The object of this research is the Community of historians in Lithuania during the interwar period which coincides with the beginning of professionalisation process of the historical science. The author analyses community of historians as a social-professional group. The work is divided in three chapters devoted to three important factors of the profession of historians: 1. Professional (non professional) education; 2. Qualification degrees; 3. The work in professional institutions and organisations. The author of study focuses his attention on the conditions maintaining a thesis for a degree, possibilities to be employed by professional science research institutions, also competition in ,,the Historical Field’’. In recent decade were publicated a number of works, which deals with interwar lithuanian historiography and historians. There were discussed questions about participation of historians in international historical congresses, methodological reflections, studies abroad and work in Vytautas the Great University. This work is fulfilling the breaks in this literature, as there are no special studies of scientifical competition, cultural and social capital of historians. The author of this work also uses for the first time a prosopographical method as a tool in the studies of intellectuals in Lithuania. The innovation comes from the field of so-called ,,New Social History’’ –social history of intellectuals, which also are related to the history of professions. While a... [to full text]

After Lithuania has become a member of European Union higher reguirements are raised to it. The main priority of the family and educational institutes is to help a young person to develop the folloving social skills: self – cognition, self-esteem, communicative skills, ability to make a decision, solve a conflict, ability to control the emotions, overcome the stress, critical and creative thinking. The most important about educational institute is to focus the educational process on a child, his most important needs ( self – realization, status need, safety ) satisfaction. The aim of this work is to analyse what is the level of educational institution influence on pupils learning motivation emotional correspondence and social – psychological adjustment. These are the goald of the word: To summarize methodological, psychological, pedagogical adjustment; to state the emotional correlation of the learning motivation; to find out the cognitive activity, motivation attaining, suspense, rage influence on learning motivation process according to the age groups and sex; describe the social- psychological adaptacion and maladjustment peculiarities and factors, to state the vital correlation links. The methods used: guestionnaire, guality and guantity, statistic analysis. The size of the investigation: 167 pupils of the 6- 10 grades and 6 – 10 grades 86 boys. The investigation was performed in Gasciunu and Gatauciu basic school ( Joniskis region). The results of... [to full text]

Domėjimasis socialinės sanglaudos reiškiniu Lietuvoje siejamas su bendrąja Europos Sąjungos politika, kuria siekiama mažinti socialinius – ekonominius skirtumus tarp ES valstybių narių bei tų valstybių viduje. Sanglaudos politiką linkstama pateikti per fiskalinius rodiklius: Bendrąjį vidaus produktą, pajamas, užimtumą. Sanglaudai įgyvendinti pasirenkami finansiniai ištekliai – struktūrinė parama iš ES fondų. Šalyse, kuriose socialine sanglauda domimasi kaip mokslo objektu egzistuoja dvi socialinės sanglaudos analizės tradicijos. Pirmoji kildinama iš akademinių socialinių mokslų disciplinų, sociologijos ir išskirtinai socialinės psichologijos. Antroji, įgyjanti vis daugiau įtakos, buvo išplėtota strateginės politikos specialistų. Lietuvoje atskirų socialinės sanglaudos kaip reiškinio tyrinėjimų nėra atlikta, o pats reiškinys suvokiamas pernelyg siaurai. Taigi šiame darbe aptariama socialinės sanglaudos reiškinio samprata, apžvelgiami įvairūs sanglaudos aiškinimai ir ją apimantys veiksniai bei jų įtaka visuomeninei santvarkai ir raidai. Empirinėje darbo dalyje palyginamuoju principu analizuojamos keturių tradicinių Lietuvos partijų: Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų 2000 ir 2004 m. rinkiminės Seimo programos socialinės sanglaudos ir ją apimančių veiksnių atžvilgiu bei šių partijų atstovų nuostatos. Atliekant programų palyginamąjį tyrimą šiame darbe taikomas MRG metodo principas derinamas su kontent analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Interest in social cohesion phenomenon in Lithuania is connected with common European Union’s policy, the main aim of which is to reduce social – economic inequality between member states of the European Union and in the member states itself. Cohesion policy is tending to be presented by fiscal indexes: Gross domestic product, revenues and employment. For implementing cohesion are choosed financial resources – structural assistance from European Union’s funds. In the societies where the social coherence is to be taken interest as science’s object exist two analytical traditions. The first one is derived from the discipline of academic social sciences, sociology, and exceptionally from social psychology. The specialists of strategic policy explicated the second one, which takes more influence. There are no separate researches of social coherence as phenomenon made in Lithuania and self-phenomenon is realized to narrow. In this paper is discussed conception of social coherence phenomenon, is reviewed various explanations of coherence and inclusive factors, their impact to social order and it’s development. In the empirical part of the paper, using comparative principal, is analyzed 2000 and 2004 parliamentary election programs of four traditional Lithuanian political parties (Lithuanian Social Democrats, Homeland Union, Liberal and Central Union, Lithuanian Christian Democrats) in field of social coherence, it’s inclusive factors and the provisions of representatives of above... [to full text]

