Lietuvos valstybėje paramos šeimai politiką įtakoja labai daug veiksnių: bendra šalies situacija, tradicijos, požiūris į šeimą, gėrovės valstybės modelis ir pan. Šiame darbe nagrinėjama socialinių paslaugų infrastruktūra socialinės rizikos šeimoms, pateikiamos socialinės pagalbos šeimai tinklo plėtros galimybės. Magistriniame darbe apžvelgta socialinės rizikos šeimų situaciją, pokyčiai bei tendencijas. Išnagrinėti organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklos procesą, nustatant kokią vietą šios užima valstybės ir savivaldybių institucijų sistemoje. Tyrimu nustatytos socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos, įvertinta socialinių paslaugų plėtra. Tyrimo metu peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys socialinės rizikos šeimoms teikiamas paslaugas. Remiantis darbine praktika, įvairių savivaldybių patirtimi, mokslinėje literatūroje siūlomomis rekomendacijomis, mėginta išskirti problematiškiausias socialinės paramos infrastruktūros vietas bei pateikti rekomendacijas socialinių paslaugų tinklo plėtrai. Tyrimu nustatyta, kad šiai dienai dar nėra pilnai suformuota teisinė bazė, apibrėžianti socialinių paslaugų teikimo mechanizmą. Elektrėnų savivaldybėje darbas su socialinės rizikos šeimomis vyksta pakankamai vangiai. Esamos socialinių darbuotojų pajėgos yra per menkos suteikti pilną paslaugų paketą šioms šeimoms. Rekomenduotina plėsti socialinės paramos tinklą – įsteigti paramos šeimai bei krizių centrus. Norint užtikrinti efektyvų paramos teikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Republic policy of social assistance to families is influenced by many factors: general economical – political situation in the country, country traditions, general attitude toward the family, the model of state welfare, and many others. This Master Paper examines the infrastructure of social services available for families under the social risk; it also presents possibilities for development of social assistance for families’ network. In this Master Paper there was made a survey on the situation of families under the social risk, taking into account recent changes and tendencies. The activity process of organizations that provide social assistance was properly studied and their place and position in the system of country and municipality institutions was defined. There were identified the social assistance services that are available for the families under the social risk, evaluated the possibility of expansion and growth of social services. In the research process there were reviewed the law statutes regulating the services provided for the families under the social risk. There was made reference to the working experience and practice of many municipalities, an to the recommendations given in the non-fiction literature, and the most problematic points in the infrastructure of social assistance were distinguished; the recommendations how to improve social assistance for the families under the risk were introduced. The analyses showed that the legal basis, defining... [to full text]

Darbe atlikta teorinė socialinio pedagogo (darbuotojo) veiklos analizė ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje bei šio tipo įstaigos veiklos specifikos analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinio pedagogo veiklos ypatumus bei tendencijas socialinio pedagogo etatams plėsti. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 157 Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų. Empirinėje dalyje nagrinėjami socialinių pedagogų kadrų plėtros galimybės ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Socialinio pedagogo veikla grindžiama teisiniais norminiais aktais, socialinio pedagogo pareigybiniu aprašymu. Socialinio pedagogo veikla yra susijusi ne tik su vaiku ir jo šeima, jis turi bendradarbiauti su įstaigos vadovu, administracija, kitais pedagogais bei specialistais. 2. Auklėtojos susiduria su pilnomis, nepilnomis, daugiavaikėmis šeimomis, kuriose vienas ar abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, neturi darbo, yra socialiai remtini. Nemažai vaikų lankančių darželį yra patyrę išnaudojimus - emocinis išnaudojimas ar nesirūpinimas – nepamaitinti ar paliekami vieni namuose. 3. Auklėtojos susiduria su situacijomis, kuriose reikia padėti vaikams ir jų šeimoms auklėjimo ir ugdymo tema, tokių šeimų yra beveik kiekvienoje įstaigos grupėje. Pedagogės, dirbančios įstaigoje, kur nėra socialinio pedagogo, problemas, susijusias su vaiku stengiasi spręsti pačios arba į vaiko tėvus, pedagogės, kurių įstaigose dirba... [toliau žr. visą tekstą] / The work carried out theoretical social pedagogue (the employee) in preschool training and pre-school education institutions operating specifics of the analysis. Questionnaire survey method of investigation for the purpose – to reval the social activities of teacher characteristics and trends of the social pedagogue post expansion. Conducted a statistical analysis of the data. Kaunas study included 157 pre-school education teachers and Kaunas city pre-school education institutions. Empirical part of the social educational opportunities for personnel development in pre-school training. The most important empirical findings of the study: • Social activities are based on teacher's normative legal acts, social pedagogue function`s description. Teacher Social activities are concerned not only with the child and his family, he must cooperate with the office manager, administration, teachers and other professionals. • Educator faces to the full, parent, large families where one or both parents abuse alcohol, are unemployed, are socially disadvantaged. A number of children attending day care have been victims of exploitation - exploitation, or emotional neglect - hungry or left alone at home. • Educator faced with situations in which to help children and their families, parenting and educational themes, such families are in almost every institution within the group. A teacher working in the office, where the teacher is not social, problems associated with trying to deal with the... [to full text]

