The article discusses the concept of families, who get income support, and child’s, growing in such a family, learning motivation. People are considered to be in poverty if they lack sufficient material, cultural and social resources to ensure the minimum standard of living that has been formed in their country. Family microclimate makes very large influence on the growing up children. Cordiality in relationship among family members, psychological and pedagogical harmony creates favorable conditions for personality development. The disorder and dissonance in family microclimate becomes especially serious reason in development of negative personality of the child. The negative development manifests itself in the character peculiarities, behavior and learning motivation. The analysis of family status enables us to make a statement that the family is one of the factors, which influences child’s learning motivation. The poor families usually are distinguished in conflicts mostly arising because of shortage of money. The object of the article: children’s, who are not attending school, rarely attending school and having low learning motivation, and living in family, who gets public assistance, attitude towards learning. The problem: influence of the family, who gets income support, to child’s learning motivation The article objective: discusses the concept of families, who get public assistance, and child’s, growing in such a family, learning motivation.

Socialines paslaugas namuose, kaip alternatyvą stacionarioms socialinėms paslaugoms, vienišiems, turintiems negalią, senyvo amžiaus asmenims teikia lankomosios priežiūros darbuotojai. Šios paslaugos išsprendžia buitines ir iš dalies psichologines pagyvenusių žmonių problemas, leidžia žmogui kuo ilgiau gyventi savo namuose. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti kokie senyvo amžiaus asmenų, gaunančių pagalbos į namus paslaugas, socialinės savijautos ypatumai ir kokios galimybės ją pagerinti. Pagyvenusio žmogaus, kuriam reikia pagalbos, socialinė savijauta daugiausia priklauso nuo to kaip jis jaučiasi mūsų visuomenėje, kokie jo socialiniai ryšiai, kas jam gali suteikti pagalbą, koks padedančių darbuotojų požiūris į senatvę. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus asmenų nuomonė apie jų padėtį visuomenėje, apie jų socialinę aplinką, bei lankomosios priežiūros darbuotojų požiūris į bendravimą su senyvo amžiaus asmenimis. Buvo tiriama anketine apklausa. Tyrimo metu - apklausti 88 senyvo amžiaus asmenys, gaunantys pagalbos į namus paslaugas, ir 16 lankomosios priežiūros darbuotojų, dirbančių toje seniūnijoje. Tyrimo apklausa buvo atlikta vienoje Vilniaus seniūnijoje, Pagalbos namuose tarnybos padalinyje. Tyrimas atskleidė, kad daugelis respondentų neigiamai vertina senyvo amžiaus asmenis ir tuo pačiu savo padėtį visuomenėje. Sprendžiant iš respondentų atsakymų senyvo amžiaus asmenys jaučiasi našta visuomenei, tačiau pripažįsta, kad visuomenė turi atkreipti didesnį dėmesį į senyvo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Social care as an alternative for stationary social care for the lonely ones, disabled or elderly is provided by social workers. This service helps the elderly to solve a number of problems related to utilities and psychology as well as creates a precondition for those in need to extend their stay at home for as long as possible. The aim of this research is to find out the level of social being of the elderly and opportunities of improving the provided social care. The social being of the elderly in need of social help depends on the way the person feels in our society, how well his/her social contacts are developed, if there is anyone around in the position of extending any kind of help and the attitude of social workers towards senility in general. The object of the research is the attitude of the elderly towards their position in the society, their social environment as well as the attitude of social workers towards the communication with the elderly. The survey was based on the questionnaire on the basis of which 88 elderly respondents were asked about the social service they receive and 16 social workers employed in one neighbourhood. The research was completed in one of Vilnius neighbourhoods. The analysis of the survey showed that the majority of respondents look negatively upon the elderly and consequently upon their own position in the society. Judging from responses most respondents feel they are a burned to others, though they admit that the society should pay more... [to full text]