Įtaigi reklama – tai priemonė, padedanti įmonei išsilaikyti ne tik konkurencijos sąlygomis, bet ir pritraukti bei išlaikyti vartotojus. Tačiau atlikus mokslinės literatūros analizę bei empirinius tyrimus pastebėta, jog labai dažnai tai siekiama įgyvendint panaudojant įvairius stereotipinius moters vaidmenis reklamoje, iš kurių didžioji dalis yra moterį žeminančio pobūdžio, vaizduojantys kvailą, naivią, bejėgę, nuo kitų priklausomą būtybę ar net kaip sekso objektą ir kt. Moters stereotipų taikymas reklamoje nėra naujas būdas prekėms bei paslaugoms populiarinti, tačiau nuolatos auganti tokio tipo reklamų gausa bei pritaikomumas, siekiant populiarinti prekę ar paslaugą seksualinėmis bei žeminančiomis potekstėmis, yra viena didžiausių šių dienų marketingo problemų. Problema nuolatos tampa dar sudėtingesnė tuo, jog žeminančio moters įvaizdžio reklamoje pateikimas turi skaudžias socialines pasekmes visuomenėje, už kurias įmonės socialinės atsakomybės dažniausiai nejaučia. / The expression of woman stereotypes in advertising – is about attracting consumers and reaching effectiveness by using stereotype female roles in advertising. But this way of advertising is not always the best way to improve sales because it can cause negative customer and society feelings. As the science researches show: using female stereotypes in advertising downplay human moral and social values, force women to chagrin of her body, forms perverted society perception and behavior and more other serious psychological and social problems. Companies using such type of advertising do not have any social responsibility for their actions.

Magistro darbo objektas – socialinės medijos. Darbo tikslas – ištirti socialinių medijų komercializavimą ir perspektyvas. Darbo uždaviniai: išanalizuoti socialinių medijų sampratą, šiuolaikinių socialinių medijų klasifikaciją bei funkcijas; išnagrinėti komercializacijos bei komercializavimo sąvokas; aptarti socialinių medijų komercializavimo aspektus bei šių medijų komercinio panaudojimo problematiką; išskirti komerciją tarptautinėse ir nacionalinėse socialinėse medijose; ištirti vartotojų požiūrį į socialinių tinklų svetainių, kaip pagrindinės ir daugiafunkcinės socialinių medijų formos, komercializavimą. Atlikus kiekybinį žvalgomąjį tyrimą, buvo nustatyta, kad didesniu komercializuotumu pasižymi tarptautinės socialinių tinklų svetainės. Buvo atskleista, jog vartotojai neigiamai vertina komercinės informacijos kiekį šiose medijose. Daugiau nei pusė jų mano, kad komercinės informacijos kiekis socialinių tinklų svetainėse yra per didelis. Nustatyta, kad komercinės informacijos pateikimas vartotojams apsunkina naudojimąsi svetaine: vartotojai dėl to sugaišta daugiau laiko, dėl komercinių aspektų įsiterpimo suprastėja bendra medijų turinio kokybė. Duomenys parodė, jog dauguma vartotojų į komercinę informaciją socialinių tinklų svetainėse dėmesį atkreipia retai arba iš viso neatkreipia. Nustatyta, jog tik maža dalis vartotojų komercinių subjektų dalyvavimą socialinių tinklų svetainėse laiko perspektyviu. Vartotojai nelinkę pasinaudoti socialinių tinklų svetainėse gaunamais... [toliau žr. visą tekstą] / The study object of the Master thesis is social media. The work consists of three parts. The first part sets out the concept of social media, describes modern social media classification, functional diversity of social media content and social media forms. The second part presents theoretical concept of commercialization and a problem of commercialization of culture, as a product of human and society practice. Aspects of commercialization of social media and commerce power to consumers and media quality parameters are determined in this part. Also, the forms of commerce in international and national social medias are analysed and discussed in more detail. The third part presents international research on theoretical consept of commercialization and its results, the conclusions and suggestions are given as well. The main hypothesis is that commercialization undermines soacial media quality, the number of users, also does not give significant benefits to business.

