• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 29
  • Tagged with
  • 29
  • 29
  • 22
  • 21
  • 21
  • 12
  • 12
  • 10
  • 10
  • 10
  • 7
  • 7
  • 7
  • 5
  • 5
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Socialinė rizika: samprata ir ryšys su socialinės apsaugos išmokomis / Social risk: the concept and the link with social security benefits

Vizgirdienė, Elena 23 June 2014 (has links)
Socialinės rizikos tematika yra aktuali daugelyje pasaulio valstybių, o ypač tokių, kaip Lietuva, išgyvenančių esmines socialines permainas. Socialiniai ekonominiai pokyčiai paveikė daugelį visuomenės gyvenimo sričių, veikdami žmogų ir jo aplinką, todėl atsiradus bet kokiai socialinei rizikai, ypač svarbus asmens poreikis saugumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2003 metų gruodžio 3 dienos nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, tenka rūpintis savo nariais senatvės, invalidumo, nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais Konstitucijoje bei įstatymuose numatytais atvejais. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų rizikų. Bet kuriuo metu, bet kuris visuomenės narys gali patirti socialinę riziką. Šiuo sunkiu ekonominių ir politinių pokyčių metu tai yra ypač aktuali tema, nes besikeičianti situacija skatina ir naujų socialinių rizikų atsiradimą. Socialinė rizika – reiškinys, žinomas nuo senų laikų. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti, kiek realiai socialinės rizikos yra atspindimos ir realizuojamos Lietuvos socialinės apsaugos teisėje. Išanalizavus esamą padėtį galima būtų teigti, kad socialinės apsaugos sistemos esmė – lėšų paskirstymas. Socialinė rizika vertinama tik pagal išorinius veiksnius, nesprendžiant problemų, sukeliančių socialinę riziką, o tik apsiribojant pasekmių šalinimu. Praėjusio amžiaus pabaigoje sustiprėjusi... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of Social risk is relevant to the most countries in the world and especially to the ones like Lithuania, which are going through essential social changes. Socio-economic changes have affected most areas of society‘s life by changing individuals and their environment, threfore emergence of any social risk makes demand for individual‘s safety exceptionally important. The Consitutional Court of Lithuanian Republic in its resolution on 3rd December 2003 has noted, that according to the Constitution the State as the organisation of the whole society has the duty to care for its memebers in the events of old age, disability, job loss, illness, widowery, loss of carer and other events laid out in the Constitution and other laws. Means of social security embody the idea of solidarity in the society, help to protect the individual from the possible risks. Any member of the society at any point of time can encounter social risk. In the current hard times of economical and political changes this topic is especially relevant as the changing situation stimulates emergence of new social risks. Social risk is a concept known since the old times. The puspose of the Master‘s degree project – to analyse how in reality are social risks reflected and embodied in the social security laws of Republic of Lithuania. Havingt analysed the current situation it is safe to conclude that the essence of the social security system is redistribution of means. Social risk is evaluated only by... [to full text]
2

Socialinės rizikos šeimose augusių vaikų šeimos samprata / The concept of family of children being grown in social risk families

