Visuomenėje vykstančios permainos vis dažniau pažeidžia silpnas, įvairių materialinių bei psichologinių problemų turinčias šeimas. Dažniausiai dėl girtavimo, ar kitokio socialiai nepriimtino elgesio tėvai neužtikrina pagrindinių savo vaiko teisių. Socialinė atskirtis apima ne tik suaugusius, bet ir vaikus, kurie yra iš rizikos grupės priklausančių šeimų. Tokioms šeimoms , o ypač vaikams yra būtina socialinė pedagoginė pagalba. Darbe apžvelgėme socialinės pedagoginės pagalbos modelį, socialinės raidos šeimų sampratą,. Trečiame skyriuje pateikėme socialinės rizikos šeimų vaikų ypatumus, bei socialinio pedagogo veiklą mokykloje. Šio darbo tikslas-išsiaiškinti teikiamos socialinės pedagoginės pagalbos vaikams iš asocialių šeimų veiksmingumą. Tyrimas buvo atliktas Alytaus rajono vidurinėse mokyklose. Šešiose vidurinėse mokyklose dirba socialiniai pedagogai, o kitos (12 mokyklų) nebeturi specialistų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugumoje mokyklų socialinė pedagoginė pagalbą vaikams iš rizikos (asocialių) šeimų nėra veiksminga, nes nėra socialinių pedagogų. pagalbą teikia klasių auklėtojai, kuriems trūksta socialinių pedagoginių žinių bei per didelis darbo krūvis. Mokyklose, kuriose dirba socialinis pedagogas teikiama kompleksinė ir sisteminga pagalba vaikams iš rizikos (asocialių) šeimų yra veiksminga. / Complicated social and economic conditions determinative hard situation of children and youth. Every years increase social isolate families and children. Attention and care need children in social risk families. This time children and youth are separable at schools. Early year requirement of social and psychological assistance hasn’t been accent. Social pedagogues are working in many education institutions. They help to solve social problems. Prerequisites for social pedagogical assistance at Lithuanian schools has been studied by A. Simaitis (2003), N. Juriene (2003). In 2006 Social Communicative Institute of VPU has done research “ Efficiency of pedagogical psychological assistance at school” Researches have shown that for successful assistance need work of community, abilities to involve families of social risk. In this discussion is review of juridical documents and standard act. There is conception of social risk families and peculiarities children of social families. Research of author has shown that at schools of districts aren’t enough social pedagogues. Masters offering all social pedagogical assistance. And this assistance doesn’t give expected results because they haven’t enough social-pedagogical knowledge and workloads are very intensives.

Dabarties gyvenimo iššūkiai iš kiekvieno žmogaus reikalauja: dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, sėkmingai prisitaikyti prie ateities pokyčių t.y. įgyti socialinę kompetenciją. Tinkamam socialinės kompetencijos ugdymui labai daug įtakos turi mokinių tarpusavio santykiai, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Todėl, norint sėkmingai ugdyti socialinę kompetenciją, didelis dėmesys turi būti skiriamas gebėjimo bendrauti ugdymui. Tyrimu siekiama nustatyti kaip mokymosi bendradarbiaujant metodai skatina plėtoti mokinių gebėjimą bendrauti, keičia jų tarpusavio santykius. Tyrimo problema - nepakankamai išplėtotas pradinių klasių mokinių gebėjimas bendrauti. Tyrimo objektas - pradinių klasių mokinių gebėjimas bendrauti.Tyrimo tikslas yra atskleisti mokinių gebėjimo bendrauti ugdymo galimybes pradinėse klasėse. Uždaviniai: 1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ir ugdymo(si) galimybes pradinėse klasėse. 2. Išryškinti bendravimo ypatumus pradinėse klasėse. 3. Apibūdinti mokymosi bendradarbiaujant metodus bei jų reikšmę ugdant gebėjimą bendrauti. 4. Įvertinti mokymosi bendradarbiaujant metodų įtaką mokinių gebėjimo bendrauti ugdymui(si). Atliktas veiklos tyrimas, kuris padėjo išsiaiškinti esamą situaciją bei numatyti praktinės veiklos tobulinimo būdus, siekiant išspręsti kilusią problemą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sociometrijos tyrimas, interviu. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad mokymosi bendradarbiaujant... [toliau žr. visą tekstą] / Today every person has to face the challenges of participating in public life, living and working together with other people and adapting successfully to future changes, i.e. developing social competence. Relationships among pupils and their communication and co-operation skills have a great impact on the proper training of social competence. Therefore, for the successful development of social competence, more attention should be paid to the training of communication skills. The research seeks to determine how the methods of learning by co-operating encourage the development of communication skills in pupils and change their relationships. The research problem is the insufficient development of communication skills in primary school pupils. The research object is the communication skills of primary school pupils. The aim of the research is to reveal the possibilities for training communication skills in primary school pupils.Tasks: 1. Define the concept of social competence, its relevance today and the possibilities for training/developing social competence in primary school; 2. Disclose the peculiarities of communication in primary school; 3. Describe the methods of learning by co-operating and its importance in training communication skills; 4. Evaluate the impact of the methods of learning by co-operating on the training/development of communication skills in pupils. The examination of current practices has been performed that allowed to clear up the current situation and... [to full text]

