• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 5
  • Tagged with
  • 5
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Nepilnamečio įtariamojo apklausos psichologiniai ir procesiniai pagrindai / The psychological and procedural basics of a minor suspect interrogation

Stanislovaitis, Arvydas 09 July 2011 (has links)
Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti nepilnamečio įtariamojo apklausos psichologinius ir procesinius pagrindus ir pateikti siūlimus jų tobulinimui. Ikiteisminio tyrimo eigoje apklausa yra svarbiausias veiksmas, nuo kurio priklausys tolimesnė tyrimo kryptis ir kuriam pasiruošti reikia nemažai laiko. Neturint specialių žinių bei pasiruošimo atsiranda psichologiniai barjerai tarp tyrėjo ir įtariamojo, iškyla sunkumų psichologinio kontakto suradimui, abejojama dėl gautų parodymų vertingumo, o juk kriminalistinis nepilnamečio įtariamojo apklausos reikšmės aspektas pasireiškia tuo, kad šio asmens parodymai yra svarbi minėtų nusikaltimų atskleidimo ir tyrimo priemonė. Tema aktuali, tačiau mažai nagrinėta ir parengta mažai metodinių rekomendacijų dėl nepilnamečio įtariamojo apklausų, o veikianti teisinė bazė nepakankamai apima šią specifinę sritį, kuri reglamentuotų nepilnamečio įtariamojo apklausą. Nors iš kitos pusės žiūrint, problema yra ne tik procesinis reglamentavimas,bet ir nepakankamas pareigūnų dirbančių su nepilnamečiais psichologinis ir pedagoginis pasiruošimas.Todėl labai svarbus yra ne tik teisinis bet ir psichologinis pasiruošimas. Nepilnamečių padarytų nusikaltimų dėmesio centre daugiau yra ne veika, o tą veiką padaręs asmuo. Tuo nepilnamečių apklausa ir yra sudėtinga, ji turi savo specifiką, sąlygotą amžiaus ypatumais, vaikų ir paauglių psichikos savitumu, kuri pasireiškia plačia įvairove, susijusia su jų nervų sistemos ypatumu, gyvenamąja aplinka, mokslo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The main task of this master work was to explore the psychological aspects and juridical basics of a minor suspect interrogation. Interrogation of the minor suspect in the pretrial period is one of the main methods ,from which the further success of the inquest will depend on,and it takes a lot of time to prepare for this process.It is too difficult to be ready for the interrogation without special knowledge of psychology and without special readiness,because there will appear psycological barrier between minor suspect and the investigator. Now difficulties will appear in finding psychological contact ,and so the doubts in evidence value can appear. Therefore the criminalistic value of the evidences of minor suspectare very valuable,because these evidences are significant means to detect crimes they are suspected in. This theme is quite actuall, but it is too little examined an there are not enough methodic recommendations for the pretrial investigators,who work with the minor suspects. There are too little methodic recommendations concerning minor suspect interrogation procedure. Also,there is no special clause in Penal Procedural Code,that regulated the inquiring procedure of the minor suspect. The main focus of the crime ,made by the minors is not the criminal as such,but more focus on the minor suspect as a person of law(what led him to the crime,how he appreciates his behaviour).That is why the interrogation of the minors is quite difficult ,it has many specific aspects... [to full text]
2