Žemaitienė, Rosita 26 June 2014 (has links)
SANTRAUKA Socialinės rizikos šeimose augusių vaikų šeimos sampratos tema moksliniame lygmenyje mažai išnagrinėta. Yra atlikta keletas tyrimų apie jaunimo požiūrį į šeimą, jo pasirengimą šeimos kūrimui, taip pat, rizikos grupės vaikų, alkoholikų šeimų vaikų, vaikų globos namų auklėtinių požiūrį į savo tėvų šeimą, tačiau tyrimų, kurie atskleistų, kokia yra nedarniose šeimose augusių vaikų šeimos samprata, stokojama. Poreikį gilintis šia tema rodo menkai mažėjantys socialinės rizikos šeimų skaičiai. Be to, pastebima, jog neretai į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įtraukiamos naujos jaunos šeimos, kurias sukuria jaunuoliai, patys užaugę disfunkcinėse šeimose. Dėl to yra akivaizdus prevencinio darbo poreikis. Tam, kad būtų galima kurti konkrečias prevencinio darbo metodikas, visų pirma būtina išsiaiškinti, kaip socialinės rizikos šeimose augę vaikai supranta, kas tai yra šeima, ir kaip jų šeimos sampratos susiformuoja. Literatūros analizė leido iškelti tris prielaidas: 1) socialinės rizikos šeimose augę vaikai, stebėdami savo tėvų elgesį, susiformuoja analogišką tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą; 2) siekdami išvengti tėvų šeimoje patirtos kančios, jie susiformuoja priešingą tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą; 3) siekdami išvengti stigmatizacijos, jie susiformuoja priešingą tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą. Šioms prielaidoms patvirtinti arba paneigti buvo atliekamas kokybinis tyrimas, kurio objektas – socialinės rizikos šeimose augusių vaikų šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The theme of the conception of family of children being grown in social risk families is slightly studied at scientific level. There are some surveys of the youth attitude towards family, preparation for family making performed, as well as surveys of children of the risk group, children of alcoholic families and foster home attitude towards their parents‘ family. Though, there are very few surveys, which could reveal the conception of family of the children being grown in social risk families. The demand for going deep into this theme is a very low decrease of the number of social risk families. Besides, it has been noticed that young families of people having grown in dysfunctional families and having their own children, become families of social risk very often. That‘s why preventive activity is very necessary. In order to create concrete methodology of preventive activity, firstly, it is essential to see how children of social risk families understand family, how their conception of the family develops. There are three presumptions made after analysing the literature: 1) children of social risk families form the conception of family, analogous to their parents‘ family model; 2) in order to avoid pain felt in family, they form the contrary conception of family, comparing with their parents‘ family model; 3) in order to avoid stigmatisation, they form the opposite conception of family, comparing with their parents‘ family model. The qualitative study, the object of... [to full text]
3

Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, socialinė raida ir ugdymosi ypatumai / Characteristics of Children Growing Up in Socially Disadvantaged Families

Pacauskienė, Marytė 30 June 2006 (has links)
Hard economical situations, unemployment and inadequate governmental social policies provide fertile conditions for alcoholism, violence, drug use and child neglect in families. The minor aged children are the most vulnerable. The number of the socially disadvantaged families and the number of children in these families is constantly rising. The purpose of this thesis is to elucidate the characteristics of the children in socially disadvantaged families. To this end a questionnaire was prepared and responses from 191 persons solicited. 120 of the persons were school aged children, grades 5-9, coming from socially disadvantaged families. The balance of the respondents was their teachers and 50 family members. The anonymous survey����s intent was to evaluate how well the children feel in the family and the school, to evaluate the relationship between these children and their parents, to learn how the children feel about their educational activities and finally also to evaluate what the parents and teachers predict will be the children’s responses in these categories. The survey revealed that children see poverty and alcoholism as the two most important problems in the family. The teachers concurred that poverty and alcoholism were the most important problems. Additionally the children identified that parents not living together is a problem. Children from socially disadvantaged families have weak motivation for education or show an interest in just one kind... [to full text]
4

Profesionalų, dirbančių laikinuose vaikų globos namuose, nuostatos į realų ir siektiną socialinio darbo su socialinės rizikos šeima modelį / Einstellungen der in den vorläufigen Kinderheimen arbeitenden Fachleute zum Modell der realen und der zu bestrebten Sozialarbeit mit der Familie des sozialen Risikos

Tautkutė, Agnė 03 June 2005 (has links)
In der Magisterarbeit werden die Einstellungen der Spezialisten, die in den vorläufigen Kinderheimen tätig sind, zu dem realen und zu dem zu bestrebten Modell der sozialen Arbeit mit der Familie des sozialen Risikos untersucht. Forschungsobjekt. Einstellungen der in den vorläufigen Kinderheimen arbeitenden Fachleute zum Modell der realen und der zu bestrebten Sozialarbeit mit der Familie des sozialen Risikos. Forschungshypothese. Es ist möglich, dass nicht alle Strukturkomponente des Modells der zu bestrebten Sozialarbeit mit der Familie des sozialen Risikos in der realen Sozialarbeit verwirklicht werden.
5

Vaikų patekimo į kūdikių namus priežastys: subjektyvios tėvų nuomonės tyrimas / Reasons of settling children into the residence for infants: research on subjective parients’ opinion

