Modernioje visuomenėje dažnai iškeliamas žmogaus gyvenimo fundamentaliosios vertybės, o kultūriniai pokyčiai įtakoja požiūrį į mirtį. Medicinos galia prailginti gyvenimą išaugo, tuo pačiu sustiprėjo moralės klausimai. Žmonės pradėjo rūpintis ne tik tuo, kaip prailginti gyvenimą, bet ir "lengva mirtimi", kuri gali sumažinti kančias. Pasikeitė eutanazijos sąvoka. Ji dabar reiškė gydytojų galią prailginti ar sutrumpinti gyvenimą. Atsirado aktyvi ir pasyvi eutanazija. Reikėtų skirti šias sąvokas. Gydymo netaikymo negalima laikyti žmogžudyste. Tačiau mirties paspartininas išlieka šiandienai atviru, aktualiu ir diskutuotinu moralės klausimu. / This paper provides the results of research about modern society, in which even the fundamental values of human life are often called into question, cultural change exercises an influence upon the way of looking at suffering and death. Medicine nowadays has increased its capacity to cure and to prolong life in particular circumstances, which sometimes give rise to moral problems. The criteria for withholding/withdrawing treatments, namely, futility or excessive burdensomeness, are not chosen in order to carry out a proposal to end the person’s life, but rather to avoid useless effort or the excessive burden or continuing to provide such means. This is not an act of killing and doctor even is obliged to allow a patient in such situations to die his or her own natural death. However in this work the problem was found having no simple and obvious solution. Even among intellectual most influential elite of society, educationalists, it was impossible to have a consensus. Each group tried to emphasize special aspects of their own working experience, and agreed that the problem is as complex as the question of abortion. Lithuanian educationalists agreed upon the need of such discussions, and that young Lithuanians have to be better informed about the topic. However they were found not ready to legalize euthanasia yet even in some exceptional circumstances, but rather suggest carrying the decision out for further generations. Thus the question remains open for the future research and... [to full text]

Suaugusiųjų švietimas laikomas pagrindine sritimi įgyvendinant ES mokymosi visą gyvenimą (MVG) politiką. Grundtvig programa, Mokymosi visą gyvenimą programos sektorinė dalis, yra Europos Komisijos instrumentas, orientuotas į suaugusiųjų švietimo sektoriaus gerinimą, tačiau Grundtvig programos veiklų efektyvumas nėra nuodugniai ištyrinėtas. Šiame darbe tiriama vienos iš Grundtvig programos suaugusiųjų švietėjų profesionalizacijai skirtų veiklų - profesinio tobulinimosi kursų (IST) – mokymosi nauda asmeniniame, organizacijos, suaugusiųjų švietimo sektorių bei politiniame lygmenyje besimokančiųjų, t.y. suaugusiųjų švietėjų, vertinimu. Siekiant identifikuoti Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų dalyvių mokymosi naudą ES MVG politikos kontekste, atlikta skerspjūvio tipo elektroninė apklausa 31 Europos Sąjungos šalyje. Apklausus 737 Grundtvig IST kursų dalyvius gauti rezultatai rodo, kad kursai andragogams yra naudingi kaupiant identiteto, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, taip pat prisideda prie jų organizacijų strategijų ir mokymo turinio tobulinimo, tarptautinio bendradarbiavimo. Mokymosi naudos mastas siekia net sektoriaus ir politinį lygmenį. Toks Grundtvig IST kursų poveikis liudija kursų naudingumą, įgyvendinant ES MVG politiką. Tai, kad mokymosi pasėkoje yra gerinama švietimo sistemų kokybė ir efektyvumas (tobulinant suaugusiųjų švietėjų kompetencijas, mokymo turinį, organizacijų strategijas), plėtojamas švietimo sistemų atvirumas, (stiprėjant tarptautiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Adult education is considered to be the core area of the EU lifelong learning policy. Grundtvig Programme, a sectoral part of the Lifelong Learning Programme is a European Commission instrument aimed at the development of adult education sector. However, the effects of its actions haven’t been thoroughly examined. The learning benefits of Grundtvig in-service training (IST) courses are analysed in this article measuring the learning benefits at individual, organisation, sector and political level by the course beneficiaries - adult educators. A cross-sectional online survey has been conducted in 31 countries of the EU. The results show that the courses make the identity, human and social capital of the adult educators grow by strengthening the identity, self confidence and social interactions, strongly developing the professional competence and consciousness, widening the social network and inspiring to take action in individual, national or international level, yet the reported socioeconomic advantages at individual level are low. At organizational level the courses stimulate the development of curriculum, management strategies and international cooperation. Besides, one fifth of Grundtvig IST course beneficiaries report changes in adult education sector level as a result of the participation in the course and more than half of beneficiaries get involved in political processes. These effects of Grundtvig in-service training courses are in line with European strategic... [to full text]