This work deals with the problems of extradition: human rights in the process of extradition, grounds for refusal of extradition end strengthening the principle aut dedere aut judicare in extradition. The introductory part, after a short extradition legal definition review, is devoted to argumentation of this subject in connection with the reality of Lithuania: presentation figures of surrendered Lithuanian citizens, display the cost from Lithuanian state budget for extradition of citizens. It is emphasized, that although there has been a long history of study and experiences in the field of extradition, however there is need in Lithuania for deeper study of particular issues on extradition : that is human rights questions in extradition, analysis of grounds for refusal. The main purpose of this work was, based on the studies of other authors, after comparative analysis of international conventions, international treaties including also analysis of Lithuanian Criminal Procedure Code, after review of the European Court of Human Rights practice, to what particular human rights arises threat to be violated or limited without sufficient ground in the extradition process. It is here that the concept of fundamental human rights has emerged and is gaining a widespread acceptance and this group of rights has been recognized as non-derogable in all universal and regional legal instruments. In the examination of grounds for refusal of extradition an attempt... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina fundamentalias teises ir laisves, kurios vadovaujantis klasikine teorija negali būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp privačių individų. Magistro darbas ginčija šią prezumpciją ir pateikia alternatyvų požiūrį – koncepciją, kuri teorijoje žinoma kaip Drittwirkung arba horizontalusis veikimas. Drittwirkung – tai individų galimybė Konvencijos garantuojamas žmogaus teises vykdyti tiek prieš kitus individus, tiek prieš valstybės valdžios institucijas. Magistro darbas analizuoja, kokių Konvencijos teisių atžvilgiu ir kokia apimtimi egzistuoja horizontalusis efektas. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės atsakomybės, kai tiesioginis teisės pažeidėjas yra privatus subjektas, klausimui, nepaliekant nuošaly Europos priežiūros valstybėms ribų nustatymo problemos. Išsami Strasbūro Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad pagarba žmogaus teisėms reikalauja apsaugoti individą nuo privačių pažeidimų, o kai valstybė nesugeba imtis adekvačių prevencinių ir baudžiamųjų veiksmų dėl atitinkamo piktnaudžiavimo, tuomet ji gali būti laikoma pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Horizontalaus efekto taikymo atskirų Konvencijos teisių atžvilgiu analizė leidžia pateikti išsamesnį Konvencijos pareigų valstybėms ir privatiems subjektams supratimą, o tai tiesiogiai padeda gerinti individo teisių apsaugą. / The European Convention on Human Rights sets forth a number of fundamental rights and freedoms which by traditional conception are irrelevant for cases that concern the sphere of relations between individuals. The thesis challenges this presumption and presents an approach to human rights which suggests that Convention is applicable to the behaviour of private parties – the concept known by German word Drittwirkung (effect on third party or horizontal effect). The study seeks to provide a critical examination which Convention rights can be affected by Drittwirkung and to what extent. Furthermore, it discusses the framework of holding the state responsible where the direct source of the infringement is a non-state actor rather than a public authority and attempts to define the limits of increasing burdens on state. Thorough review of the Strasbourg case-law relating to the question of violations of human rights by private bodies leads the author to the conclusion that states are obliged to protect individuals from private acts and where a state has failed to take preventive or punitive action with regard to the abuse, then a state could be in violation of its international obligations. Systematic analysis of the scope of horizontal effect on Convention articles separately enables a fuller understanding of the Convention duties to member states and non-state actors which directly helps to improve the protection of human rights.

