Didelis skyrybų skaičius Lietuvoje ir pasaulyje rodo, kad jauni žmonės dažnai kuria šeimas, nebūdami tam tinkamai pasiruošę. Šeima yra pirmoji ir pagrindinė žmogaus ugdymo (-si) vieta. Tolimasis mergaičių rengimas šeimai yra pats pirmasis mergaitės ugdymo šeimai, etapas. Jis vyksta tėvų šeimoje tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai ir deda pagrindus tolimesniam mergaitės- būsimos žmonos ir motinos ugdymui. Lytiškumo, moteriškumo ir motiniškumo ugdymas yra esminiai mergaitės ugdymo šeimai elementai. Tačiau dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykstančių didžiulių pokyčių visuomenės ir šeimos gyvenime, besitęsiančios sekuliarizacijos, kuri įtakoja šeimos vertybių, pačios, šeimos sampratos ir jos reikšmės kiekvieno žmogaus gyvenime devalvaciją, tolimasis rengimas šeimai dažnai nebeatlieka savo funkcijų ir jam keliamų uždavinių. / A high rate of divorce in Lithuania and the world shows that young people often create families when they are not properly prepared to. Family is the first and the main place of human (self)-education. Remote preparation of girls for family is the very first stage of girl‘s education for family. It takes place in parents‘ family both directly and indirectly and forms the basis for further education of girls, wives- and mothers-to-be. Education of sexuality, femininity and motherliness are fundamental elements of girl‘s education for family. However, due to enormous changes in life of society and family in the recent decades, and due to ongoing secularization that influences depreciation of family value and the concept of family itself and its meaning in the life of every human, remote preparation for family does not fulfil its functions and objectives.

Temos problema ir aktualumas. Šios temos aktualumą ir naujumą atskleidžia faktai, kad pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse tradicinės šeimos funkcionavimas bei jos raida patyrė gana didelių pokyčių. Įvairių sričių mokslininkus šeima kaip visuomenės institutas domina nuo seniausių laikų. Nūdienos požiūris į šeimą yra veikiamas ėjimo į liberalią ir rinkos ekonomikos visuomenę. Šeimos institucijos suvokimas kinta, įsigalint globalizacijai bei postmodernistiniam pasaulio suvokimui. Kintant šeimos suvokimui, keičiasi ir socialinės normos, santykiai, vertybės. Tyrimo problema. Šeimos vertybių kaitos problematika žvelgiant trijų kartų akimis. Darbo objektas. Tradicinės šeimos vertybės ir jų kaita. Darbo tikslas. Išstudijuoti ir ištirti trijų kartų atstovų požiūrį į šeimą, jos vertybes bei tų vertybių pokyčius. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti šeimos instituto funkcijas. 2. Išstudijuoti teorinius požiūrius į šeimą. 3. Išanalizuoti XXI a. pasaulio iššūkius šeimos institutui bei vertybių suvokimą. 4. Ištirti šeimos vertybes ir pateikti trijų kartų įžvalgas. Darbo metodai. Mokslinės, psichologinės, pedagoginės literatūros ir šeimos institutą reglamentuojančių dokumentų bei kitų šaltinių analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Tyrimas atliekamas tam tikrais etapais: 1. Interviu su pirmosios kartos atstovais (vaikais) ir interviu rezultatų analizė; 2. Interviu su antrosios kartos atstovais (tėvais) ir interviu rezultatų analizė; 3. Interviu su trečiosios kartos atstovais... [toliau žr. visą tekstą] / Problem and relevance of the work. Relevance of this topic and the novelty of the facts reveals that, there are the traditional family functioning and its development has suffered rather major changes in recent decades in developed countries. Since the ancient times scientists from different fields are interested in family as a public institute. Today's approach to the family is affected by walking into a liberal and a market economy society. Perception of the family institution changes, because globalization and postmodern world view taking hold. social norms, relationships, values is changing when changes the perception of the family. Problem. The problematic of changes of the family values: a three-generations insights. Object. Family values and their changes. Objective. To study and explore attitudes towards the family, its values and the changes of the values. Tasks: 1. To review functions of the family institution. 2. To study the theoretical views to the family. 3. To analyze the challenges of the twenty-first century to the family institute and the perception of its values. 4. To explore the values of the family and to provide a three-generations insights. Methods. First, analysis of scientific, psychological and educational literature and the documents which governing family institute and other sources; second - semi-structured interview. The study was done in stages: 1. Interviews with representatives of the first generation (children) and interview results; 2... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]