SUMMARY The topic of this paper is social control and its preventive influence to the personality of a criminal. The work provides the concept of control – it is the function, that naturally leads any activity of a person and should be implemented according to certain rules, tasks and standards in order to reach the required results. For this reason social control invents the mechanisms that helps to supervise how the society members obey the set norms. The elements of the social control are religion, morality, education, law. Social control is necessary to keep the order in society that would ensure the certain level of stability. In order to reach these aims social control undoubtedly has influence to the personality of a criminal.

Įmonių socialinės atsakomybės sąvoka bei tradicijos Lietuvoje pradėjo formuotis gana neseniai. Europos Sąjunga skatina ĮSA politikos ir strategijos suvokimą, atskleidžiant, jog ĮSA yra ne tik nauja mada ar šiuolaikinės rinkos būtinybė, mat iki tol, prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyravo verslininkų nuostata, jog jų visuomeninis indėlis vien tapus verslininkais, kuriant darbo vietas, mokant įvairius mokesčius ir nieko papildomai nereikalaujant iš valstybės buvo didžiulis ir jokio kito indėlio, jų požiūriu, visuomenei iš jų jau nebereikia. Tačiau pastaruosius kelerius metus ĮSA tema vis plačiau diskutuojama Lietuvoje bei pamažu atsikratoma klaidingo Lietuvos verslininkų požiūrio į ĮSA. Yra suprantama, jog ekonominę bei socialinę įmonių naudą, gaunamas didesnė, abipusė su visuomenė nauda ir sukuriama didesnė pačios įmonės pridėtinė vertė, t.y. didesnis suinteresuotųjų grupių pasitikėjimas, vartotojų lojalumas. Įmonei būti socialia atsakingai naudinga, nes tai santykių stiprinimas su visa visuomene bei su suinteresuotaisiais. Tad būtų galima teigti, jog ĮSA yra viena iš priemonių kurti organizacinį pasitikėjimą, kuris gali dar padidinti verslo pridėtinę vertę, vystimosi galimybes, kurti konkurencingumą. Pasitikėjimo kūrimas tampa tarsi organizacijos strategijos kūrimu. Kaip teigia Mishra (1996) organizacijoje yra svarbu pasitikėjimas, nes tai gerina santykius, pasitikėjimas tampa tarsi prekybos varomieji ratai. Pasitikėjimas organizacija atsiranda... [toliau žr. visą tekstą] / Corporate Social Responsibility (CSR) is a phenomenon, persisting for several decades and involving not only care for the industry as higher profits, but the public interest as well. Foreign countries have already been developing CSR for a long time, but in Lithuania, as elsewhere in the Baltic countries, it is a relatively new phenomenon in the academic literature and still modestly implemented in Lithuanian companies. A few Lithuanian government organizations take care of the realization of this phenomenon, therefore, CSR integration is irregular in Lithuania. Moreover, CSR practices can be noted for their potential to build organizational trust. Organizational trust is very important to organizations as it helps to enhance the loyalty of employees as well as the quality and efficiency of the work and certainly the prestige of the corporation. Consequently, it could be argued that the use of CSR practices in an organization is one of the possibilities of creating organizational trust, which can increase the value of the business, development opportunities and enhance the company's competitiveness in the market in the long run. However, despite the growing interest and numerous discussions of this topic it is still not sufficiently analysed how CSR can reinforce organizational trust in practice. The Master thesis seeks answers how corporate social responsibility practices can strengthen interpersonal organizational trust. The interrelation is explored by using a case study... [to full text]