In this Master thesis are discussed critical aspects of the most important and biggest international organizations– the United Nations – actions, missions and activities in the field of promotion and protection of human rights in this world. The analyze is based on the SWOT model which helps to find the strengths, weaknesses, possible opportunities to change critical situation and discuss all possible threats, also find ways how to fight against them. The work is started with analyze of the origin of the UN and it’s the main documents - the UN Charter and the Bill of Human Rights. The purpose of this step is to estimate the aims of this organization in human rights protecting and promotion branch. The next step is to analyze strengths and weaknesses of the UN institutions (charter and treaty bodies) some practical examples. The last part of this work is to suggest some reforms in the UN finances, which are in crisis now and stop a lot of necessary missions necessary to protect millions of people in different states, also to pay for attention to the reporting system and enforcing international human rights law changing it’s nature and implementing stronger sanctions, fighting against world non- action as the main way to react to human rights abuses in nowadays world.

Magistro darbas yra skirtas įrodyti šią hipotezę: suvokiant bei toleruojant skirtingą žmogaus teisių turinio interpretaciją skirtingose valstybėse ar regionuose, galima kovoti su terorizmo kaip socialinio reiškinio suaktyvėjimo priežastimis. Darbe yra analizuojamas dabartinis žmogaus teisių statusas ir reikšmė pasaulyje. Yra pripažįstama, jog žmogaus teisės pastaruoju metu yra naudojamas kaip matas, atskiriantis kas yra gerai, o kas yra ne. Žmogaus teisių idėja yra pripažįstama žmogaus kaip individo teisių sistema, kurios kontekste asmuo gali realizuoti savo galimybes bei tikslus. Žmogaus teisių idėjos universalumo problema yra ta, jog keliamas klausimas: kaip gali egzistuoti universali žmogaus teisių idėja pasaulyje, kuriame egzistuoja tiek daug skirtingų kultūrų, kas lemia skirtingą pagrindą jų suvokimui. Analizuojamas kultūrinio reliatyvizmo įtaka žmogaus teisių turinio interpretacijai. Darbe yra pripažįstama, jog egzistuoja žmogaus teisių idėjos universalumas, kuris savo forma – t.y. – globalumu (kaip žmogaus teisės yra įtvirtintos) – yra beveik vienodas, tačiau jo turinys yra reliatyvus, priklausomai nuo valstybės kultūros, istorijos, religijos ir pan. Bet turinio vertinimo kriterijai kilę labiau iš Vakarų civilizacijos. Darbe taip pat nagrinėjamas terorizmas. Yra teigiama, jog terorizmas yra objektyviai egzistuojantis socialinis reiškinys ir šiuo metu yra jo suaktyvėjimo etapas. Taip pat šiuo metu terorizmas yra maišomas su jo pasireiškimo forma – tai yra teroristines... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE UNIVERSALITY OF IDEA OF HUMAN RIGHTS: PROBLEMS AND A MEASURE TO FIGHT TERRORISM AS A SOCIAL PHENOMENON The aim of this master thesis is to prove hypothesis, that it is possible to fight terrorism as a social phenomenon by tolerating different interpretation of the idea of human right in different countries and regions. In this paper the current status of human rights are analyzed. It is concluded that human rights currently are used as sort of evaluation standard to decided what is positive and what is negative. It is summarized that the idea of human rights means a system of individual rights, as a context where human being can materialize his possibilities and aims. The universality of human rights faces the main problem: how can someone state, that in this culturally diverse world one same interpretation of human rights can exist. Cultural relativism is being analyzed as a mean to fight idea of universality. It is concluded that the idea of human rights universality exist, but the content of human rights is culturally relative, and their evaluation standards evolved more from Western than from Eastern society. Terrorism is analyzed as a social phenomenon which exists objectively. It is stated the nowadays problem is that there is no distinction made between terrorists and terrorism. There is no one accurate reason why this phenomenon exists and most of the time the reasons are complex and coherent. Measures to fight terrorism, which are entrenched in documents... [to full text]

