Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130606_102233-11178 |
| Date | 06 June 2013 |
| Creators | Statkevičius, Tomas |
| Contributors | Jonutytė, Jurga, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130606_102233-11178 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0022 seconds