widely spread not only in Lithuania but also worldwide. This MA paper presents concepts of poverty and social exclusion, their comparison and interaction. The paper looks at the concept of poverty that has direct influence on legal regulation of poverty and social exclusion. The MA paper also deals with legal regulation of poverty and social exclusion in the EU and its influence on Lithuanian legislation. The competence of the EU institutions in the field of combating poverty and social exclusion is best described by the open method of coordination. Despite that it is not based on strict legal norms such as regulations or directives, it has direct influence on Lithuanian legislation. The paper analyses the instruments of Lithuanian social security law on combating poverty and social exclusion. The analysis includes examination of the efficiency of financial social support, social services and other instruments in combating poverty and social exclusion. The paper includes detailed analysis of legal acts regulating social support, presents their advantages, shortfalls and difficulties in their application. Suggestions that might contribute to the improvement of legal regulation of social support are also presented. Most of the existing Lithuanian instruments of social security law are aimed at combating the consequences of poverty and social exclusion, whereas instruments of social security law aimed at combating the... [to full text]

Lietuvoje, siekiant įtvirtinti tam tikrų asmenų grupių socialines garantijas, yra nustatytos valstybinės pensijos, kurios įeina į bendrą Lietuvos pensijų sistemos schemą. Nuo 1994 metų priimta eilė įstatymų, kurie reglamentuoja valstybines pensijas, jų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Šios pensijos tapo neatsiejama visos socialinės apsaugos dalimi. Šiame darbe atskleista valstybinių pensijų sistemos samprata, kūrimas ir pagrindiniai bruožai. Peržiūrėti ir išnagrinėti pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie reglamentuoja valstybines pensijas, valstybines socialinio draudimo pensijas. Analizuojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai, kurių priėmimas įtakojo valstybinių pensijų, ypač pareigūnų ir karių, teisiniam reguliavimui. Nagrinėjant temą aptariamos visos valstybinių pensijų rūšys, jų nustatymo pagrindai. Analizuojant valstybinių pensijų sistemos ypatumus, trūkumus ir pagrindines problemas, aptariamas asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę pensiją, ratas, šių pensijų skyrimo ypatumai, dydis ir mokėjimo šaltinis. Nustatytas ir valstybinių pensijų bei valstybinio socialinio draudimo pensijų santykis. Turi būti panaikintas ryšys, siejantis valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų sistemą su valstybinių pensijų sistema, kadangi susidaro tam tikrų teisinio reglamentavimo problemų, o šių pensijų skyrimo tikslai visiškai netapatūs. Nagrinėjant valstybinių pensijų sistemos reformą ir perspektyvas, galime teigti, jog valstybinės pensijos užima... [toliau žr. visą tekstą] / In order to consolidate certain groups of social security in Lithuania, the state pension is introduced, which is the part of the total Lithuanian pension scheme. Since 1994, the number of adopted laws governing state pensions, their appoitment and payment arrangements. These pensions have become an integral part of all social protection. This work revealed the state pension system conception, development and key features. It reviews and analyzes the main Lithuanian legal acts which regulate the state pensions, state social insurance pensions. It also analyzes the Lithuanian Constitutional Court rulings, which led to the adoption of the state pensions of officials and soldiers in particular, legal regulation. The examination of the whole topic deals with the state pension types, the determination of law. It Analyses the characteristics of the state pension system, weaknesses and the key issues disscussed in the persons entitled to receive a state pension, Circle of these retirement - specific characteristics, size and source of payment. It bounds state pensions and state social insurance pension ratio. It must break the link, linking the state pension insurance system to the state pension system, as has resulted in some problems of legal regulation, but the pensions are fully not identical. The examination of the state pension system reform, and prospects, we can say that the state pension has a special place in the social security system, but must seek to ensure that... [to full text]

ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS SANTRAUKA Darbo „ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS“ tikslas yra remiantis mokslininkų tyrimais, statistiniais duomenimis bei ilgalaikių bedarbių apklausos analize įvertinti ES šalių ir Lietuvos ilgalaikių bedarbių padėtį darbo rinkoje, numatyti tokių žmonių pagrindines užimtumo gebėjimų didinimo kryptis bei priemones. Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Nedarbas (ypač ilgalaikis) – sudėtinga ekonominė ir socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį. Nedarbo problema daro nevienodą įtaką tiek atskiriems asmenims: kai kurie jų niekada nesusiduria su šia problema, kiti – patenka į bedarbių gretas dažnai ir ilgam laikui. Dažnai neturintys darbo žmonės jaučia psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi. Nedarbas mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida. Ilgalaikio nedarbo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse. Vakarų valstybės, nors ir turėdamos gerokai labiau išplėtotą rinkos ūkį, nepajėgia išspręsti šios problemos. Atlikus tyrimą ir išanalizavus statistinius duomenis buvo prieita išvados, kad skurdo mažinimo strategija turi apimti visus valstybės politikos aspektus: užimtumo didinimą, ekonomikos augimo spartinimą, žemės ūkio reformos spartinimą, švietimo sistemos tobulinimą Kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi labais svarią paramą... [toliau žr. visą tekstą] / REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT SUMMARY REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT. Unemployment occupies a significant place among many economical problems. Unemployment (in particular long-term unemployment) is a complicated economical and social problem, having a direct and deep impact both on individuals and on the entire country. Unemployment problem differently influences separate individuals: some of them never encounter this problem, while others often and for a long period join the unemployed. Often the unemployed persons feel psychological tension and do not believe in the future. Unemployment reduces their social and economical activity and often preconditions social exclusion, which is incompatible with a human’s social development. The problem of long-term unemployment is relevant not only in Lithuania but in European Union Member States as well. Western countries, although they have a better developed market economy, are incapable of solving this problem. The aim of this paper is, while referring to scientists’ researches, statistical data and the analysis of the survey of long-term unemployed persons, to evaluate the situation of long-term unemployed persons in labour markets of the EU countries and Lithuania, propose the main trends and measures for improving employment capabilities of such persons. After carrying out the survey and analysing statistical data, the conclusion has been drawn that the poverty reducing strategy should encompass all aspects of the state policy:... [to full text]

Žmonės gana daug laiko praleidžia laiko kurdami savo kasdieninio gyvenimo sąlygas. O pilnaverčiui gyvenimui būtina sąlyga- gyvenamasis plotas. Šiame baigiamajame darbe yra analizuojamos šeimų socialinės gerovės problemos teoriniame, apskritimo formos mieste, su centriniu verslo rajone (kuriame dirba beveik visi miesto gyventojai). Modelis iliustruojamas trimis realiais taikymo uždaviniais- šeimų optimalių gyvenimo sąlygų ieškojimas Vilniaus rajone, rekreacinės zonos planavimas ir mokyklos, kaip ūkinio subjekto, biudžeto planavimas. / Much of our time is spent in making a living and in living itself. One essential element in these rather mundane activities is land and residential location. In this work, there are analysed household wellfare problam in monocentric, circular city consisting of a circular central business district surrounded by an annular region of roads and houses. Problam consists of household location optimum, competitive equilibrium and transport (public and private) problams. The model is iliustrated with solving three real situation – household optimum in Vilnius district, recreation zone planing and activities of scool, as economic subject, budget planing.