Suimto įtariamojo teisinė padėtis / Legal status of an arrested suspect

Pupinytė, Aistė 23 December 2014 (has links)
Žmogaus teisė į laisvę yra fundamentali, prigimtinė, konstitucinė jo teisė. Ją saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei tarptautinio pobūdžio teisės aktai, tokie kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Minėti teisės aktai šią teisę ne tik įtvirtina, bet ir nurodo, kokiu pagrindu ir kokia tvarka valstybės institucijos gali ją riboti. Kardomoji priemonė suėmimas yra laikinas teisėtas laisvės atėmimas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje gali būti suimamas tik vienas baudžiamojo proceso dalyvis – įtariamasis. Įtariamuoju asmuo tampa, kai jis sulaikomas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką; arba apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis yra įtariamas; arba kai yra šaukiamas į apklausą kai jam yra surašytas pranešimas apie įtarimą. Taip pat kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutartimi ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi bei kai yra tenkinamas specialaus liudytojo prašymas pripažinti jį įtariamuoju. Sulig tapimo įtariamuoju momentu galima asmenį suimti. Nuo suėmimo momento įtariamasis tampa suimamuoju, ir įgyja tam tikras specifines teises, kurios egzistuoja šios kardomosios priemonės skyrimo metu. Pirmoji laiko atžvelgiu yra suimamo įtariamojo teisė per 48 valandas būti pristatytam pas kompetentingą ikiteisminio tyrimo teisėją apklausai dėl suėmimo pagrįstumo, kuri savyje talpina du aspektus: skubų pristatymą bei kad tik nepriklausomas ir nešališkas teisėjas gali spręsti... [toliau žr. visą tekstą] / Human right to freedom is a fundamental, inherent, constitutional right. It is protected by the Constitution of the Republic of Lithuania, the laws and the international character of the legislation, such as the European Convention on Human Rights. That legislation not only states but also indicate on what basis, and the manner in which state authorities may be limited. Supervision measure is temporary legal custody to a prison term. On pre-trial stage, only one participant in the criminal process may be arrested - the suspect. A person becomes a suspect when he is detained suspected, that he made an offense, or heard about the act, which act he is suspected, or when summoned to the hearing when it is drawn up on suspicion. It is also when the person absconded and his whereabouts are unknown, it is suspected or recognized as a prosecutor has ordered or investigating judge has ordered; and when it is satisfied in the special request for the witness to make him under suspicion. At the becoming as a suspect, at the same time a person can be arrested. From the moment of arrest the suspect becomes ,,being arrested’’, and acquire some specific rights that exist in this pre-trial supervision measures in the appointment. The first right within 48 hours to be delivered to the competent investigating judge for questioning the validity of the arrest, which itself contains two elements: the immediate delivery and that only an independent and impartial judge can address the issues of... [to full text]
3

Pranešimas apie įtarimą: turinys ir procesinė reikšmė / Notice of suspicion: contents and procedural implications

Paulauskaitė, Rasa 23 December 2014 (has links)
Pranešimas apie įtarimą – svarbus procesinis dokumentas, užtikrinantis įtariamojo teisę žinoti, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis įtariamas, kartu ir įtariamojo teisę į gynybą. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad pranešimas apie įtarimą įteikiamas kiekvienam įtariamajam, labai svarbu, kad šis procesinis dokumentas būtų tinkamai surašytas ir įteiktas. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas šiuos klausimas reglamentuoja gana lakoniškai, o ir baudžiamojo proceso doktrinoje pranešimui apie įtarimą nėra skiriama pakankamai dėmesio. Šiame magistro darbe, remiantis išsamia teisinės literatūros bei baudžiamųjų bylų analize, daroma išvada, jog pranešime apie įtarimą turi būti atskleidžiami nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, tokie kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, laikas, vieta, padariniai bei kai kurie kiti, subjektyvieji požymiai: kaltės forma, motyvai ir tikslai, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Dažnai baudžiamosiose bylose būna pareiškiami keli pranešimai apie įtarimą, galimi įvairūs turinio ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pokyčiai. Pranešimo apie įtarimą procesinė reikšmė atskleidžiama nagrinėjant asmens tapimo įtariamuoju atvejus – kai kuriais atvejais pats pranešimo apie įtarimą surašymo momentas nulemia asmens tapimą įtariamuoju, apklausos institutą – pranešimas apie įtarimą apibrėžia apklausos ribas bei kardomųjų priemonių skyrimo tvarką – šiuo atveju pranešimas apie įtarimą užtikrina įtariamojo teisę į gynybą prieš paskiriant kardomąją... [toliau žr. visą tekstą] / Notice of suspicion is an important procedural document, which ensures suspects right to be informed of the nature and cause of the accusation against him, at once suspects right to defence. For this reason and because notice of suspicion is presented to every suspect it is very important that this procedural document would be properly written and presented. However these topics in Criminal Procedure Code of Lithuania are regulated rather laconically. In this master's final work, with reference to analysis of legal literature and criminal cases, it is arrived at a conclusion that in the notice of suspect has to be revealed these objective features of criminal act: method of criminal act, place, time, ravages and some others, also subjective features like quilt, impulsion and intention, and qualification of criminal act. Commonly in criminal cases there are several notices of suspicion, content of notice of suspicion or qualification of criminal act can be changed. The procedural importance of notice of suspicion is revealed by cases of becoming a suspect – in some cases a person becomes a suspect in the moment that the notice of suspicion is written. Also notice of suspect defines range of interrogation and is a guarantee of the right to defence when custodial sanctions are appointed.
4

