Disertacijoje nagrinėjami probleminiai bendrovių teisės aspektai, pasireiškiantys sudarant ir vykdant privataus kapitalo sandorius, kuriems taikoma Lietuvos teisė. Darbas –pirmasis Lietuvoje, kuriame nagrinėjami teisiniai privataus kapitalo sandorių klausimai. Taikydamas sintezės, sisteminį, įstatymų leidėjo ketinimų ir kitus metodus autorius tiria privataus kapitalo sandorių problemas ne tik teisės mokslo, bet ir vadybos mokslo požiūriu: didelis dėmesys skiriamas teisių turėtojų ir privataus kapitalo sandorių dalyvių elgesio ekonominei logikai. Privataus kapitalo sandoris analizuojamas kaip instrumentas pagrindinei bendrovių teisės problemai – interesų konfliktams tarp teisių turėtojų – spręsti. Pagrindinės darbo išvados: tikslingas visiškas finansinės pagalbos taisyklių taikymo uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu panaikinimas; visas su akcijomis siejamas atlyginimas pagal bendrąją taisyklę turėtų būti apmokestinamas tik kaip turto vertės padidėjimo pajamos; akcijų nuosavybės struktūros kontrolės priemonių esminis papildomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, tačiau turi būti pripažįstamas akcininkų susitarimu nustatytas absoliutus draudimas akcininkui perleisti bendrovės akcijas be kito akcininko sutikimo, absoliutus išimčių iš pirmumo teisės įgyti perleidžiamas akcijas netaikymas; priverstinio akcijų pardavimo proceso dalyviams ir akcijų pirkimo opcionų šalims neturi būti leidžiama piktnaudžiauti teisėmis; siūlomas aktyvesnis antstolio dalyvavimas sprendžiant pirmumo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of thesis’ research is the problem aspects of entering into and performance of private equity transactions governed by Lithuanian law. The legal aspects of private equity transactions are researched in the thesis for the first time in Lithuania. By employing synthesis, systemic method, the method of legislative intention and other research methods, the problems of private equity transactions are examined both from the point of view of legal science and management science, including analysis of the economic logic of behaviour of stakeholders and participants of private equity transactions. The private equity transaction is analysed as a tool to solve the conflicts of interests among stakeholders as the fundamental problem of corporate law. The main findings of the research are as follows: complete abolition of the applicability of financial assistance rules to private companies should be considered; all equity-based compensation should be, as a general rule, taxed as capital gains; significant additional regulation of measures of control over the share ownership structure is not necessary, however, the case law should recognize the standstill period and absolute non-applicability of the right of first refusal to acquire shares in transfer as agreed by shareholders; participants of a forced share sale procedure and parties to a call option should be precluded from abusing their rights; a more active approach by the court bailiff is suggested to address the problem of... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjami probleminiai bendrovių teisės aspektai, pasireiškiantys sudarant ir vykdant privataus kapitalo sandorius, kuriems taikoma Lietuvos teisė. Darbas –pirmasis Lietuvoje, kuriame nagrinėjami teisiniai privataus kapitalo sandorių klausimai. Taikydamas sintezės, sisteminį, įstatymų leidėjo ketinimų ir kitus metodus autorius tiria privataus kapitalo sandorių problemas ne tik teisės mokslo, bet ir vadybos mokslo požiūriu: didelis dėmesys skiriamas teisių turėtojų ir privataus kapitalo sandorių dalyvių elgesio ekonominei logikai. Privataus kapitalo sandoris analizuojamas kaip instrumentas pagrindinei bendrovių teisės problemai – interesų konfliktams tarp teisių turėtojų – spręsti. Pagrindinės darbo išvados: tikslingas visiškas finansinės pagalbos taisyklių taikymo uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu panaikinimas; visas su akcijomis siejamas atlyginimas pagal bendrąją taisyklę turėtų būti apmokestinamas tik kaip turto vertės padidėjimo pajamos; akcijų nuosavybės struktūros kontrolės priemonių esminis papildomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, tačiau turi būti pripažįstamas akcininkų susitarimu nustatytas absoliutus draudimas akcininkui perleisti bendrovės akcijas be kito akcininko sutikimo, absoliutus išimčių iš pirmumo teisės įgyti perleidžiamas akcijas netaikymas; priverstinio akcijų pardavimo proceso dalyviams ir akcijų pirkimo opcionų šalims neturi būti leidžiama piktnaudžiauti teisėmis; siūlomas aktyvesnis antstolio