Santrauka Šiame darbe tyrinėjama Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija laikotarpye nuo šalies krikšto (Vilniaus vyskupijoje 1387 m., Žemaičių vyskupijoje1417 m.) iki 1577 m., kai Tridento bažnytinio susirinkimo (1545-1563) nuostatai buvo paskelbti Gniezno bažnytinėje provincijoje, kuriai priklausė šios dvi vyskupijos. Parapinė dvasininkija čia aptariama, kaip nedidelė, bet krašto kristianizacijai itin svarbi socialinė grupė. Darbe nagrinėjami instituciniai saitai sieję parapinę dvasininkiją su pasauliečiai, kurie reiškėsi per koliacijos teisės realizavimą; parapinės dvasininkijos vieta Bažnyčios organizacinėje struktūroje bei jų instituciniai ir asmeniniai ryšiai su kitais dvasininkais; parapinės dvasininkijos charakteristikos, galėjusios įtakoti jų socializaciją vietos bendruomenėje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad parapinė dvasininkija buvo nevienalytė. Instituciškai ji skaidėsi į beneficijas turėjusius ir jų neturėjusius dvasininkus. Pirmąjai grupei priklausė klebonai ir altaristos, antrajai klebonų samdyti vikrai, klierikai ir kiti bažnyčios tarnai. Beneficiniai dvasininkai buvo labiau integruoti į Bažnyčios struktūrą, nes buvo tiesiogiai subordinuoti vietos ordinarui, jie buvo socialiai aktyvesni, nes kur kas dažniau sutinkami rašytiniuose šaltiniuose, nei beneficijų neturėję jų kolegos. Savo ruožtu klebonų ir altaristų tarpe aiškiai išsiskyrė grupė dvaisninkų grupė, kuriai parapinė beneficija tebuvo papildomas pajamų šaltinis. Tai aukštieji dvasininkai... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master thesis “The parish clergy of Vilnius and Samogitia dioceses in 15 – 16 c. 3 quarter“ is the parish clergy of Vilnius and Samogitian Diocese from Christianization of country (Vilnius Diocese – 1387, Samogitian Diocese – 1417) to 1577, when in Gniezno archdiocese, to what belonged dioceses of Vilnius and Samogitia, was promulgated the canons and decrees of the Council of the Catholic Church of Trent (1545-1563). Parish priesthood there are treated as the small, but very important for Christianization of country social group, because in big part on them depended success of an adopting Christian culture and values in peripheral regions. The aim of research is to find characteristics of parish priesthood, which related them to local society and these, which separated. Thesis deals with such questions as: parish clergy’s institutional ties with laity, based on right of patronage (ius patronatus); a place of parish priesthood in Church Organizational Structure, their institutional and personal relations with other priests; the problems of a socialization of parish clergy in the local community. The investigation makes clear what parish priesthood was small but quit heterogeneous social group. On an institutional criterion was based the distinction to benefice clergy (parsons, altarists) and not benefice clergy (vicars, clergyman). The benefice clergy was better integrated to Church Structure because of direct subordination to a bishop. To them can be attributed... [to full text]

Asmens poreikiai yra realiausias kriterijus kuriant žmogaus teisių sistemą. Į objektyviai visuomenėje egzistuojančius poreikius turi būti atsižvelgiama planuojant ir vykdant socialinės apsaugos priemones. Socialinės apsaugos teisės normos turi adekvačiai atspindėti socialinės apsaugos santykių vystymąsi ir užtikrinti objektyvius, realius žmonių poreikius. Socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo pokyčiai skatina naujų poreikių atsiradimą ir jų kaitą. Įstatymų leidėjas privalo tuos poreikius laiku pastebėti ir užfiksuoti socialinę apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose, nustatyti priimtiną socialinės gerovės minimumą. Jeigu pagrindiniai poreikiai nepastebimi, nerealizuojami, prasideda individuali ar socialinė dezintegracija ir gilėja socialinė atskirtis. Priešingu atveju, kai realizuojami visuomenei nelabai aktualūs poreikiai, o tik tam tikrų visuomenės grupių interesai, atsiranda žymi socialinė diferenciacija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistema skirta kompensuoti dėl socialinės rizikos prarastas pajamas, teikti reikalingas pragyvenimui lėšas ir paslaugas tiems asmenims, kurie negali dėl įstatymuose nustatytų priežasčių patys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra aprūpinti nepakankamai. LR socialinės apsaugos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad ne visuomet pavyksta operatyviai reaguoti į naujai atsiradusius poreikius bei išvengti neesminių, neobjektyvių poreikių tenkinimo. / The needs of the person is the most realistic criteria in the creation of the system of the human rights. Planning and pursuing the measures of the social security must be taken into consideration of the existing needs of the society. The changes of the social, economic and political life encourage the birth of the new needs and their fluctuation. The legislator must observe those needs in time and commit the social security in the legislation and to estimate the acceptable minimum of the social welfare. If the basic needs are not perceived and realized, the individual and social disintegration begins and the social disjuncture deepens, otherwise, when the relevant needs of the society are not realized, only the interests of the certain social groups, then the significant differentiation begins. The system of the social security of the Republic of Lithuania is committed to reimburse the lost income of the social risk, to provide the necessary means of the subsistence and the services for the persons who are not able to support themselves from their labor and other kind of revenue, because of the reasons established in the law. The evaluation of the legislation of the social security of the Republic of Lithuania affirms, that not always are responded to the new needs and so it is impossible to avoid of the satisfaction of the not-essential and not-objective requirements.