Kučinskienė, Aušra 23 June 2014 (has links)
SANTRAUKA Pagrindinis šio darbo ir tyrimo tikslas – remiantis subjektyvia biologinių motinų nuomone, ištirti vaikų patekimo į kūdikių namus priežastis.Tyrimo metu stengtasi pažvelgti giliau ir paanalizuoti tėvų požiūrį ne tik į vaikų patekimo į kūdikių namus priežastis, bet ir į kitus dalykus, tokius kaip pačių motinų vaikystės išgyvenimai, galimos sąsajos tarp motinų santykių su tėvais ir jų pačių santykių su savais vaikais, požiūrį į išsilavinimą, darbą, pastangas kabintis į gyvenimą ir keisti esamą situaciją. Iškelti tokie tyrimo uždaviniai: ištirti motinų požiūrį į vaiko patekimo į kūdikių namus aplinkybes; palyginti motinų pateiktas vaikų patekimo į kūdikių namus priežastis su duomenimis iš vaikų bylų; ištirti, kokius jausmus išgyvena motinos, vaikams pakliuvus į kūdikių namus; išanalizuoti, ar tiriamų motinų tėvų šeimos modelis galėjo turėti įtakos motinoms vaiko palikimui kūdikių namuose; ištirti motinų požiūrį į dabartinę gyvenimo situaciją ir planus ateičiai. Tyrimo duomenys gauti dviem anketavimo būdais: 1) pagal informaciją, sukauptą vaiko asmens byloje, užpildyta anketa, 2) anketa, skirta vaikų, augančių kūdikių namuose, tėvams. Tyrime dalyvavo 20 kūdikių namų auklėtinių mamų, oficialiems duomenims gauti išanalizuotos 100 vaikų bylos. Visa medžiaga surinkta Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Tyrimo metu paaiškėjo pagrindinės vaikų patekimo į globos institucijas priežastys – tėvų girtavimas bei tėvystės įgūdžių stoka ir vaikų nepriežiūra... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this Master Thesis and research is to analyse the reasons of settling children into a residence for infants basing on subjective opinions of their biological mothers. During the research the author tried to make a deeper insight into the problem and analyse the parents‘ attitude towards not only the reasons of settling their children into a residence for infants, but also other issues, such as their mothers‘ childhood experience, possible links between mothers‘ relationship with their parents and their own children, their attitude towards education, work, efforts to survive in life and possible changing of the present situation. The Thesis raises the following goals of research: to analyse mothers‘ attitude towards the circumstances of settling their children into a care institution; compare the reasons supplied by mothers with the data taken from the children‘s files; determine what feelings mothers have when their children are settled in a residence for infants; analyse if the parents‘ family model of the women under research could have influence on these mothers leaving their children in a residence for infants; investigate mothers‘ attitude towards their present life situation and future plans. The data of the research were obtained by two survey methods: 1) according to the information accumulated in children‘s personal files and a filled in questionnaire, 2) a questionnaire directed towards the parents of the children brought up in the residence... [to full text]
6

Darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumai / Peculiarities Of Work With Social Risk Families And The Members Of Subcultures Of Youth

Grigonytė, Viktorija 20 June 2014 (has links)
Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]
7

Socialinio darbo su socialinės rizikos grupės vaikais organizavimas / The organization of social work with children of social high-risk groups / Организация социальной работы с дктьми группы риска