Darbe aptariama socialinės partnerystės principo vaidmuo bei reikšmė sprendžiant individualius darbo ginčus darbo ginčų komisijoje, sprendimo priėmimas darbuotojų ir darbdavių atstovų bendru sutarimu, ikiteisminio darbo ginčo nagrinėjimo privalumai ir trūkumai, darbo teismai kaip institucija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus bei aptariamas priverstinis sprendimo vykdymas. Darbo ginčai ypatingą reikšmę turi visuomenės gyvenimas, todėl labai svarbus tinkamas jų reglamentavimas bei turi būti atkreipiamas dėmesys, kad sprendimas darbo bylose būtų kuo greičiau įvykdomas. Siekiant kuo greičiau pašalinti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma bandoma šalis sutaikyti, siekiant priimti abiems šalims priimtiną sprendimą abiejų šalių bendru sutarimu. Aptariami sprendimų, priimamų darbo ginčų komisijoje, trūkumai bei privalumai, teisminio nagrinėjimo ypatybės, nagrinėjant darbo bylas. Analizuojami darbo teismai kaip specializuota institucija, sprendžianti darbo bylas. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo privertinis vykdymas vykdomas ta pačia CPK nustatyta tvarka. Vykdant sprendimus, priimtus darbo bylose, atsižvelgiant į jų reikšmę, yra numatyti tam tikri ypatumai. Priverstinis vykdymas vykdomas CPK tvarka, bet laikantis DK numatytų normų, todėl darbe aptariamas šių... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper is analyzed the role and significance of social partnership principle, when deciding individual labour disputes in commission of labour disputes, making of decision by mutual agreement of employee and employer representatives, advantages and drawbacks of pretrial labour dispute analysis, labour courts as institution, analyzing individual labour disputes and is also discussed compulsory execution of decision. Social life has significant meaning for labour disputes, therefore, their proper implementation is very important issue, and there must be paid attention that decision in labour disputes would be executed as quickly as possible. In order to eliminate the dispute that occurred between the parties as soon as possible, it is firstly made efforts to conciliate the parties for making the decision that would be acceptable for both of them and made by mutual agreement. There are discussed drawbacks and advantages of the decisions that are made in labour commission, peculiarities of legal investigation while analyzing labour cases. Labour courts are analyzed as specialized institution, which decides labour cases. If decision of labour dispute commissions or court is not executed benevolently, there is started procedure of compulsory execution – it is very important stage of right and interest, arising from legal relationship of labour, defending. As labour commission’s, as court decision’s compulsory execution, is done according to the same order, established in CPC... [to full text]

Įmonių socialinės atsakomybės idėja Lietuvoje kol kas yra labai nauja. Į socialiai atsakingų įmonių sąrašą tėra įtrauktos 57 įmonės. Viena esminių vangaus jungimosi į socialiai atsakingų įmonių gretas priežastis yra prastas visuomenės ir įmonių vadovų informuotumas bei teisinės bazės ydos. Trūksta informacijos apie šią iniciatyvą, supažindinimo su jos teikiama nauda ir privalumais bei pilietinės visuomenės skatinimo išsiugdyti socialinio reiklumo bruožus, nes remiantis užsienio patirtimi – didžiausia prie socialiai atsakingo verslo grupės prisijungusių įmonių dalis buvo paskatinta reiklios socialiai atsakingos visuomenės. / The idea of Social business responsibility is very new in Lithuania. To the list of socially responsible enterprises up to date are included only 57 enterprises. One of the reasons of such a slack integration to the rank of socially responsible enterprises is a week privity of our society, Head managers and also imperfection of the legal base. There is not enough information about this initiative, acquaintance with benefits and advantages, provided by it and the motivation of society to acquire the features of social demanding, because referring to the foreign experience – the main part of the enterprises that has joined the group of socially responsible business was encouraged by demands of socially responsible society.

Objektas: vaikų namų auklėtinių ( dabar esantys vaikų namuose ir jau išėję iš vaikų namų Telšių ir Vilniaus miestuose) adaptacijos galimybės socialinėje terpėje. Problema: egzistuoja prieštaravimas, tarp namų vaikų auklėtinių svajonių bei lūkesčių ir pačios gyvenimo tikrovės. Tikslas: išsiaiškinti su kokiais sunkumais susiduria globos institucijos auklėtiniai adaptacijos eigoje. / The object: the adaptation posibilities of children’s house pupils in social enviroment (the present pupils nad preveious pupils in Telsiai and Vilnius towns). The problem: the is the contardiction between dreams and reality of present and previuos pupils in children house. The goal: to examine the difficulties that children house pupils have in adaptation process in social environment.