Šiuolaikinėje Rusijoje vyksta radikalūs socialiniai ekonominiai pasikeitimai, kurių metu tenka spręsti daugybę socialinių problemų. Šiuo metu šalyje yra itin nepalanki demografinė padėtis. Ypač mažuose miestuose yra smarkiai padidėjęs nedarbas. Sprendžiant šias problemas yra vykdoma socialinės apsaugos teisės reforma. Pirmas Rusijos socialinės apsaugos teisės reformos etapas siejamas su 1990 m. gruodžio 20 d. Valstybinių pensijų Rusijos Federacijoje įstatymo priėmimu. Šis įstatymas įtvirtino vieningąją pensinę sistemą šalyje, apimančią visus Rusijos gyventojus. Įstatymas apėmė tiek draudimines, tiek nedraudimines pensijas ir įvedė tikrąjį visuotinį pensinį aprūpinimą. Antrasis etapas prasidėjo 1993 metais. Tai pensijų įstatymų leidybos dekodifikacija. Įvestos specialios pensijos asmenimas, atlikusiems karinę tarnybą, tarnybą vidaus reikalų organuose ir šių asmenų šeimų nariams. Praktiškai buvo užšaldytas minimalus bazinės pensijos dydis – senatvės pensijos, tuo pačiu ir visų kitų pensijų dydžiai; buvo panaikinta protinga pensinių išmokų adaptacijos (prisiderinimo) prie kylančių vartojimo prekių ir paslaugų kainų sistema. Trečias etapas – nuo 2002 metų iki dabar. Pensijų sistemą sudaro: valstybinis pensinis aprūpinimas; valstybinis pensinis draudimas; profesinės pensijų sistemos; papildomas nevalstybinis pensinis aprūpinimas. Pensinio aprūpinimo sistemos principai: kiekvienas turi teisę į valstybinį pensinį aprūpinimą; kiekvienas samdomas darbuotojas privalo būti apdraustas... [toliau žr. visą tekstą] / V sovremennoi Rossiiskoi Federacii proishodyat radikal'nye social'no-ekonomicheskie izmeneniya, vvidu kotoryh prihoditsya reshat' mnozhestvo social'nyh problem. V dannoe vremya v strane plohoe demograficheskoe polozhenie, naciya stremitel'no stareet, v malen'kih gorodah rasprostranena bezrabotica. Reshaya eti problemy i proizvoditsya reforma v prava social'nogo obespecheniya. Pervyi etap reformy prava social'nogo obespecheniya v Rossii svyazan s prinyatiem zakona «O gosudarstvennyh pensiyah v Rossiiskoi Federacii» ot 20 dekabrya 1990 goda. Etot zakon ustanovil edinuyu pensionnuyu sistemu v strane, ohvatyvayushuyu vseh zhitelei federacii. Zakon ohvatyval i strahovye, i ne strahovye pensii i vvel nastoyashee vseobshee pensionnoe obespechenie. Vtoroi etap nachalsya v 1993 godu. Eto etap dekodifikacii pensionnogo zakonodatel'stva. Byli vvedeny special'nye pensii licam, prohodivshim voennuyu sluzhbu, sluzhbu v organah vnutren¬nih del, ih sem'yam. Prakticheski byl zamorozhen minimal'nyi razmer bazovoi pensii — pensii po starosti, kak sledstvie, i razmerov drugih pensii; likvidirovana sistema adaptacii pensionnyh vyplat k rostu cen na potrebitel'skie tovary i uslugi. Tretii etap – s 2002 vtorogo goda po nastoyashee vremya. Seichas pensionnuyu sistemu sostavlyayut: gosudarstvennoe pensionnoe obespechenie; gosudarstvennoe pensionnoe strahovanie; professional'nye pensionnye sistemy i dopolnitel'noe negosudarstvennoe pensionnoe obespechenie. Vyrabotany principy sistemy pensionnogo... [to full text]