Socialinė apsauga užima laibai svarbią vieta žmogaus gyvenime. Ši sistema lydi žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Socialinė apsauga egzistuoja tam, kad užtikrintų būtiną pagalbą pajamomis, maistu, kompensacijomis būstui, kai žmogų ištinka socialinė krizė. Skirtingose šalyse socialinės apsaugos sistema organizuojama skirtingai. Lietuvoje ši sistema daugiausia vykdoma per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Sodrą (Valstybinio socialinio draudimo fondą). Kiekvienais metais Sodra sudaro visų pajamų ir išlaidų, reikalingų apsaugoti piliečius nuo socialinės krizės, biudžetą. Mano darbo objektas - socialinės apsaugos sistema. Analizuodama duomenis aš pastebėjau keletą problemų. Paskutinėje dalyje aš pateikiau keletą egzistuojančių problemų sprendimus. Darbo tikslas - išanalizuoti socialinės apsaugos sistemą, jos finansavimą Lietuvoje bei pateikti galimas sistemos finansavimo gerinimo kryptis. Darbo tikslui atskleisti nusistačiau tokius uždavinius: vertinti socialinės apsaugos sąvoką, reikšmę, vertinti socialinės apsaugos sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse, nagrinėti socialinės apsaugos finansavimą Lietuvoje, pateikti socialinės apsaugos sistemos finansavimo gerinimo kryptis bei suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Pirmoje savo darbo dalyje apžvelgiau socialinės apsaugos sistemą. Taip pat pateikiau istorinę raidą. bei socialinės sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse. Antroje dalyje nagrinėjau Lietuvoje veikiančią socialinės apsaugos sistemą, jos o finansavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Social security takes very important place in human’s life. It goes near from the day of birth till the last day. Social security exist to safeguard necessary help of earnings, food, housing and etc. at the moment when human suffers from social crisis. In the different countries the social security system is organized in different ways. In Lithuania this system is mostly dispensed by Ministry of Social security and labour and Sodra (The Fund of National Social Insurance). In every year the same fund budgetes all expenses and incomes necessary for securing citizens from social crises. So the object of my paper is the system of social security. and it’s sponsorship in our country. During the researches I noticed some serious problems. So at the final part of paper I sugest some ways of solutions of the existing problems. Purpose of my paper – to analyse system of social security, it‘s sponsorship in Lithuania and to suggest the possibles ways of sponsorship improving. To reach the purpose I stated objectives: to give description of social security, to value sponsorship of social security system in European Union, to analyse sponsorship of social security system in Lithuania, to present the ways of social security sponsorship improving and to draw a conclusions and suggestions. In the first part I overlooked system of social security in general. Also I gave it’s historical development and sponsorchip of the system in the European Union. In the second part I studied system of... [to full text]

Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.

The present MA paper aims to analyse one of the most important objects of the governmental social politics – social exclusion as a result of long-term unemployment. Social exclusion is understood as human rights violations existing in society for certain groups of people, involuntary (or voluntary) remoteness from social, economical and cultural values, as well as the break of social contacts. An overcome of social exclusion is related to the governmental social security politics. Despite the fact that this process depends on the three main groups of factors – legal political, social economical and cultural psychological factor, special attention should be paid to unemployment, which is one of the main reasons of social exclusion. In case of loss of job, a person loses the possibility to satisfy his or her communication and self-expression needs. The proposed hypothesis of the present MA paper is that the passive support means for the unemployed are dominant in Lithuania. These means make the problem of the social exclusion even deeper and they do not encourage the unemployed (especially the ones who have been unemployed for a long time) to search for job. This paper aims to summarise the specific character of the social exclusion, which was caused by unemployment during the period of independence in Lithuania. Moreover, the paper deals with the influence of the social support in case of unemployment and strives to state its differences in cities and countryside.