Darbe keliamas probleminis klausimas: kokios integracijos į darbo rinką problemos kyla vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir kaip patys prisideda prie integracijos gerinimo. Darbo tikslas–išryškinti veiksnius trukdančius vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, integruotis į darbo rinką. Uždaviniai: 1. Teoriniame lygmenyje išryškinti socialinės rizikos grupės atstovų situaciją Lietuvos darbo rinkoje. 2. Išryškinti socialinės paramos teikiamos vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ypatumus. 3. Nustatyti veiksnius trukdančius vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, integruotis į darbo rinką. Darbo objektas –vyrų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracija į darbo rinką. Metodai: mokslin��s literatūros ir dokumentų analizė; kiekybinis tyrimas - apklausa raštu. Apklausoje raštu dalyvaus Kauno miesto viešųjų įstaigų klientai: Nakvynės namų, Lietuvos Carito, krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“, Pataisos inspekcijos, Šančių – Panemunės PK, Darbo biržos ir socialinių reikalų skyriaus klientai. Tiriamųj�� populiacija ir imtis. Tyrime dalyvaus 99 vyrai, grįžę iš įkalinimo įstaigų. Išanalizavus vyrų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracijos į darbo rinką sunkumus galima teigti: o Didelę integracijos į darbo rinką problemą lemia vyrų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, darbo jėgos charakteristika: žemas išsilavinimo lygis, profesinis nepasirengimas, menka darbo motyvacija. o Vyrai, atlikdami laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir nedirbdami, praranda užimtumo bei... [toliau žr. visą tekstą] / In this work there is raised problematic question: what problems raise for men, who came back from imprisonment and how they themselves contribute to improvement of integration. The purpose of work- to highlight dificulties of integration to labour market of men, who came back from imprisonment institutions. Tasks: 1. To highlight in theoretical level the situation of social risk group’s representatives in labour market of Lithuania. 2. To highligh peculiarities of social assistance that is provided for men, who came back from custodial establishments. 3. To determine factors, limiting men’s, who came back from custodial establishments, integration to labour market. The object of work- integration of men, who came back from custodial establishments, to labour market. Methods: analysis of scientific literature and documents; quantitative reseach- written quiz.In written quiz there will participate clients of public entities of Kaunas: clients of Common lodging-house, Caritas of Lithuania, Christian welfare fund „Tėvo namai“, Reformatory inspectorates, Šančiai- Panemunė District PC, Jobcentre and department of social affairs. Population and scope of those surveyed. In this research there will take place 99 men, came back from custodial establishments. While analyzing men’s, who came back from custodial establishments, difficulties of integration to labour market, it is possible to state that: o The problem of integration to labour market is raised by workforce... [to full text]

The social protection originates from the ancient times, as people were always surrounded by different kinds of danger. The origin of social protection and its further development was induced by such factors as industrialization, urbanization, the conversion of work into commodity, globalization, and the start of the free workers’ movement. Especially globalization and integration processes influence all the countries and their people in a very significant way. The world gradually becomes united economic expanse because the national models of the social protection develop and gradually become similar. The European institutions, such as The Council of Europe and The Council of the European Union propagate the social cohesion in their member countries. For reaching this aim the international documents are being ratified. These documents give the way for further development of the social protection of the European countries including Lithuania. The main documents of the social protection in the European countries are The Social Charter of Europe, The Strategy of the Social Cohesion, and European Code of Social security. Whereas Lithuania adjusts its system of social protection to that of other European countries, it becomes closer to the system of social protection of the higher level. In this way the system of Lithuanian social protection is being developed and achieved. To conclude, Lithuanian system of the social protection gradually becomes similar to the system of other... [to full text]

SUMMARY The aim of this research is to investigate doctors‘ and nurses‘, working at Kaunas Medical University Clinics in subdivision of surgical section approach to patients‘ psychosocial needs. The tasks of this research – to settle doctors‘ attitude towards importance of psychosocial services for patients and their families, to investigate what specialists render psychosocial assistance for patients and estimate the doctors‘ attitude to the importance of employing this specialist in the departments. The research was accomplished in 2004 – 2005. 103 respondents i.e. doctors, nurses and carers took part in this research. In order to accomplish this research, using foreign literature sources, collaborating R. Butkeviciene (KMU) together with L. Roff and D.L. Klemmack (Alabama University, USA) was designed a questionnaire. Got information was computed using statistical program. It was estimated, that according to doctors‘ attitude, it is important to render psychosocial assistance for patients and their families. There was not any employee, rendering psychosocial assistance, in the departments where worked respondents. Most of medics, who took a part in the research, think, that it is important, that in their departments should be employee rendering psychosocial services for patients.