Šiame magistro darbe yra analizuojama socialinių įmonių ypatybės Lietuvoje. Socialinės įmonės- tai naujas, dar netyrinėtas reiškinys Lietuvoje, kuris apibūdinamas kaip viena iš nedarbo sprendimo priemonių bei viena iš valstybės socialinės atsakomybės realizavimo formų. Tyrimo objektas- socialinės įmonės Kauno regione. Tyrimo tikslas- ištirti socialinės įmonės statusą įgijusių įmonių padėtį Lietuvoe rinkoje ir išanalizuoti valstybės paramos paknkamumą šių įmonių veiklai. Tyrime buvo analizuojama socialinių įmonių finansinė bei ekonominė situacija, įvertinti šių įmonių privalumai bei trūkumai. Pateiktos rekomendacijos socialinių įmonių plėtros galimybėms gerinti. / This master’s final paper analyses peculiarities of Social enterprises in Lithuania. Social enterprises are brand – new, even not investigated appearance in Lithuania, which is characterized as one of unemployment’s decision measures. Subject of final paper- social enterprises in the region of Kaunas. Objective of final paper- research situation of social enterprises in Lithuania market and analyse the sufficiency of country support for the work of social enterprises. There was analyses financial and economical situation of social enterprises in the research and created suggestions and opportunities of social enterprises. In this final paper “The Peculiarities of Social Firms in Lithuania” the hypothesis- the Law of Social Enterprises induces to aim the social enterprise state for the purposeful groups into these business. So it’s needed to improve the the Law of Social Enterprises in Lithuania.

SANTRAUKA Šizofrenija sergančių asmenų socialinės adaptacijos resursai Psichikos sutrikimų našta visuomenei nuolat auga, netgi pradeda vyrauti, palyginti su kitais sveikatos sutrikimais. Šizofrenija yra viena sudėtingiausių psichikos ligų. Pažeista socialinė adaptacija yra vienas iš šizofrenijos požymių. Liga pažeidžia santykius šeimoje, sutrinka ir profesinė, akademinė veikla. Žmogus dažnai tampa diskriminuojamas visuomenėje, nes pati psichikos ligos diagnozė yra savotiška stigma. Svarbu ištirti šizofrenija diagnozuotų asmenų stipriąsias puses, tiek vidinius, tiek išorinius jų resursus, kuriuos atradus galima būtų kryptingai panaudoti sėkmingai jų socialinei adaptacijai. Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir empirinės. Teorinėje darbo dalyje aptariami pagrindiniai šizofrenijos simptomai ir jų pasekmės. Analizuojama, kokią įtaką šizofrenija turi sergančiųjų socialiniai adaptacijai atsižvelgiant į tris aspektus: šeima, darbas, visuomenė. Pristatoma į stiprybes orientuotos perspektyvos koncepcija, resursų reikšmė socialinei adaptacijai. Pagrindinis tyrimo tikslas – atskleisti šizofrenija sergančių asmenų resursus sėkmingai socialinei adaptacijai. Tyrime dalyvavo 3 šizofrenija diagnozuoti asmenys, atrinkti pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Kokybiniam tyrimui atlikti buvo naudojamas pusiau struktūruoto naratyvinio interviu metodas. Nors kiekvieno kliento atvejis yra unikalus, tačiau apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad ligos pradžioje šizofrenija... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Resources of Social Adaptation of People Ill with Schizophrenia Mental diseases of human psyche have overburdened our society becoming predominant than any other health disorder. Schizophrenia is one of the most complex mental diseases. The failure of social adaptation to the environment is one of the major symptoms of schizophrenia. This mental disease causes a negative effect on family relationships as well as produces damage on the human ability to perform professional activities. A diagnosis of schizophrenia is like a certain stigma to a person because such individuals tend to be discriminated in their society. It is of great importance to analyze and discover the strongest positive internal and external resources of the individual diagnosed with schizophrenia as this could provide the opportunity to offer effective professional help to a person overcoming the problems of social adaptation. The Paper is