Šiuolaikinėje Rusijoje vyksta radikalūs socialiniai ekonominiai pasikeitimai, kurių metu tenka spręsti daugybę socialinių problemų. Šiuo metu šalyje yra itin nepalanki demografinė padėtis. Ypač mažuose miestuose yra smarkiai padidėjęs nedarbas. Sprendžiant šias problemas yra vykdoma socialinės apsaugos teisės reforma. Pirmas Rusijos socialinės apsaugos teisės reformos etapas siejamas su 1990 m. gruodžio 20 d. Valstybinių pensijų Rusijos Federacijoje įstatymo priėmimu. Šis įstatymas įtvirtino vieningąją pensinę sistemą šalyje, apimančią visus Rusijos gyventojus. Įstatymas apėmė tiek draudimines, tiek nedraudimines pensijas ir įvedė tikrąjį visuotinį pensinį aprūpinimą. Antrasis etapas prasidėjo 1993 metais. Tai pensijų įstatymų leidybos dekodifikacija. Įvestos specialios pensijos asmenimas, atlikusiems karinę tarnybą, tarnybą vidaus reikalų organuose ir šių asmenų šeimų nariams. Praktiškai buvo užšaldytas minimalus bazinės pensijos dydis – senatvės pensijos, tuo pačiu ir visų kitų pensijų dydžiai; buvo panaikinta protinga pensinių išmokų adaptacijos (prisiderinimo) prie kylančių vartojimo prekių ir paslaugų kainų sistema. Trečias etapas – nuo 2002 metų iki dabar. Pensijų sistemą sudaro: valstybinis pensinis aprūpinimas; valstybinis pensinis draudimas; profesinės pensijų sistemos; papildomas nevalstybinis pensinis aprūpinimas. Pensinio aprūpinimo sistemos principai: kiekvienas turi teisę į valstybinį pensinį aprūpinimą; kiekvienas samdomas darbuotojas privalo būti apdraustas... [toliau žr. visą tekstą] / V sovremennoi Rossiiskoi Federacii proishodyat radikal'nye social'no-ekonomicheskie izmeneniya, vvidu kotoryh prihoditsya reshat' mnozhestvo social'nyh problem. V dannoe vremya v strane plohoe demograficheskoe polozhenie, naciya stremitel'no stareet, v malen'kih gorodah rasprostranena bezrabotica. Reshaya eti problemy i proizvoditsya reforma v prava social'nogo obespecheniya. Pervyi etap reformy prava social'nogo obespecheniya v Rossii svyazan s prinyatiem zakona «O gosudarstvennyh pensiyah v Rossiiskoi Federacii» ot 20 dekabrya 1990 goda. Etot zakon ustanovil edinuyu pensionnuyu sistemu v strane, ohvatyvayushuyu vseh zhitelei federacii. Zakon ohvatyval i strahovye, i ne strahovye pensii i vvel nastoyashee vseobshee pensionnoe obespechenie. Vtoroi etap nachalsya v 1993 godu. Eto etap dekodifikacii pensionnogo zakonodatel'stva. Byli vvedeny special'nye pensii licam, prohodivshim voennuyu sluzhbu, sluzhbu v organah vnutren¬nih del, ih sem'yam. Prakticheski byl zamorozhen minimal'nyi razmer bazovoi pensii — pensii po starosti, kak sledstvie, i razmerov drugih pensii; likvidirovana sistema adaptacii pensionnyh vyplat k rostu cen na potrebitel'skie tovary i uslugi. Tretii etap – s 2002 vtorogo goda po nastoyashee vremya. Seichas pensionnuyu sistemu sostavlyayut: gosudarstvennoe pensionnoe obespechenie; gosudarstvennoe pensionnoe strahovanie; professional'nye pensionnye sistemy i dopolnitel'noe negosudarstvennoe pensionnoe obespechenie. Vyrabotany principy sistemy pensionnogo... [to full text]

Pensijų sistemos reformos ir pensijų sistemos modelių tobulinimas yra aktuali tema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Lietuvos Respublikoje be socialinio draudimo ir socialinės paramos egzistuoja valstybinių pensijų sistema, kurią sudaro Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, mokslininkų valstybinės pensijos bei teisėjų valstybinės pensijos. Visos šios valstybinės pensijos yra finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nesiremia kartų solidarumo principu, nors iš dalies yra susietos su kai kuriomis socialinėmis rizikomis. Šių pensijų paskirtis labai specifinė. Kai kurios valstybinės pensijos skiriamos už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, kitos skirtos nukentėjusiems asmenims kaip kompensacija, arba skiriamos už tam tikrą tarnybą ar darbą. Neegzistuoja apibrėžtas, aiškus kriterijus, remiantis kuriuo šios pensijos priskiriamos būtent valstybinių pensijų sistemai. Kalbant apie valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, pažymėtina, kad skiriasi kiekvienos valstybinių pensijų rūšies skyrimo pagrindai bei sąlygos, taip pat šių sąlygų apskaičiavimo metodika. Be to, nėra aiškaus apibrėžtumo ar Respublikos Prezidento renta, mokama taip pat iš valstybės biudžeto, priskirtina prie valstybinių pensijų ar ne, taigi ar apskritai egzistuoja kaip tokia valstybinių pensijų sistema. / Reforms of pension system and development of pension system models are of high relevance not only in Lithuania but in other countries as well. Besides social insurance and social support systems there is also one more state pension system which comprises of the first and the second grade state pensions, aggrieved persons state pensions, state pensions for officers and soldiers, scientists and judges in Lithuania. All these pensions are financed from the State’s budget of the Republic of Lithuania. They do not act according to the generation solidarity principle though they are coherent with some social risks and their mission is very specific. Some state pensions are given for special merits to the Republic of Lithuania, sometimes pensions are given to aggrieved persons as some compensation or they may be given for some service or work. There is no definition or obvious criteria according to which these pensions could be given from state pension system there. Talking about dispensation of state pensions and payment conditions it should be noted that the fundamentals and conditions of state pensions dispensation, methodology of calculation differ greatly as well.