Šiame darbe išanalizuotas pabėgėlių integracijos Lietuvoje procesas. taip pat išnagrinėtas socialinės paramos mechanizmas, teisiniai imigracijos proceso valdymo aspektai, naudojama tarptautinė patirtis.siekiant šiam aprašomajam darbui suteikti daugiau aktualumo, buvo pateikti ir kai kurie praktiniai pabėgėlių integracijos pavyzdžiai,nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, pranešimai. / Refugee integration process in Lithuania is analyzed in this final master' paper (thesis). There is analyzed mechanism of social support, legal aspects of immigration process management, given references to international experience. Some practical examples of refugee integration are given and reports of non-governmental institutions, working in this area, are quoted in this paper with the aim to give more actuality to this work of descriptive nature.

Švietimo kaita Lietuvoje nenutrūkstamai vyksta jau antrąjį dešimtmetį, tuo tarpu pedagogų rengimas ir toliau išlieka bene mažiausiai pakitusi švietimo sistemos grandis (Pedagogų rengimo koncepcija; 2004). Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose Švietimo gairėse 2003 – 2012 metams teigiama, kad esama švietimo kaita yra nepakankama ir vykdoma nepakankamai koordinuotai (Švietimo gairės; p. 10-11). Dokumente pažymima, kad mokytojų rengimo sistema nebeatitinka per pastarąjį dešimtmetį mokyklose įvykusių pokyčių ir nėra pasirengusi mokytojo profesiją modernizuoti, ruošti mokytoją darbui žinių visuomenėje. Todėl reikalinga iš esmės atnaujinti mokytojų rengimą, kad jis atitiktų esamos ir būsimos mokyklos tikslus ir uždavinius (Švietimo gairės; p. 154). Norint sėkmingai reformuoti ugdymo sistemą, būtina „reformuoti“ mokytoją, o tai gali padaryti tik aukštoji pedagoginė mokykla (Pukelis, 1995; p. 189). Vadinasi, švietimo reformos sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo mokytojų rengimo sistemos. Kad esama mokytojų rengimo sistema nėra tobula, sutinka ir dauguma mokslininkų. R. Žalys pedagogų rengimo sistemoje pastebėjo nemažai trūkumų, kurie pasireiškia nepakankama universitetų materialine baze, nepakankamu profesiniu (teoriniu ir praktiniu) mokytojų rengimu ir bendrųjų kvalifikacijų (asmenybinių, socialinių ir kitų įgūdžių ) formavimu (Žalys; 2004). Kitas tyrėjas, K. Pukelis mano, kad Lietuvos pedagogikos moksle nepakankamai dėmesio skiriama fundamentaliems tyrimams mokytojų... [toliau žr. visą tekstą] / Les changements d’enseignement en Lituanie se passent continûment et la formation des professeurs reste un élément le moins avatar dans le système de l’instruction. La formation des professeurs influence les capacités professionnelles du jeune pédagogue social, sa culture pédagogique autrement dit : ses compétences. Objet d’analyse: Les compétences acquises des étudiants de la spécialité de pédagogie sociale à l’Université. Problème: Dans les documents de la stratégie de l’instruction nationale et internationale on présente les mêmes problèmes dans tout le système de l’enseignement supérieur. Or, on attribut les fonctions très importantes aux pédagogues sociaux dans tout le système de l’enseignement. L’institution du pédagogue social à l’école est nouvelle et on recherche un modèle pour les activités du pédagogue. Hypothèse: Le système de la formation du pédagogue social permet d’accepter les défits du système de l’enseignement moderne qui se reflètent dans les fonctions du pédagogue social. But : Analyse et évaluation des compétences des pédagogues sociaux. Tâches: 1. Découverte des particularités et du système de formation des pédagogues sociaux en Lituanie. 2. Analyse de l’enseignement des compétences nécessaires pour les pédagogues sociaux à l’Université. 3. Analyse de l’introduction des compétences théoriques et pratiques , leur évaluation . 4. Découverte des compétences acquises des étudiantes et taux formel et non formel de l’évaluation. Méthodes de... [to full text]