Šiandieninėje Lietuvoje ekonominis nuosmukis sąlygoja sunkią materialinę padėtį. Ypač sunki daugialio daugiavaikių šeimų situacija: jos labiau socialiai pažeidžiamos, turinčios materialinių ir psichologinių problemų. Varėnos rajono kaimuose beveik nėra įmonių, todėl įjungti į darbinę veiklą galimybių mažai, pragyvenimo šaltinis daugiau ne darbinės pajamos, o socialinės išmokos. Gana daug socialinės rizikos šeimų, kuriose skurdas, alkoholis griauna šeimos laimę, gerovę, poreikių tenkinimą. Negandos, ypač alkoholis skaudžiai paliečia daugiavaikes šeimas. / Nowadays in Lithuania economic recession determines difficult financial condition. A lot of large families face hard situation since they are socially weak and have financial and psychological problems. There are almost no enterprises in the villages of Varėna district, therefore the chances to get involves into working activities are lav. Because of the reason mentioned above, people a living from social payments rather than their working incomes. There is a great majority J families, in which poverty and spirit destroy happiness, goodness and satisfaction of reguirements. However, large families are being effested most.

Bakalauro darbe analizuojamas darniose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių pasiektas tapatumas pagal keturias būsenas (difuzija, išankstinis sprendimas, moratoriumas ir pasiektas tapatumas) dviejose srityse: ideologijos (asmenybės) ir tarpasmeninių (socialinio) santykių ir socialinė adaptacija mokykloje. Suformuluotos hipotezės, kad: 1) darniose šeimose gyvenantys paaugliai pasiekia aukštesnes (moratoriumo, pasiekto tapatumo) būsenas nei socialinės rizikos šeimose gyvenantys paaugliai; 2) darniose šeimose gyvenančių paauglių tarpasmeniniai santykiai su bendraklasiais yra labiau adekvatūs nei socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių. Tyrime dalyvavo 132 paaugliai, 12 – 18 metų, gyvenantys darniose ir socialinės rizikos šeimose, iš jų 75 merginos ir 57 vaikinai. Standartizuoto klausimyno metodu (EOMEIS-2) tirta, kurią būseną iš keturių (difuzijos, išankstinio sprendimo, moratoriumo, pasiekto tapatumo) yra pasiekę paaugliai ideologijos ir tarpasmeninių santykių srityse. Ideologijos srities klausimai apima darbą, pažiūras politinėje ir religinėje srityse, gyvenimo stilių, o tarpasmeninių santykių srities klausimai paliečia santykius su tėvais, draugais, požiūrį į draugavimą su kita lytimi bei požiūrį į lyčių vaidmenis. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota skirtumų tarp darniose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių pasiektų tapatumo būsenų. Tyrimu nustatyta, kad paaugliai, gyvenantys darniose šeimose ideologijos srityje pasiekia dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor's paper deals with identity reached among the teenagers from regular and from social risk families, reached in four states (diffusion, foreclosure, moratorium and identity achievement) in two areas: ideology (personality) and interpersonal (social) relations as well as social adaptation in school. Hypotheses are formulated: 1) teenagers from regular families reach higher (moratorium, identity achievement) states than those from social risk families; 2) teenagers from regular families maintain more adequate interpersonal relations with their peers than those from social risk families. 132 teenagers participated in the research, aged 12 to 18, from regular and social risk families, including 75 girls and 57 guys. Standard questioning survey (EOMEIS-2) was used to find out the state from the four (diffusion, foreclosure, moratorium and identity achievement) the teenagers have reached in the ideology and interpersonal relation areas. Ideology includes work, political and religion attitudes, lifestyle, interpersonal relation concern relations with parents, peers, attitude towards friendship with the other sex as well as towards roles of the sexes. Through analysis of the research data, it was searched for the differences between the identity states reached by teenagers from regular and from social risk families. The research disclosed that the teenagers from regular families, in the ideology area, usually reach foreclosure and moratorium. In the area of... [to full text]