Šiame darbe buvo siekiama atskleisti rizikos grupės vaikų požiūrį į nusikaltimų prevencijos įgyvendinimo būvį mokykloje.Siekiant šio tikslo, pirmiausia buvo apibrėžta rizikos grupei priklausančių vaikų sanprata. Išsiaiškinta nusikaltimų prevencijos įgyvendinimo strategija. Darbe aiškiai apibrėžiamas šio tyrimo objektas, suformuluotas svarbiausias tyrimo tikslas, pateikiamos hipotezės, konkretūs tyrimo uždaviniai ir tyrimo metodika. Darbe pateikiami tyrimo duomenys, atskleidžiantys rizikos grupės vaikų požiūrį į nusikaltimų prevencijos įgyvendinimą mokykloje,tai pat yra išaiškinti rizikos grupės vaikams tinkantys nusikaltimų prevencijos organizavimo būdai. / In the project was researched attitude of children from the group of risk towards the state of implementation of crime prevention among under ages at school. In order to achieve this goal, conception of children from the group of risk was defined. Then, implementation of crime prevention strategy was explained. In this project is clearly defined the subject of research; formulated the most important goal; introduced hypotheses and set specific tasks as well as methods of research. The findings of research that demonstrate attitude of children from the group of risk towards implementation of crime prevention at school are included in the project. Also, here are explicated suitable for children from the group of risk methods of crime prevention organization.