Rudel, Anna 24 September 2008 (has links)
Šiandien viena aktualiausių Lietuvos problemų yra socialinės rizikos grupės asmenų atsiradimas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado daug socialinių, ekonominių sunkumų, dėl kurių daug mūsų šalies gyventojų pateko į socialinės rizikos grupę. Šioje grupėje atsidūrė daug šeimų, auginančių mokyklinio amžiaus nepilnamečius vaikus. Yra manoma, kad mokykloje, būtent šių šeimų vaikai dažniausiai patenka į socialinės rizikos grupes. Mokykloje, rizikos grupės vaikai- tai viena aktualiausių temų. Vis daugiau ir daugiau vaikų praleidinėja pamokas, tarp jų atsiranda vis daugiau pažeidžiančių mokyklos tvarką, tokie vaikai automatiškai patenka į rizikos grupę. Taip pat vis dažniau ir dažniau kalbama apie jaunėjanti alkoholizmo amžių, atsiranda vis daugiau ir daugiau vaikų vartojančių psichotropines medžiagas, nusikalstančių vaikų skaičius daugėja ir jaunėja, bet kol kas šioje srityje matomų poslinkių į gerąją pusę beveik nėra, o juk vaikų ir jaunimo nusikalstamumas, anot G.Sakalausko(2000) jau seniai tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra opi diskusijų tema. / Nowadays one of the most important problems of Lithuania is the appearance of social high- risk groups. After the restoration of independence in Lithuania a lot of economic difficulties arose because of which the inhabitants of Lithuania got info social high- risk groups. In these groups there young and schoolagechildren. Especially children from such families are likely to get into a school social high- risk group. This is one of the main problem in Lithuanian schools. More and more schoolchildren play truant from the lessons, get abused of drugs and alcohol, commit crimes. All these children become school high- risk group. Furthermore, observing such children and their families, it because clear that even ate pre school period they lack love, attention, care and respect. When they come to school they try to get all they need from the surrounding the people in all possible ways. As a result, a lot of problems appear as one teacher can pay enough attention to every individual. Such specialists as a social teacher and psychologist most often work with such children at school. Their work primarily is based in individual or personal consultations with children. Sometimes the community is also involved into the social work. These are the police, the Children’s Rights Protection Service and day canters. The main peculiarity in the organization of the social work is to pay to such children as much attention as possible, surround them with care and kidness which are their basic... [to full text] / На сегодняшний день одна из наиболее важгых проблем Литвы- это появление групп социального риска. После восстановления независимости в Литве появилось иного экономических проблем и многие жители Литвы попали в группы социального риска.В это число попало много семей, воспитывающих малолетних детей. Дети группы социального риска- это одна из наиболее важгых проблем школ Литвы.
8

Tarpžinybinio bendradarbiavimo ypatumai, organizuojant vaikų dienos centrų veiklą / The peculiarities of interdepartmental co-operation in organizing activities of children day-time center

Mikalauskienė, Ramutė 24 September 2008 (has links)
Teikiant socialinę pagalbą šeimai ir vaikui, skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, pasitelkiant įvairių sričių specialistų komandos. darbo tikslas - išnadrinėti vaikų dienos centrų ir įvairių institucijų, įstaigų tarpžinybinę sąveiką, įvertinti bendradarbiavimo galimybes, pateikti rekomendacijas šiai veiklai tobulinti. / On providing a social support to a family and children growing in it, an interdepartmental co-operation is encouraged and teams of experts from various spheres are engaged. The goal of the research work: to discuss upon the interdepartmental interaction of children day-time centers and various institutions, to assess the opportunities of co-operation, to provide recommendations for improvin these activities.
9

Tapimas socialinės rizikos šeima: moters perspektyva / Becoming a social risk family: woman‘s perspective

Česienė, Vida 21 June 2010 (has links)
Staigūs ekonominiai socialiniai pokyčiai Lietuvoje stipriai paveikė šeimą Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama socialinės rizikos šeimoms ir vaikams augantiems jose. Tokios šeimos statusas visuomenėje ar pačios šeimos narių tarpusavio santykiai lemia vaikų elgesio, emocines ir mokymosi problemas, bendraamžių atstūmimą ir socialinių įgūdžių trūkumą. Todėl labai svarbu šalia gyvenančių žmonių, socialinių darbuotojų pagalba šeimai patiriančiai krizę, kad ji netaptų socialinės rizikos šeima. Noras atkreipti dėmesį į priežastis turėjusias įtakos tapimui socialinės rizikos šeima, verčia patyrinėti šeimų patirtį iš arčiau, kad būtų suteikta reikiama savalaikė pagalba. Šiame darbe į socialinės rizikos šeimų problemas žvelgiame iš moters perspektyvos. Tyrimo problemos pagrindinis klausimas: kokios moters patirtys įtakoja tapimą socialinės rizikos šeima? Tyrimo objektas: socialinės rizikos šeimos moters – motinos perspektyva. Tyrimo tikslas: atskleisti tapimą socialinės rizikos šeima per moters patirtį. Uždaviniai: 1. Apibūdinti socialinės rizikos šeimą, išryškinant esminius bruožus, atsiradimo priežastis, šeimų poreikius. 2. Atskleisti moterų – motinų gyvenimo tėvų šeimoje ypatumus ir santykius su broliais ir seserimis. 3. Identifikuoti savarankiško gyvenimo pradžią po santuokos ir / arba vaikų gimimo. 4. Atskleisti dabartinio šeimos gyvenimo ypatumus ir socialinio darbo galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Quickly changing economical and social situation in the Republic of Lithuania makes a huge impact on the family institution. Recently, our society started devoting more and more attention to the social risk families and their children. The status of such families in the society and the interrelations between the family members precondition the behavioural, emotional and study problems of the children growing up in these families, their self-isolation and the repulse of peers as well as lack of the social skills. Therefore, the help of the surrounding people and the social workers is very important for the families undergoing crises. This support can help the families not to become the social risk families. The wish to find out the causes for becoming a social risk family makes us to take a closer look at the family life of such people. Knowledge about the causes can help us to provide the necessary support to the needing families in time. In this paper the problems of the social risk families are analyzed from the women’s perspective. The main question of the research is as follows: what women experience influences and determines becoming a social risk family? The object of the research: the perspective of the social risk family women – mothers. The aim of the research: to reveal becoming a social risk family through the women’s eyes and to examine their experience. The tasks: 1. To describe the social risk family highlighting its essential characteristics, the causes for... [to full text]
10