Suvokto organizacijos prestižo ir identifikacijos su ja ryšys SANTRAUKA Organizacinė identifikacija yra svarbus darbinio elgesio faktorius, nes ji viena iš esminių sąlygų, užtikrinančių organizacijos sėkmę. Identiteto ir identifikacijos studijos atskleidžia faktus, kad, su kuo asmuo sąveikauja, turi įtakos, kuo jis / ji yra ir tuo, kuo jis /ji yra, stipriai įtakoja, ką jis / ji jaučia, mąsto ir veikia. Kartu organizacinė identifikacija yra artimai susijusi su dviem įvaizdžiais, kuriuos darbuotojas yra susidaręs apie organizaciją – suvoktu organizacijos identitetu ir prestižu. Šio darbo tikslas – ištirti darbuotojų suvokto organizacijos identiteto patrauklumo, prestižo vertinimo bei identifikacijos su ja stiprumo sąsajas. Tam, kad įgyvendinti tikslą, buvo naudotos metodikos: fokus grupės, organizacijos identiteto vertinimo anketa, organizacijos identiteto patrauklumo vertinimo anketa, grafinė identifikacijos su organizacija skalė, organizacinės identifikacijos bei organizacijos prestižo klausimynai. Tyrime dalyvavo 120 darbuotojų. 90 iš trijų skirtingų prekybos tinklų („Senukai“, „Topo centras“ ir „Norfa“) bei 30 kolegijos darbuotojų. Iš jų - 62 moterys ir 58 vyrai. Tiriamųjų amžius 18 – 65 metai, amžiaus vidurkis 32,8 metai. Mūsų darbas atskleidė, kad organizaciniame gyvenime yra labai svarbu, kaip darbuotojai suvokia organizacijos identitetą, prestižą, o kartu identifikuojasi su pačia organizacija. Nustatyta, jog darbuotojų suvokto organizacinio identiteto patrauklumas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The Relation between Perceived Organizational Prestige and Identification with it SUMMARY Organizational identification is very important factor of the behaviour at work and one of the core conditions that ensures organizational success. Research on identity and identification argues that with whom one interacts strongly influences who one is; and, who one is strongly influences what one feels, thinks, and does. Also, organizational identification is closely related to two images that member of organization feels about it – perceived organizational identity and prestige. The purpose of this study is to investigate employees’ perceived organizational identity, it’s attractiveness, prestige and the strength of identification with the organization connections. In this research we used methods: focus groups, organizational identity evaluation and organizational identity attractiveness questionnaires, graphical organizational identification scale, organizational identification and perceived organizational questionnaires. In the research participated 120 employees, 62 women and 58 men. Participants came from 4 types of organizations: trading networks (“Senukai”, “Topo centras”, and “Norfa”) and one Lithuanian college. Participants aged 18 – 65 years (mean 32.8 years). Our work disclosed that it is very important in organizations’ life how employees perceive organizational identity, prestige and identify with organization. Results show that the attractiveness to the employees of... [to full text]

Šio darbo tema trišalės partnerystės, o tiksliau vienos iš jos įgyvendinimo formų - trišalių susitarimų esmė, teisinis statusas ir įtaka kolektyviniams darbo santykiams. Darbo tikslas yra, naudojantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais, nagrinėjant sudarytus trišalius susitarimus, jų vykdymo praktiką bei įvertinus užsienio valstybių patirtį nagrinėjamu klausimu, išanalizuoti Lietuvoje egzistuojantį trišalių susitarimų reglamentavimą, šių susitarimų sudarymo praktiką, išaiškinant galimas Lietuvos teisinio reguliavimo spragas, nubrėžiant tolesnes šių susitarimų sudarymo ir jų teisinės galios tendencijas Lietuvoje, pateikiant tam tikrus situacijų sprendimo variantus. Lietuvos nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys trišalę partnerystę bei trišalių susitarimų sudarymą iš esmės atitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir nepaisant kelių nuostatų yra tinkami efektyviam trišaliam dialogui vystytis. Nepaisant to, trišaliai susitarimai, ypač žemesnio negu nacionalinio lygio, praktikoje Lietuvoje yra sudaromi vangiai, o jų nuostatos nėra vykdomos. Trišaliai susitarimai neatlieka savo funkcijų - socialinės taikos užtikrinimo, darbuotojų, kurie neturi teisės streikuoti arba kuriems tokia teisė yra apribota, kolektyvinių darbo ginčų sprendimo, privalomų išvadų dėl teisės aktų projektų teikimo ir panašiai. Galima išskirti įvairias šio reiškinio priežastys – nepakankamas pačių socialinių partnerių aktyvumas, nesugebėjimas siekti kompromiso, nepakankama... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this work is the tripartite partnership as an instrument enabling representatives of social partners to participate on the basis of parity with representatives of public authority in discussions relevant to labour law problems, and especially tripartite agreements as an instrument to reach acceptable to all parties decisions. The purpose of this work is to analyse the legal regulation, trends, practice of making and fulfilling such agreements, to clarify the gaps of the legislation of Lithuania, problems and find the way out of existing situation. The national laws of Lithuania, which regulate the tripartite social dialogue and tripartite agreements, in general correspond to the stipulation of the international legislation. Despite that, in Lithuania tripartite partnership acts only on the national level, because there are only few territorial level tripartite institutions and there are no one agreement or institution at a branch level. Tripartite agreements in fact do not execute its purpose to warrant a social peace, resolve collective bargaining of employees whereby their right to strike is limited or prohibited, take part in legislation procedure. It shall be indicated the problem of legal status of tripartite agreements – they are not binding even upon the parties. There are more problems – insufficient activity of social partners, there are no good will to seek compromise, negotiators have no proper qualifications to obtain effective dialogue. In order to... [to full text]

Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text] / Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą]

Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas socialinės politikos vaidmuo sprendžiant socialinės rizikos grupių problemas. Pirmoje dalyje identifikuojama socialinės politikos samprata, jos struktūra ir modeliai. Antroje dalyje identifikuojama socialinės rizikos grupių samprata ir išskiriamos socialinės rizikos grupių socialinės problemos. Trečioje dalyje atliktas socialinės politikos vaidmens sprendžiant socialinės rizikos grupių problemas tyrimas. Gauti rezultatai rodo, kad Lietuvoje įgyvendinama „pasyvi“ socialinė politika, tačiau tokia politika turi nemažai trūkumų savo struktūros srityse. Sujungus teorinę ir praktinės dalies tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog labiausiai Lietuvoje reikalinga „aktyvi“ socialinė politika, paremta socialine reintegracija. / The aim of this Bachlor’s theme is to analize social policy role in addressing problems in social risk groups. In the first part of the work was identified the concept of social policy, it‘s structure and patterns. In the second part of the work was identified the concept of social risk groups and excluded social problems in social risk groups. In the third part of the work was made an analysis of the research about social policy role in addressing problems in social risk groups. Results suggest, that there is the implementation of „passive“ social policy in Lithuania, but such policy have a number of weaknesses in it‘s structure fields. Combining theoretical and practical part of the survey results showed that the most needed is „active“ social policy based on social reintegration in Lithuania.

Nagrinėjama socialinės ekonomikos samprata, esmė socioedukaciniame kontekste, pristatoma mokslinė darbo prielaida: socialinės ekonomikos raida turi įtakos saugesnei edukacinei plėtrai ir spartesnei socialinei sanglaudai. Siekiant patvirtinti arba paneigti moklinę darbo prielaidą iškeliami šie darbo uždaviniai: o atlikti teorinės literatūros apie socialinės ekonomikos fenomeno sampratą analizę; o išnagrinėti socialinės ekonomikos raidos etapus Kanadoje ir kitose Amerikos valstybėse; o pateikti socialinės ekonomikos svarbos aspektus Europos žemyne, atlikti 5 šalių – Airijos, Belgijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Suomijos – socialinės ekonomikos raidos atvejų analizę; o išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės sampratos plėtros tendencijas Lietuvoje ir vietą socialinės ekonomikos kontekste; o išnagrinėti socialinės atsakomybės visuomenėje svarbą; o atlikti socialinių įmonių ir koncesijos atvejų analizę; o išnagrinėti viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtros tendencijas. Darbe naudoti tyrimo metodai yra literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, palyginimas ir sintezė; atliekant empirinį tyrimą naudojama dokumentų analizė, ekspertų struktūrizuota-kryptinga apklausa, interviu (socialinės įmonės ir koncesijos atvejų analizei); rezultatų pateikimui naudojama duomenų statistinė, lyginamoji ir turinio analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinė darbo prielaida: socialinės ekonomikos raida daro įtaką saugesnei edukacinei plėtrai ir spartesnei socialinei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyze the phenomenon of Social economy in educational context. Scientific study assumption introduced: development of social economy has an impact on safe educational development and more rapid social cohesion. In order to estimate the assumption introduced there were raised seven tasks: 1) to make a theoretical literature analysis on the concept of socio-economic; 2) to explore the socio-economic development in Canada and in other States of America; 3) to explore the importance of socio-economic aspects in the European continent and describe socio-economic development of five European countries - Belgium, Poland, France and Finland; 4) to explore the concept of corporate social responsibility and its‘ role in the context of social economy; 5) to examine the importance of social responsibility in society; 6) to describe and give examples of a social enterprise and concession; 7) to explore the environment of public-private partnership development. Research methods chosen for this study are analysis of documents, to in deep analyze the concept of social economy and its’ role in the countries, and structured and non structured experts’ interviews to explore the mechanism and impact of social economy on socioeducational environment. The analysis of the results led to the conclusion that main scientific assumption: development of social economy has an impact on safe educational development and more rapid social cohesion – is confirmed. It was... [to full text]