Ugdymo sociologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes staigūs socialiniai pokyčiai Lietuvoje padarė įtaką daugelio žmonių gyvenimui. Atsirado disfunkcinių, socialinės rizikos šeimų, kurios dažnai tampa įvairių neigiamų reiškinių priežastimi. Pagausėjo skyrybų arba šeimų, kurių nariai nuolatos išgyvena konfliktus, smurtą, prievartą ir panašiai. Tokiose šeimose augantys vaikai patys linkę smurtauti, nesugeba sutvardyti pykčio, sunkiai adaptuojasi kolektyve, turi mokymosi problemų, dažniau linkę į savižudybę. Vaikų dienos centrai – tai įstaigos, kurios teikia dienos globos, prevencines, informavimo, konsultavimo, maitinimo organizavimo bei materialinės paramos paslaugas sunkiai prisitaikiusioms prie socialinių ir ekonominių Lietuvos pokyčių šeimoms su vaikais. Šių paslaugų teikimo esmė – daryti tai, kas įmanoma, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškai, tinkamai rūpintis savo vaikais, kad vaikai nepakliūtų į valstybines globos įstaigas ir turėtų tinkamas sąlygas gyventi biologinėse šeimose. Lietuvoje veikiantys VDC nėra unikalūs. Daugelyje Europos valstybių įvairios paskirties atviri vaikų ir jaunimo dienos centrai veikia ir yra sukaupę didžiulę patirtį. Vienus iš pavyzdinių vaikų dienos centrų veiklos modelių galima pamatyti Belgijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje. Nuo Lietuvos centrų jie skiriasi tuo, kad daugumoje užsienio valstybių jie yra atviri visuomenei, t. y. bet kuris valstybėje gyvenantis vaikas gali jį lankyti su vaiko teisių specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / Sudden social changes in Lithuania have affected the lives of many people that is why the topic of this final piece of master’s studies of sociology of education is relevant these days. Dysfunctional and At-Risk families, which usually bring many negative experiences, started appearing. A number of divorces and the number of families that constantly experience conflicts, violence and constraint has increased. Children who grow up in such families incline using violence themselves, find it more difficult to control anger, have trouble learning at school, have difficulties adapting to new environment, and are also more likely to think about suicide. Children’s day centers are institutions that provide day care, consultation, food, prevention and material support for the families with children, which have difficulties adapting to new social and economic changes. The reason for these services is to do everything to help people live independently, to help and teach them to take care of their children properly, so children could stay in their biological families, and not be sent to the state orphanages. Children’s day centers in Lithuania are not unique; such institutions with diverse purposes are working in many European countries, have a lot of experience, and are open to all children. The best examples of these children’s day centers are seen in Belgium, Germany and Norway. They are different from the day centers in Lithuania in openness, in these countries every child can... [to full text]

A number of families suffering from alcoholic consequences constantly increase. More and more children suffer from the lack of their parents’ care, emotional repulse, compulsion and poverty. Though the childhood is so short the experience gained at that period of time, joy survived and bitterness suffered leaves the foremost marks and most frequently decide the future ways. The aim of the specialists of the social spheres is to help these children to prevail the basic difficulties, which menace their social course. The goal of this final post – graduate work is to disclose the features of social with the children dependent on their alcoholic parents.

Families which tend to face various problems are commonly called the families at risk. This term is widely used both in official acts of law, both by public institutions ensuring the protection of rights of children and giving social support for families. Social Services act of 2006 provides the definition of family at risk which we are using in this Work. We could exclude such risks: addiction, lack of responsibility or social skills as well as psychological, physical and sexual abuse against children. The analysis of the needs of families at risk is extremely relevant nowadays, when support of families at risk ensuring rights of children they are growing is priority field of the Country. It was expected that qualitative research of the needs of families at risk would induce the deeper recognition of families at social exclusion because we would try to look to various expressions from their point of view. Deeper perception of the needs of families at risk would help social workers in preventive and interventional work with these families. The aim of this Work is on the ground of qualitative research to disclose the needs of families at risk, the causes of dismissal of those needs and the support provided for families at social exclusion. During the analysis we use the ethnographic qualitative research method. For the collection of documents two methods – interview (group and individual) and observation – were used. Eight families participated in the analysis and twelve... [to full text]

Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir... [toliau žr. visą tekstą] / About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos problemos mokykloje, atskleisti integracijos ypatumai bei mokinių, turinčių specialiųjų mokymosi poreikių, galimybės dalyvaujant ugdymo procese. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti šias problemas. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas neįgalumo fenomenas, pateikiama negalios sampratų įvairovė, aptariamos negalios atsiradimo priežastys bei analizuojamas negalios suvokimas įvairių teorijų kontekste. Antrojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos šeimų samprata, pateikiamos šių šeimų atsiradimo priežastys, analizuojama neįgalaus vaiko situacija socialinės rizikos šeimoje bei apžvelgiamas socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu. Trečiojoje dalyje aptariamas integracijos suvokimas, nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių integravimas į mokymo procesą, apžvelgiamas pedagogų požiūris į negalią turinčių mokinių integravimą į bendrojo lavinimo mokymo procesą, aptariamas neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose tėvų dalyvavimas integracijos procese bei analizuojamas diskriminacijos aspektas neįgaliųjų atžvilgiu bendrojo lavinimo mokykloje. Ketvirtojoje dalyje analizuojami du skirtingi atvejų tyrimai, apibrėžiami neįgaliųjų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos mokykloje ypatumai, gilinamasi į neįgaliųjų problemas mokykloje, atskleidžiamos jų dalyvavimo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis analyzed and assessed for disabled children, growing social risk families, integration problems at school, to reveal features of the integration of pupils with special educational needs, the possibility of participation in the educational process. It also provides guidance on how to deal with these problems. In the first part of the theoretical aspect of the phenomenon studied disability, the disability concepts of diversity, discusses the causes of disability and disability perception is analyzed in the context of different theories. The second part deals with the concept of social risk families, these families are the causes and analyzes of a disabled child in the family situation of social risk and review the relationship of social support to parents of children with disabilities psychological adaptation. The third part deals with the integration of perception is discussed with special needs students integrated into the learning process, an overview of teaching approach to the integration of students with disabilities into the mainstream education process, discusses the disabled children growing up in disadvantaged families for participation in the integration process and analyze the discrimination faced by people with disabilities in mainstream schools. The fourth section analyzes two different case studies, defines people with disabilities, growing social risk families, school integration features, and delves into the problems of people with disabilities... [to full text]

Darbe atlikta vaiko globos (rūpybos) sistemos probleminės situacijos analizė parodė, jog socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų sumažėjo, taip pat sumažėjo vaikų atskyrimo nuo šeimos atvejų, globos namuose augančių vaikų. Kaip teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šie teigiami pokyčiai gali būti įtakoti socialinių darbuotojų intensyvaus darbo su rizikos šeimomis. Tačiau taip pat išlieka ir kitų faktorių įtaką: iš apskaitos rizikos šeimos išbraukiamos, kai jos išvyksta iš savivaldybės į kitą, emigruoja, Darbe analizuojama vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimas. Empirinis tyrimas atliekamas W. N. Dunn‘o prielaidų analizės metodu, implikuojant surogatinė bei perspektyvinius politikos modelius, taip pat D. Stone požiūrį į skaičių įtaką problemos formulavimui. Atlikus Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimo analizę paaiškėjo, jog: 1. per anksti ar dėl kitų priežasčių, tiriant vaiko globos (rūpybos) sistemos būklę, buvo atskleistos ne visos probleminės situacijos prielaidos. Remiantis šiomis prielaidomis, buvo suformuluota problema ir parinktos jos sprendimo priemonės, kurios neįgalina spręsti esminės vaiko globos sistemos problemos, ir sprendžia tik formalią. Tokiam problemos formulavimui įtakos turėjo vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės analizės duomenys, tiksliau statistiniai rodikliai, kurie, remiantis D. Stone skaičių įtaka formuojant problemą, atliko esminės... [toliau žr. visą tekstą] / In 2006 an analysis on the condition of the children’s custody (care) system was performed and a conclusion was drawn that usually the children who have lost parental custody had originated from the families which belong to social risk. Also it was noticed that the number of persons wishing to adopt or foster is decreasing. After the analysis of the children’s custody network in Lithuania has been performed, it has also been noticed that this network does not correspond to the needs of a child and his / her biological family both in the geographical and services senses. Therefore in 2007 the strategy on the reorganization of children’s custody (care) system was approved as well as the plan on optimisation of children’s custody network. The main hypothesis of the research: Although children’s custody (care) system’s reorganization strategy is designed to solve the essential problems of the system, but due to the improper formulation of the problem it solves only formal problem, i.e. that of EIII type (improperly / badly formulated). For the reasoning/denying of the hypothesis, W. N. Dunn’s model on the analysis of assumption has been applied, implying surrogate and perspective models of politics. Also D. Stone’s approach on the creation of numbers in the pole is used and their influence to the formation of a misleading problem (problem of EIII type) is interpreted. The second hypothesis – if the problem in the children’s custody (care) system’s reorganisation strategy is... [to full text]