Socialinių paslaugų, teikiamų socialinės rizikos šeimoms, vertinimas / Evaluation of social services that are provided to social risk families

Balevičienė, Šarūnė 24 September 2008 (has links)
Mokslinės literatūros analizė rodo, kad Lietuvoje dar nėra pakankamai sukurtas ir išplėtotas tinkamas socialinių paslaugų teikimo tinklas, trūksta kokybiškų prevencinių, reabilitacinių paslaugų vaikams ir jų šeimoms. O tai lemia probleminių šeimų skaičiaus didėjimą. Dauguma savivaldybių iki šiol labiau linkusios teikti socialinės rizikos šeimoms materialinę paramą, o ne socialines paslaugas. Socialinės rizikos šeimoms svarbu suteikti ne tik materialinę paramą, bet ir socialines paslaugas, didinti jų prieinamumą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas ir socialinių paslaugų teikimas vaikams. Tik tokiu būdu galima tikėtis sėkmingos socialinės rizikos šeimų resocializacijos. Tyrimo objektas – socialinės paslaugos, teikiamos socialinės rizikos šeimoms. Tyrimo tikslas - įvertinti socialinės rizikos šeimoms teikiamas paslaugas ir jų prienamumą. Hipotezė - tikėtina, kad socialinės paslaugos soc.rizikos šeimoms yra iš dalies prieinamos. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitvirtino iškelta hipotezė, jog socialinės paslaugos soc.rizikos šeimoms yra iš dalies prieinamos. Lyginant, ar skiriasi skirtingų amžiaus grupių asmenų, priklausančių rizikos šeimos grupei, pagalbos prieinamumas, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai. Didžioji dalis tiriamųjų nežino, ar ta pagalba, kuri jiems reikalinga, yra prieinama. Prieinamiausia pagalba yra jaunų suaugusiųjų rizikos šeimos grupės asmenims. Didžiosios dalies asmenų, priklausančių rizikos šeimos grupei... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of scientific literature shows that in Lithuania still there is not a sufficiently created and developed appropriate network to provide social services, there is a lack of good quality preventive and rehabilitation services for children and their families. And this influences the increase of problematic families. Many municipalities are inclined to provide material support for risk families than social services. It is important to provide not just material help for social risk families but also social services and increase their accessibility. When social services are provided to social risk families, social service provision to children has to be guaranteed. Just in such a case one can expect successful re-socialization of social risk families. Object of the research: social services that are provided to social risk families. Aim of the research: to evaluate provided services for social risk families and their accessibility. Hypothesis: it is likely that social services are partly accessible for social risk families. The results of the research show that the hypothesis was proven to be true, because social services for social risk families are partly accessible. When comparing whether help accessibility for people of different age group that belong to the risk family groups differ, one received statistically important differences. The bigger part of the respondents does not know whether the help they need is accessible. The most accessible help is for young... [to full text]

Page generated in 0.0673 seconds