dalyvavimas sprendžiant pirmumo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of thesis’ research is the problem aspects of entering into and performance of private equity transactions governed by Lithuanian law. The legal aspects of private equity transactions are researched in the thesis for the first time in Lithuania. By employing synthesis, systemic method, the method of legislative intention and other research methods, the problems of private equity transactions are examined both from the point of view of legal science and management science, including analysis of the economic logic of behaviour of stakeholders and participants of private equity transactions. The private equity transaction is analysed as a tool to solve the conflicts of interests among stakeholders as the fundamental problem of corporate law. The main findings of the research are as follows: complete abolition of the applicability of financial assistance rules to private companies should be considered; all equity-based compensation should be, as a general rule, taxed as capital gains; significant additional regulation of measures of control over the share ownership structure is not necessary, however, the case law should recognize the standstill period and absolute non-applicability of the right of first refusal to acquire shares in transfer as agreed by shareholders; participants of a forced share sale procedure and parties to a call option should be precluded from abusing their rights; a more active approach by the court bailiff is suggested to address the problem of... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe išsamiai analizuojama vienos valstybės ribas peržengiančio įmonių jungimosi problematika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Nagrinėjami trys vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi būdai: vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimu SEVIC byloje, vienos valstybės ribas peržengiantis akcinių bendrovių jungimasis pagal ES Tarybos Reglamentą 2157/2001 ir vienos valstybės ribas peržengiantis ribotos atsakomybės bendrovių jungimasis pagal Dešimtąją direktyvą ir juos įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje aptariamos dvi vyraujančios teorijos dėl įmonėms taikytinos teisės, t.y. inkorporacijos ir realios buveinės teorijos, ir analizuojamas šių teorijų poveikis vienos valstybės ribas peržengiančiam jungimuisi. Prieinama prie išvados, jog būtent nuo to, kokios valstybės teisė bus taikoma konkrečiai įmonei, didžia dalimi, kiek to nereglamentuoja atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, priklausys ir pats jungimasis, t.y. tokie klausimai kaip kreditorių, akcininkų, obligacijų turėtojų ir darbuotojų teisių apsauga ir pan. Antrajame skyriuje vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis analizuojamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo SEVIC byloje kontekste ir prieinama prie išvados, jog vienos valstybės ribas peržengiančiame jungimesi turi teisę dalyvauti visos įmonės, kaip jos apibrėžtos Europos Bendrijų... [toliau žr. visą tekstą] / The issues of company’s cross-border mergers in European Union and Lithuania are thoroughly analyzed in this master thesis. Three cross-border merger ways are scrutinized herein: cross-border mergers of the companies pursuant to the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case, cross-border mergers of the public limited liability companies pursuant to EU Council Regulation 2157/2001, and cross-border mergers of the limited liability companies pursuant to Tenth Directive and pursuant to national legal acts implementing above European Union legal acts. The thesis is composed of four sections. Two prevailing theories on issues of applicable law to companies, i.e. incorporation and real seat theories, and its effect to cross-border mergers are discussed in the first section. It is approached herein to the conclusion that cross-border mergers largely depend exactly on the law of the state applicable to company in so far as European Union legal acts prescribe otherwise, i.e. such issues like the creditors, shareholders, debenture holders, and employees rights protection and etc. Cross-border mergers of companies in the context of the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case are analyzed in the second section and it is approached to the conclusion herein that all companies as they are described in Article 48 of the Treaty Establishing European Community are entitled to participate in cross-border mergers with the... [to full text]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]