divided in two parts: theoretical and empirical one. The Theoretical part introduces the main symptoms of schizophrenia and demonstrates the consequences of the disease on individual. Moreover, the Paper analyzes the influence of schizophrenia on individual as a social being concentrating on three major aspects: family life, work and society. The conception of strength-based perspective has also been introduced as well as the importance of positive resources to social adaptation. The main aim of the research is to reveal the positive resources of the individual... [to full text]

Socialinės rizikos tematika yra aktuali daugelyje pasaulio valstybių, o ypač tokių, kaip Lietuva, išgyvenančių esmines socialines permainas. Socialiniai ekonominiai pokyčiai paveikė daugelį visuomenės gyvenimo sričių, veikdami žmogų ir jo aplinką, todėl atsiradus bet kokiai socialinei rizikai, ypač svarbus asmens poreikis saugumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2003 metų gruodžio 3 dienos nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, tenka rūpintis savo nariais senatvės, invalidumo, nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais Konstitucijoje bei įstatymuose numatytais atvejais. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų rizikų. Bet kuriuo metu, bet kuris visuomenės narys gali patirti socialinę riziką. Šiuo sunkiu ekonominių ir politinių pokyčių metu tai yra ypač aktuali tema, nes besikeičianti situacija skatina ir naujų socialinių rizikų atsiradimą. Socialinė rizika – reiškinys, žinomas nuo senų laikų. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti, kiek realiai socialinės rizikos yra atspindimos ir realizuojamos Lietuvos socialinės apsaugos teisėje. Išanalizavus esamą padėtį galima būtų teigti, kad socialinės apsaugos sistemos esmė – lėšų paskirstymas. Socialinė rizika vertinama tik pagal išorinius veiksnius, nesprendžiant problemų, sukeliančių socialinę riziką, o tik apsiribojant pasekmių šalinimu. Praėjusio amžiaus pabaigoje sustiprėjusi... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of Social risk is relevant to the most countries in the world and especially to the ones like Lithuania, which are going through essential social changes. Socio-economic changes have affected most areas of society‘s life by changing individuals and their environment, threfore emergence of any social risk makes demand for individual‘s safety exceptionally important. The Consitutional Court of Lithuanian Republic in its resolution on 3rd December 2003 has noted, that according to the Constitution the State as the organisation of the whole society has the duty to care for its memebers in the events of old age, disability, job loss, illness, widowery, loss of carer and other events laid out in the Constitution and other laws. Means of social security embody the idea of solidarity in the society, help to protect the individual from the possible risks. Any member of the society at any point of time can encounter social risk. In the current hard times of economical and political changes this topic is especially relevant as the changing situation stimulates emergence of new social risks. Social risk is a concept known since the old times. The puspose of the Master‘s degree project – to analyse how in reality are social risks reflected and embodied in the social security laws of Republic of Lithuania. Havingt analysed the current situation it is safe to conclude that the essence of the social security system is redistribution of means. Social risk is evaluated only by... [to full text]