The system of stressing pronouns is describing based on accentual characteristic of five morphemes. Three main – accentual might, accentual classification and accent, other – intonation and attraction – are subsidiary accentual characteristics of morphemes. Stressing of pronouns has no sixth – characteristic of vowel gradation. Accentual classification of primary pronouns is based on linguistic and pragmatic factors. There are three main stressing types: stable, unstable and individual. Almost for all primary pronouns, with few exceptions, characteristic weaker stem. Many primary pronouns has distinctive stressing. Primary pronouns are the most frequent. The most frequent pronoun in Lithuanian language is pronoun he. It is used different forms. Derivatives are classified taking into account formants of formation or accentual characteristics of other affixes. Between suffixal pronouns prevail strengthening and weakening stressed suffixes. Suffixal pronouns have suffixes of several types. From the respect of use suffixal pronouns are rare than primary, frequent pronouns are only few. Ending and compound pronouns are only few. It is rather hard to establish their regularity of accentual characteristics. For stressing pronouns it is important their component junction of morphemes. Stressing of pronouns, which grow together, depends on accentual characteristic of primary words. Many of pronouns, which grow together, are used very rare. The components of combinational pronouns... [to full text]

Współczesna polszczyzna jest rozwiniętym językiem narodowym, zdolnym do zaspokojenia różnorodnych potrzeb komunikacyjnych, w których istotną rolę odgrywa odpowiedni wybór form adresatywnych, służących zwróceniu uwagi rozmówcy oraz wyrażających grzeczność wobec nadawcy. Celem mojej pracy magisterskiej "Sposoby wyrażania honoryfikatywności w polszczyźnie mieszkańców Niemenczyna (w przekroju pokoleniowym)" jest pokazanie sposobów zwracania się do rozmówcy w mowie Polaków zamieszkujących w jednej miejscowości z uwzględnieniem zmian pokoleniowych. Wyznaczony cel będzie wymagał wykonania w pracy następujących zadań: 1. wypracowania zasad metodologicznych opisu środków honoryfikatywności w języku polskim; 2. zanalizowania zebranych drogą ankietową danych językowych na podstawie wybranej metodologii; 3. porównania teraźniejszego stanu sytuacji językowej w wybranej miejscowości z wnioskami, pochodzącymi z wcześniejszych opracowań na ten temat; 4. ukazania pewnych rozbieżności w tendencjach ogólnopolskich i regionalnych. W niniejszej pracy uwaga została skupiona na gramatycznych wykładnikach wyrażania honoryfikatywności w języku polskim, które obejmują formy adresatywne (proszę pana/pani; pan/pani + imię/nazwisko, tytuł), zaimkowe (pan/pani; Wy) i czasownikowe (zero godnościowe; samodzielne użycie bezokolicznika). W niniejszej pracy magisterskiej analizie został poddany materiał językowy, zebrany w Niemenczynie za pomocą ankietowania. Ankieta zawierała 19 pytań, wymagających... [toliau žr. visą tekstą] / Kreipiniai yra vartojami komunikacijos procese tam, kad būtų atkreiptas pašnekovo dėmesys ir išreikštas mandagumas. Mandagumo raiškos būdai skiriasi ne tik kalbose, bet ir jų teritoriniuose variantuose. Šio magistro darbo tikslas yra parodyti Nemenčinės gyventojų lenkų kalba reiškiamus mandagumo raiškos būdus, lyginant tris kartas. Pasiekti šį tikslą yra įmanoma išsprendus šias užduotis: 1. sudaryti metodologijos taisykles, remiantis kuriomis bus aprašyti mandagumo raiškos būdai lenkų kalboje; 2. išanalizuoti anketos būdu surinktus duomenis; 3. palyginti Nemenčinės gyventojų esamą kalbinę būklę su išvadomis, padarytomis remiantis kitais darbais šia tema; 4. parodyti skirtumus tarp lenkų ir Vilniaus krašto lenkų kalbų. Lenkų kalboje mandagumo raiškos būdai yra reiškiami trimis gramatinėmis priemonėmis: leksikos, stiliaus ir gramatikos. Magistro darbe ypatingas dėmesys buvo skiriamas gramatinėms mandagumo raiškos priemonėms: kreipiniams (proszę pana/pani; pan/pani + vardas, pavardė, titulas), mandagumo įvardžiams (pan/pani; Wy) ir veiksmažodžių formoms (tiesioginėje ir tariamojoje nuosakoje savarankiškai vartojama 3 asmens forma, o liepiamojoje – bendratis). Kalbinė medžiaga, reikalinga magistro darbui parašyti, buvo surinkta naudojantis anketine gyventojų apklausa. Anketą užpildė 30 Nemenčinės gyventojų (įvairaus amžiaus ir išsilavinimo), kur lenkų tautybės žmonės sudaro daugumą. Tokiu būdu buvo sukaupta 530 pasisakymų, kurie leido palyginti mano tyrimų rezultatus su... [toliau žr. visą tekstą] / Manner of address in communication process is used in order to bring message to somebody’s notice or to express politeness. Honorific forms differ not only in various languages, but in various regional dialects as well. Main objective of this Master Thesis is to present honorific forms in polish language used by Niemenczyn people by comparison of three generations. Main objective shall be achieved if following tasks will be accomplished: 1. Structure methodological rules which shall be the basis for description of honorific forms in polish language; 2. Analyze survey data; 3. Compare existing language state with conclusions made in previous studies on this topic; 4. Present the differences between Polish language used in Vilnius region and in Poland. Honorific forms in polish language are expressed by three grammar means: lexis, style and grammar. Master Thesis emphasizes grammatical means of honorific forms, i.e. manners of address (proszę pana/pani; pan/pani + name, last name, title), honorific pronouns (pan/pani; Wy) and verb forms (independent 3rd conjugation in indicative and subjunctive and infinitive form in imperative). Survey data was used as basis of this Master Thesis. 30 inhabitants of Niemenczyn, where Polish nationality people makes majority, have answered the survey questions (people of different ages and with various education). 530 sayings were collected which were compared with conclusions of previous studies, and as a consequence specific features of... [to full text]

Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais. Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba. Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti. Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas. Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns. This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian. The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research. In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed. Conclusions and some recommendations... [to full text]

The present paper focuses on the comparative analysis of the pronouns, pro-verbs, place and time adverbials in newspaper reportage and newspaper editorial. The aim of the paper is to examine and compare the frequency of the use of the pro-verbs, place and time adverbials in the texts of newspaper reportage and newspaper editorial. The method chosen for achieving the set aim is that of quantitative analysis combined with comparative studies. The results show that the general frequency of the occurrences as well as the relative frequency of the occurrences of the analysed linguistic means does not vary significantly; however, there are certain differences in the use of the particular linguistic means within the genres of newspaper reportage and editorial. Thus, the patterns of the use of certain linguistic means were influenced by genre.