Šiame darbe išsamiai tyrinėjamos informacinio žanro – žinučių turinio ir raiškos ypatybės – nustatomos informacinių žinučių temos, informacijos pobūdis, pasiskirstymas pagal įvykio vietą, žinutę sudarančių sakinių ir žodžių kiekis. Didelis dėmesys skiriamas mokslinės literatūros, susijusios su žiniasklaidos žanrų tyrinėjimu ir informacinių žinučių savybėmis, apžvalgai. Renkantis tyrimo medžiagą buvo atsižvelgta į tai, kad šiandieninėje žiniasklaidoje pastebima žinučių gausa, kurių vienas pagrindinių šaltinių yra naujienų agentūra. Lietuvoje veikianti naujienų agentūra „Baltic news service“ kasdien pateikia daugiau kaip 1,000 naujienų, todėl informacinių žinučių turinio ir raiškos analizei atlikti buvo pasirinkta 1,000 žinučių, kurios atrinktos iš 2007 metų naujienų agentūros BNS tekstyno. Siekiant atskleisti informacinių žinučių turinio ir raiškos ypatybes, remtasi turinio analizės kiekybiniu metodu ir tekstynų lingvistikos metodika. Informacinės žinutės išsamiai suskirstytos į 20 temų, į užsienio ir vidines šalies naujienas, pastarosios skirstytos dar detaliau – į regionines ir nacionalines bei nespecifikuotas – kuriose įvykio vieta nenurodoma. Pagal informacijos pobūdį žinutės suskirstytos į įvykines, pranešančias apie konkrečius praeities ir ateities veiksmus, ir neįvykines – prognozes, planus ar šnekos aktus. Atlikta informacinių žinučių turinio analizė parodė, kad BNS naujienų agentūra informacinėmis žinutėmis daugiausiai pateikia verslo ir finansų, teisėsaugos ir... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research is to analyze the content and expression of informational news items. The analysis is based on topic detection, information purpose, distribution depending on event place, estimation of sentences and words in the informational news items. The theoretical part of this research is focussed on the scientific literature, related to exploration of genres and features of informational news items. The research material was chosen because the mass media is spreading, it is noticed abundance of news, mainly in news agencies. „Baltic News Service“ agency releases over 1,000 news items per day, for this reason, 1,000 news items have been selected for this research from 2007 BNS corpora. The methodology is based on content analysis and quantitative methods of corpus linguistics techniques. Informational news items were divided into 20 topics, foreign and national news items, last mentioned were divided into regional and national. Those news items, which does not indicate the place, were named to nonspecific news items. The news items according to information purpose were divided into event describing – particular future and past events and non-events – about prognoses, plans or speech acts. Content analysis showed, that the main topics of informational news items are business and finance, law enforcement and politics, dominate national reports which inform the readers or listeners about future or past events. Foreign news items are mostly used to inform about... [to full text]

Magistro darbo objektas – lyčių raiška televizijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti lyčių raiškos būdus ir tendencijas televizijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti lyčių problematiką feminizmo teorijoje; apžvelgti vyraujančius lyčių stereotipus masinėje kultūroje; suskirstyti TV laidas ir (makro)žanrus lyčių skirtumo pagrindu; išnagrinėti laidų vedėjų kuriamas moteriškumo ir vyriškumo reikšmes; išanalizuoti lyčių vaizdavimo tendencijas humoristiniuose TV šou. Naudojantis loginės analizės ir sintezės, sisteminimo, lyginamuoju, apžvalginiu ir kokybinės turinio analizės metodais prieita prie išvados, jog televizijoje kuriamų moteriškumo ir vyriškumo reikšmių paradigma lyginant su išvystyta lyties ir seksualumo samprata feminizmo teorijoje yra gana statiška ir reprezentuoja dominuojančią normatyvinio vyriškumo ideologiją. TV laidose sutinkama nemažai naujų moteriškumo formų ir feminizuotų vyrų įvaizdžių, tačiau jie neatrodo grasinantys, greičiau toleruojami tradicinės lyčių vaidmenų sampratos. Nacionalinių televizijų programose dominuojančios moters kaip žmonos, motinos ar aukos socialinės reikšmės gerokai nusveria alternatyvų moters-lyderės įvaizdį. Pastebėta, kad moterų vaizdiniai yra labiau suvaržyti stereotipinių nuostatų nei vyrų ir turi daugiau neigiamų konotacijų. Ypač ryškiai demonstruojamas „nedalus“ moters ir privačios sferos-namų aplinkos-buitinių rūpesčių derinys. Televizija atlieka svarbų vaidmenį reprezentuojant, kuriant ir palaikant lyčių stereotipus... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis subject – expression of gender on television; the goal – to analyse the means and tendencies of gender's expression on TV. The fundamental tasks, raised in this work, are as follow: to investigate gender related problems in a theory of feminism; to examine predominant gender stereotypes in mass culture; to divide TV programs and (macro)genres on the basis of gender difference; to investigate the meanings of femininity and masculinity that are getting established by show hosts; to analyse the tendencies of a gender portrayal in humorous TV programs. Using analysis and synthesis of logic, systematization as well as comparative, review and qualitative content analysis methods, one comes to a conclusion, that the paradigm of originating meanings of femininity and masculinity on television, compared to developed conception of gender and sexuality in a feminist theory, is mere static and represents the dominating ideology of normative masculinity. One can meet considerable amount of new femininity forms and feminized images of men, however they do not seem threatening, but rather tolerated by the traditional perception of gender roles. The dominating social meanings of a woman as a wife, a mother or a victim on national television programs outweigh the alternative image of a woman-leader. It is noticed, that the images of women are more constrained by stereotypical provisions than the ones of men and have more negative connotations. Demonstration of the... [to full text]

Darbo tikslas – teoriniu, istoriniu ir praktiniu požiūriu išnagrinėti Lietuvos televizijoje transliuotas ir šiuo metu rodomas kultūros laidas, nustatyti kultūrinių laidų kokybinę ir kiekybinę formų kaitą, remiantis giluminiu pusiau struktūriniu interviu su laidų autoriais, režisieriais, prodiuseriais ir vedėjais bei kiekybiniu statistiniu tyrimu. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti kultūrinių laidų ypatumus ir vietą visuomenėje nuo televizijos atsiradimo Lietuvoje iki 2006 m., nagrinėjant atskirais laikotarpiais sovietinį laikotarpį ir laikotarpį po nepriklausomybės atgavimo; nustatyti kultūros laidų žanrinį pasiskirstymą 2002 – 2006 metais kiekybiniais ir kokybiniais aspektais; nustatyti laiką, kuriuo buvo dažniausiai transliuojamos kultūros laidos; pasiūlyti sprendimus tobulinti kultūros laidas. Magistro mokslo tiriamajame darbe tema „Kultūra ir televizija. Raiškos formų kaita“ kiekybiniu statistinės analizės ir kokybiniu pusiau struktūrinio giluminio interviu metodais nagrinėta kultūros laidų kaita 2002-2006 m. Nustatyta kultūros laidų kaitos priežastys nuo televizijos atsiradimo iki šių dienų. Prieita prie išvados, kad kultūros laidos televizijoje nėra populiarios dėl televizijos laidų rengėjų ir televizijos vadovybės požiūrio. Nustatyta, kad daugiausiai kultūros laidų rodoma šeštadieniais. Prieita prie išvados, kad populiariosios kultūros laidoms skiriamas geresnis eterio laikas. Nustatyta, kad televizija kultūros laidų kontekste daugiausiai rodo populiariosios ir... [toliau žr. visą tekstą] / The author‘s Ramune Zvirblyte master's research "Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ goal is to consider the Lithuanian television transmitting and currently displaying cultural programmes theoretically, historically and practically; to determine the qualitative and quantitative change of cultural telecasts‘ forms, based on the deep semi-structured interviews with the authors of programmes, directors, producers, and the Department of quantitative statistical analysis. The main tasks are to identify features of cultural telecasts and what place they take in Lithuanian society from the begining of television era in Lithuania until 2006 (this analysis will be based on different historical periods: the Soviet Union period and the period after restoring independence); to determine the cultural telecasts genre distribution in period 2002 – 2006 with reference to quantitative and qualitative aspects; to find out the time, when usually cultural programmes are broadcast; to offer solutions to improve the cultural programmes. Master‘s degree work ,,Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ includes research of the cultural telecasts‘ changes during the period 2002-2006. This research was performed using methods of the quantitative statistical analysis and qualitative semi-structured deep interviews. During the research there was also determined the causes of the cultural programmes‘ changes starting the birth of television finishing nowadays. I have arrived at a... [to full text]