Purpose of this study is to identify and to evaluate the main trends in the development of old-age pensions and sickness benefits schemes (by designing social insurance system models) and to determine the possible ways how to increase the efficiency in consumption smoothing policy and how to increase the financial sustainability of the old-age and sickness insurance schemes. This study searches for answers to the questions: how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries, how to maintain a balance between the contributions paid and benefits received (the balance between the price paid and goods received), how to reduce the risk of budget deficit explosion and how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries and insured. Consumption smoothing analysis focuses on the identity between the contributions paid and benefits received, on the analysis of replacement rates, on the analysis of pensioners to insured ratio (and on the possibilities of interpretation the analysis provide). The study determined the cycles of Lithuanian social insurance system development, examined and evaluated three different pensions' indexation policies, examined and evaluated the utility and performance of second pillar pension funds and carried out the study of possibilities of raising the efficiency in Lithuanian sickness benefits scheme. This study helps to deeper the understanding of how population aging affects the economy and provides the materials for future... [to full text] / Disertacijos tikslas – sudarant socialinio draudimo sistemos modelius, nustatyti ir išanalizuoti svarbiausias senatvės pensijų ir laikinojo nedarbingumo išmokų raidos tendencijas, atsižvelgiant į jas, pagrįsti efektyvumo ir tvarumo didinimo galimybes senatvės ir laikinojo nedarbingumo socialinio draudimo išmokų programose (srityse). Disertacijoje ieškoma atsakymų į klausimus: kaip palaikyti išmokų gavėjų vartojimo galimybes, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų (pusiausvyra tarp sumokėtos kainos ir gautos prekių apimties), kaip sumažinti socialinio draudimo biudžeto deficito atsiradimo riziką ir palaikyti dirbančių asmenų ir išmokų gavėjų vartojimo galimybes. Vartojimo galimybių palaikymo efektyvumo įvertinimas apima tapatumo tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų analizę, pakeitimo normos analizę, išmokų gavėjų ir dirbančių asmenų santykio analizę, šių rodiklių ir sąryšių interpretacijos atskleidžiamas galimybes. Disertacijoje nustatyti Lietuvos socialinio draudimo sistemos raidos ciklai, išnagrinėti ir įvertinti trys išmokų indeksavimo variantai, įvertintos antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų sistemos galimybės ir veiklos rezultatai, atliktas laikinojo nedarbingumo išmokų sistemos efektyvumo didinimo tyrimas. Šis darbas padeda geriau suprasti visuomenės senėjimo padarinius ir numatyti priemones būsimų procesų reguliavimui.

Evaluation of private pension funds in Lithuania Final work of University Postgraduate Studies, 84 pages, 22 figures, 11 tables, 85 references, 14 appendix, Lithuanian language. KEY WORDS: pensions, social security, pension reform, private pension funds. Research object – Private pension funds in Lithuania Research aim – to evaluate private pension funs in Lithuania. Objectives: 1)specify the concept of private pension funds. 2)perform theoretic the analysis of social insurance models and estimate their potential use in the practice of private pension funds. 3)estimate potential ways of sponsorship and administration of pension funds. 4)frame the methodology of evaluation of private pension funds. 5)evaluate private pension funs in Lithuania according to the prepared methodology. Research methods: the analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, structural comparative analysis, the analysis and synthesis of statistical information, graphic methods of modeling, method of rating.