Įtariamojo (kaltinamojo) teisė atsisakyti duoti parodymus ir nebaudžiama galimybė meluoti / Refusal of the suspect (the accused) to give evidence, and lie with impunity

Kareivaitė, Aušrinė 09 July 2011 (has links)
Įtariamojo (kaltinamojo) teisė atsisakyti duoti parodymus – tai konstitucinės garantijos draudžiančios versti duoti parodymus prieš save (LR Konstitucijos 31 str. 3 d.) įgyvendinimo forma, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą sprendžiant teisingumo klausimus. Taip pat įtariamojo (kaltinamojo) teisę atsisakyti duoti parodymus galime vertinti ir kaip teisės duoti parodymus formą. Šios teisės istorinės užuomazgos siekia Romos Respublikos laikotarpį - VI a. pr. Kr. pabaigą. Vėliau tai perėmė daugelis kitų šalių: pirmiau besivystanti kontinentinė Europos teisė, kiek vėliau anglosaksų tradicijų teisė. Šiandien tiek kontinentinės, tiek anglosaksų tradicijos valstybėse įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau šios teisės samprata skirtinga. Kalbant apie įtariamojo (kaltinamojo) nebaudžiamą galimybę meluoti išryškėja skirtumas tarp bendrosios teisės ir kontinentinės teisės tradicijos šalių. Kontinentinės teisės tradicijos šalyse asmeniui įtariamam nusikaltimo padarymo nėra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis neįspėjamas už tokių parodymų davimą. Bendrosios teisės tradicijos šalyse asmuo nepasinaudojęs savo teise tylėti tampa liudytoju, yra prisaikdinamas ir duoda parodymus kaip liudytojas, kuriam yra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Lietuvos valstybės teisėje įtariamojo (kaltinamojo) teisės atsisakyti duoti parodymus užuomazgų randame Lietuvos Statutuose – bajorų priesaikos institute. Tačiau šios... [toliau žr. visą tekstą] / The right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence is the implementation form of the constitutional guarantee that prohibits giving evidence against oneself (Constitution of the Republic of Lithuania, article 31, part 3), it assures the compatibility between a person and state when solving justice questions. We can also consider the right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence as a form of the right to give evidence. Historical beginning of this right reaches the Republic of Rome, i.e. the end of the 6th century B.C. Later many other countries absorbed this: first of all developing continental European law, later traditional law of Anglo-Saxons. Today in both the continental and Anglo-Saxon tradition states, the suspect (the accused) has a right to refuse to give evidence, however the conception of this right is different. When speaking about the suspect’s (the accused) unpunishable possibility to lie, the difference is highlighted among countries of common law and continental law traditions. In the countries of Continental law traditions, for the suspect there are no responsibility for misstate, he/she is not warned for giving such evidence. In the countries of common law traditions, a person who does not use his/her right for silence, is sworn and gives evidence as a witness who has to take responsibility for misstate. In the law of the Republic of Lithuania, the germ of the right of the suspect (the accused) to give evidence was found in... [to full text]
5

Pagrindinių įtariamojo teisių procesinės garantijos / Procedural safeguards of suspect’s fundamental rigths

Sitnikaitė, Jurgita 15 March 2006 (has links)
It is the first Lithuania's steps towards legal state and that is why it is particulary important for the criminal procedure law and legal practise to clear out what kind of suspect right's procedural safeguards are settled in Criminal Procedural Code of Lithuania Republic and how efective and fulfilling the minimal standards,reflecting European countries traditions, they are.According to the above mentioned information, the objective of this work is to find out optimal suspects fundamental rights procedural safeguards.

Page generated in 0.0529 seconds