Šio darbo objektas yra žmogaus teisių politika Vyšegrado šalyse. Tyrimo problema - Žmogaus teisių politika Vyšegrado valstybėse palyginus yra nauja ir iki šiol beveik netyrinėta tema, nors ir yra neatskiriama bendrosios pokumunistinės transformacijos dalis. Tyrimo problemą charakterizuoja tai, jog žmogaus teisių sferoje Vyšegrado šalys neturi gilių intelektualinių ir praktinių politinių tradicijų ir jų pradedamos formuluoti žmogaus teisių politikos nėra grįstos etosu, kuris tarptautinės bendruomenės būtų laikomas pavyzdiniu ar išbaigtu. ES reikalavimai ir spaudimas buvo pagrindinis išorinis veiksnys ir postūmis žmogaus teisių politikos plėtotei Vyšegrado valstybėse. Darbo tikslas tikslu tapo siekis išanalizuoti faktorius, lėmusius Vyšegrado šalių nacionalinės žmogaus teisių politikos ypatumus ir jų įsijungimą į tarptautinę žmogaus teisių politiką. Siekiant atskleisti minėtąjį tikslą, keliami šie uždaviniai: atskleisti Europos žmogaus teisių režimo ypatybes, jo teisinėses ir institucines struktūras; parodyti europinio žmogaus teisių apsaugos modelio efektyvumą ir poveikį; įvertinti Vyšegrado šalių nacionalinėje žmogaus teisių politikoje įvykusias institucines transformacijas; išanalizuoti Vyšegrado šalių valstybės ir visuomenės santykį formuojant nacionalines žmogaus teisių politikas; išnagrinėti Čekijos Respublikos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos dalyvavimą tarptautinėje žmogaus teisių politikoje. Atlikus tyrimą, kurio metu atsižvelgiant į darbo temą, jos platumą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this paper is the human rights policy in the Visegrad countries. The problem of the research – the Human Rights Policy in the Visegrad countries – is a relatively new and hardly explored subject, although it is an integral part of the general post-communistic transformation. The research problem is characterized by the fact that in the sphere of human rights of the Visegrad countries, no tradition of intellectual and practical political tradition occur, and their newly formulated policies on human rights are not based on the ethos that could be considered standard or finished by the international community. The EU requirements and pressure were the main external factors boosting the development of the human rights policy in the Visegrad countries. The aim of the paper is to analyze the factors that led to the peculiarities of the national human rights policy in the Visegrad countries, and their integration to the international human rights policy. In order to reveal the above-mentioned aim, the following tasks have been formed: to reveal the characteristics of the human rights regime, as well as its legal and institutional structures; to reflect the effectiveness and effect of the protection of human rights in Europe; to assess the institutional transformations that have taken place in the national human rights policy of the Visegrad countries; to analyze the relationship between the Visegrad countries and a society in shaping the national policies on human... [to full text]

Santrauka Magistro baigiamajame darbe „Ar Lietuvos valstybė pažeidžia žmogaus teises nesuteikdama asmenims nemokamo gydymo?“ nagrinėjama viena iš svarbiausių žmogaus teisių – teisė į sveikatos priežiūrą. Nemokamo gydymo tema mūsų šalyje yra kiek nauja, mažai nagrinėta, tačiau be galo aktuali, nes situacija Lietuvoje rodo, kad yra neatitikimų tarp to, kas įtvirtinta teisės aktuose ir praktikos gydymo įstaigose. Pirmoje darbo dalyje išsamiai apibrėžiama teisės į sveikatos priežiūrą samprata. Šiame skyriuje analizuojama sveikatos priežiūros samprata, „sveikatos“ sąvokos aiškinimas ir tikslai. Be to kalbama apie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvoje. Taip pat aprašomos pacientų teisės ir pareigos. Antroje darbo dalyje aptariama teisė į nemokamą gydymą tarptautiniu lygmeniu, kalbama apie skirtingas užsienio valstybių sistemas sveikatos priežiūros sektoriuje, požiūrį į žmogų ir jo teises. Taip pat analizuojama situacija Lietuvoje, ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti tarptautiniai teisės aktai. Trečioje darbo dalyje pateikiama privalomojo sveikatos draudimo samprata bei jo reikšmė. Akcentuojami privalomojo sveikatos draudimo privalumai ir trūkumai. Taip pat pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, padėję atskleisti nagrinėjamos temos problematiką. Darbe nagrinėjama keturių pažangių pasaulio šalių - Australijos, Kanados, Lenkijos ir Vokietijos sveikatos priežiūros sistemos modeliai, plėtojimosi istorija bei teisinis reglamentavimas. Išsamiai... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the Master’s final thesis “Does Lithuania violate human rights by refusing to provide treatment for people free of charge?” are analyzed the obligation of the State, set by Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania and problems in the health system. The right to free of charge treatment belongs to the group of social human rights. The implementation of this group of human rights usually depends on the economic situation of the state and, in particular, right to free charge treatment depends on the health protection policy of the state. Health care systems are criticized around a world. By reason of expensive medical technologies and medicine as such, require huge sums of money, which is scare. Patient’s needs and expectations for health care, health and quality of life are growing. Patients become more aware and demanding on health care. In these conditions health care quality helps to save resources and better meets patient’s needs and expectations. Globalization and privatization processes determine expansion of health care services and patient’s market. The Constitution was adopted by referendum on the 25th of October 1992. Since these days continues a period of biggest changes: a new system of social, economical, political relations was settled. The right of to free of charge health protection is established in Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania, which determines that the state shall take care of people’s health and... [to full text]

Vagystė – tai labiausiai paplitęs teisės pažeidimas (tiek kaip nusikaltimas, tiek kaip administracinis teisės pažeidimas) ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Faktiškai bendras teisės pažeidimų skaičius labiausiai priklauso nuo vagysčių skaičiaus. Kaip ne būtų keista, dauguma žmonių įsitikinę, jog iškraustyti kišenes nepastebint jų savininkui – fiziškai neįmanoma. Deja, statistiniai duomenys byloje ką kita. Pavyzdžiui vien Vilniuje per 2003m. įvykdytos 1309 kišenvagystės, kvalifikuotos pagal BK 178str. 1d. O kiek dar padaryta administracinių teisės pažeidimų? Pranešimas, kad šalyje padidėjo nusikalstamumas, dažniausiai reiškia, kad padaugėjo nusikaltimų nuosavybei, o ypač vagysčių. / The fear to become a victim of a crime makes human‘s security feeling less, and makes social life inadequate that‘s why it‘s published everwhere that the security of property is one of the most important functions of the government. Despite juridical human‘s security of property thefts consists about 80% of all the registered crimes in Lithuania. Lawyers faces that breaches of the criminal law are natural and inevitable element of the social life, however not all of these breaches we can say it‘s normal. Despite that crimes are inevitable element of the social life, governement must try to do something that there would be less crimes and people fealing of security must always be at the center of attention of the authority. The theft is the most popular breach of law not even in Lithuania but also in all the world. It‘s strange but most people who don‘t have had any deals with pickpockets are sure that turning out of pocket when the owner doesn‘t see is not possible. Despite that pickpockets takes about quarter of all the crimes of property (thefts) in Vilnius. In nowdays pickpocket is nice-dressed, invisible and inconspicous, capable, he can melt into the crowd very fast, acute, smart, supple and which has other right features, which gives him self-confidence and an opportunity invisible turn out the victim‘s pockets. Specifically are emphasize the profesional pickpockets, which are always training: hands quickness, specializes doing pickpockets by different ways and... [to full text]

Šiame magistriniame darbe analizuojama, kaip individualios peticijos teisė įgyvendinama kreipiantis į pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos – tarptautinius individualias peticijas nagrinėjančius organus: JT Žmogaus teisių komitetą, įsteigtą pagal 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir individualias peticijas nagrinėjantį remiantis 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviu protokolu dėl peticijos teisės, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą, įsteigtą pagal 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, bei JT Komitetą prieš kankinimus, įsteigtą pagal 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį ir baudimą už jį ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, įsteigtą pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Europos Taryboje individualios peticijos teisė buvo įtvirtinta anksčiausiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra viena pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių institucijų, tad jo praktikai skiriamas ypatingas dėmesys. Magistriniame darbe plačiai