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 69 puslapiai, 12 paveikslai, 8 lentelių, 88 literatūros šaltiniai, 11 priedų, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: pensijos, socialinė apsauga, pensijų sistemos reforma, privatūs pensijų fondai. Tyrimo objektas – Lietuvos privatūs pensijų fondai. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos privačius pensijų fondus. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti privačių pensijų fondų vietą pensijų sistemoje; 2) nustatyti privačių pensijų fondų svarbą kuriant gerovės valstybę; 3) atlikti privačių pensijų fondų veiklos ir vertinimo problemų analizę; 4) nustatyti pensijų fondų vertintojus ir jų vertinimo kriterijus; 5) parengti pensijų fondų įvertinimo metodiką; 6) pagal parengtą metodiką įvertinti Lietuvos privačių pensijų fondų veiklą. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros bei loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė, struktūrinė santykinė analizė, statistinių duomenų analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, reitingavimo metodas. / The final work of magistracy studies, 69 pages, 12 pictures, 8 tables, 88 literature sources, 11 annexes, in Lithuanian. KEY WORDS: pensions, social security, pension system reform, private pension funds. Research Target: private pension funds in Lithuania. Research aim: To evaluate private pension funds in Lithuania. Research Objectives: 1. To ascertain the location of private pension funds in pension system; 2. To ascertain the importance of private pension funds creating the welfare state; 3. To carry out the analyses of the problems determining the activity of private pension funds; 4. To establish the evaluators and their criteria for evaluating private pension funds; 5. To prepare methodics for evaluating pension funds; 6. to evaluate the activity of private pension funds in Lithuania according to the prepared methods. Research methods: logical analysis and synthesis of scientific literature, comparative analyses, structural relative analysis, analysis and synthesis of statistical data, graphical representation method, rate-making method.

SANTRAUKA Nijolė BALČIENĖ Lietuvos privačių pensijų fondų vaidmuo kuriant gerovės valstybę Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 68 puslapiai, 26 paveikslai, 31 lentelė, 71 literatūros šaltiniai, 5 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Gerovės Valstybė, senatvės pensijos, socialinė apsauga, privatūs pensijų fondai, anuitetas, investicijų pelningumas. Tyrimo objektas - Lietuvos pensijų fondai. Tyrimo dalykas – PF veiklos efektyvumas ir reikšmė kuriant gerovės valstybę priklauso nuo fondų veiklos ypatumų valstybėje, nuo dalyvių supratimo dėl savo pasirinkimo galimų pasekmių ateityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką kuriant Gerovės Valstybę. Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai : • Patikslinti pensijų fondų sąvoką ir apibūdinimą; • Nustatyti socialinės apsaugos uždavinius, kuriuos padeda spręsti privatūs pensijų fondai kuriant šalyje gerovės valstybę; • Atskleisti fondų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių panaudojimo problemas; • Parengti privačių pensijų fondų vertinimo metodiką ir įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką Gerovės valstybės kūrime per socialinės apsaugos uždavinių įgyvendinimo rezultatus; • Pateikti Lietuvos privačių pensijų fondų veiklos vertinimą. Tyrimo metodai – loginė analizė ir sintezė, literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų struktūrinė ir palyginamoji analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, modeliavimas. / SUMMARY Nijolė BALČIENĖ Role of Lithuanian Private pension funds in Creating Welfare State Final work of University Postgraduate Studies, includes 68 pages, 26 pictures, 31 tables, 5 appendix, 71 references, Lithuanian language. KEY WORDS: Welfare State, pensions, social security, private pension funds, annuity, profitability of investments. Research object - Private pension funds in Lithuania. Research aim is to evaluate influence of private pension funds to creating Welfare State in Lithuania. Research subject – efficiency of the pension funds activity and its significance of creating Welfare State depend on the peculiarity of the funds activity in the state some as on the participants understanding of the probable consequences of their choice in the future. Objectives: 1) To specify the concept of private pension funds. 2) To perform the theoretic analysis of the social insurance models and their potential use in the practice of private pension funds. 3) To estimate potential ways of sponsorship and administration of the pension funds. 4) To frame the methodology of evaluation of private pension funds. 5) To evaluate private pension funds in Lithuania according to the prepared methodology. Research methods: the analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, structural comparative analysis, the analysis and synthesis of statistical information, graphic methods of modeling, method of rating.

Impact of private pension funds on capital market Final work of University Postgraduate Studies consists of 73 pages, 18 figures, 10 tables, 81 sources of literature and 3 appendixes, in Lithuanian. Key words:pensions, social security, pension reform, private pension funds, capital market. The object of research is private pension funds. The aim of research is to estimate impact of private pension funds on capital market. The objektives are: 1) specify the concept of private pension funds, 2) perform theoretical analysis of private pension funds activity, 3) estimatepossible possible position of private pension funds in capital market, 4) frame the methodology of the estimation the impact of private pension funds on capital market, 5) traverse the capital market in Lithuania and investment of private pension funds, 6) estimate the factors of private pension funds that determinant the potential impact on capital market, 7)estimate the impact of private pension funds on capital market. methods of research: analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, graphic methods of modeling.

The object of research – Lithuanian private pensions funds The aim of research is to establish the use of Lithuania pensions funds to the Lithuanian retirement pension system and their influence to the capital market. Objectives: oTo make more accurate the pension fund concept; oTo analyse and evaluate different welfare state traditions and systems of retirement provision; oTo provide an analysis of advantages and disadvantages of private pensions funds; oTo evaluate Lithuanian private pensions funds activity; oTo consider the effect of pensions on Lithuanian capital market. Methods of the research: scientific literature methods of the research - logical analysis and synthesis; different countries experience comparative analysis; statistical calculation of dimensions (dynamics, stucture, comparison); the calculation of the average; data graphic representation; generalization of the final results and the formulation of conclusions. The period of research is 1999-2005 years.

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]