Viena iš sveiko gyvenimo būdo formavimo veiksnių yra sveikatos raštingumas. Socialinis ugdymas ir pagalba, tame tarpe psichologinė-pedagoginė, šeimoms, auginančioms vaikus, yra viena svarbiausių socialinės apsaugos krypčių. Tokios veiklos svarba yra neabejotina, siekiant užtikrinti visapusišką vaikų gyvenimą dabar ir ateityje: tinkamą buitį, socialinį-psichologinį saugumą, auklėjimą ir kt. Darbo tikslas: atskleisti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogo vaidmenį vaiko sveikatos raštingumo ugdyme. Uždaviniai: 1. Nustatyti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogo poreikį. 2. Atskleisti visuomenės nuomonę apie šeimos pedagogo specializacijų poreikį. 3. Įvertinti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogo vaidmenį sveikatos raštingumo ugdyme. Tyrimo metodika. Duomenų surinkimui pasirinktas metodas – anketinė šeimų, auginančių vaikus apklausa. Respondentų (šeimų, auginančių vaikus) atrankai naudotas prieinamų atvejų būdas. Siekiant išsiaiškinti šeimos pedagogų poreikį bei jų vaidmenį sveikatos raštingumo ugdyme buvo apklausta 126 šeimų atstovai. Iš jų 80,2 proc. sudarė moterys ir 19,8 proc. – vyrai, 54,8 proc. miesto ir 45,2 proc. rajono tipo gyvenviečių ir kaimo gyventojai. Respondentų amžiaus vidurkis 38,9 metai (standartinė paklaida (SD) - 0,7 metai). Jauniausias asmuo buvo 24, vyriausias – 65 metų amžiaus. Tyrime dalyvavę respondentai augino nuo 1 iki 5 vaikų. Pirmojo vaiko amžiaus vidurkis buvo 10,8 (SD = 0,5 metai), penktojo – 20,8 (SD = 0,8 metai). Rezultatai. Respondentų nuomonė... [toliau žr. visą tekstą] / One of the main conditions for the promotion of healthy lifestyle is health literacy. Social education and assistance including psychological-pedagogical aid for families with children becomes one of the most significant approaches to social security. The importance of a certain activity is undeniable, especially in order to ensure children’s everyday life now and in future: proper household, social-psichological safety, education, etc. Aim of the study. The aim of research is to reveal the public attitude towards the influence of the family pedagogue in the development of health literacy. Tasks: 1. To determine the public attitude towards the demand of the family pedagogue. 2. To reveal the public attitude towards the demand of specializations of the family pedagogue. 3. To estimate the public attitude towards the influence of the family pedagogue in the development of health literacy. Methods. Questionnaire poll, which was filled in by families having children. This method allows selecting large amount of data. A survey covering the opinion of 126 families’ was carried out, in order to ascertain the influence of the family pedagogue in the health literacy education. 80,2 % of the respondents were women and 19,8 % – men. 54,8 % respondents were from urban and 45,2 % from rural areas. The average age of the respondents was 38,9 (Standard deviation (SD) - 0,7). The number of children in the respondents’ families ranged from 1 to 5 children. Results. The attitude of... [to full text]