nagrinėjami reikalavimai, keliami individualioms peticijoms, remiantis aukščiau minėtomis tarptautinėmis sutartimis. Palyginus individualių peticijų priimtinumo kriterijus, galima teigti, kad jie iš esmės sutampa, kreipiantis tiek į JT komitetus, tiek į ET Europos... [toliau žr. visą tekstą] / This work subscribes how right to individual petition is implemented in two main and most effective international organizations – United Nations and Council of Europe – and their international institutions which may consider individual petitions: the Human Rights Committee established according to 1966 International Covenant on Civil and Political Rights, the Committee on the Elimination of Racial Discrimination established according to 1965 Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, the Committee Against Torture established according to 1984 Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment and European Court of Human Rights established according to 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Right to individual petition was first acclaimed by Council of Europe in 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. European Court of Human Rights is one of the main and most effective institution considering individual petitions. Its case-law is really important and deserves much attention in this work too. Requirements for the individual petitions according to the above mentioned conventions are broadly explained in this work. It is possible to say that requirements for the individual petitions to UN treaty bodies and to the European Court of Human Rights are similar or almost the same, only a few differences can be named: ratione temporis requirement... [to full text]

This paper explores the application of human rights in the EU asylum policy. The prevention of terror and the strengthening of the area of Justice, Freedom and Security require tighter border controls, which consequently reflect negatively on asylum seekers and their human rights. Therefore this paper sets the aim to explore the application of human rights for EU asylum policy in respect to international obligations. There are three main objectives to be attained in the paper: to determine if the treatment of asylum seekers, Conventional Refugees and persons granted Subsidiary Protection in the EU corresponds to human rights obligations; to explore how certain rules regarding asylum are used for the purpose of migration controls; to assess the impact of such policies for the people in the need of international protection. The research has to determine the correctness of the hypothesis claiming that the application of human rights in the EU asylum policy is often oriented to migration controls rather than humanitarian obligations. The research is based on a theoretical analysis and uses primary as well as secondary data sources. The research determines that the hypothesis has been approved. Theoretical analysis based on the social-constructivist neo-institutionalism indicates the need for the incorporation of human rights into the EU asylum rules, the application of which is currently very vague. A remarkable part of the rules related to the EU asylum policy does not... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamas žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje. Terorizmo prevencija bei Teisingumo, laisvės bei saugumo erdvės stiprinimas reikalauja griežtesnės sienų kontrolės, kas neigiamai atsiliepia prieglobsčio prašytojams bei jų žmogaus teisėms. Ryšium su tuo, šio darbo tikslas – ištirti žmogaus teisių taikymą ES prieglobsčio politikoje tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Darbe siekiama įgyvendinti tris pagrindinius uždavinius: nustatyti, ar elgesys su prieglobsčio prašytojais, konvenciniais Pabėgėliais bei asmenims, kuriems suteikta Papildoma apsauga, atitinka tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus; ištirti, kaip tam tikros su prieglobsčiu susijusios taisyklės yra naudojamos migracijos kontrolės tikslais; įvertinti atitinkamos politikos poveikį asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, teigiančią, jog dažnais atvejais žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje yra orientuotas ne į humanitarinius įsipareigojimus, bet į migracijos kontrolę. Darbas paremtas teorine analize, naudojant pirminius bei antrinius šaltinius. Tyrimu nustatyta, jog iškelta hipotezė pasitvirtino. Teorinė analizė, paremta socialkonstruktyviuoju neoinstitucionalizmu, identifikavo poreikį į ES prieglobsčio politikos taisykles įtraukti žmogaus teises, kurių taikymas šiuo metu yra labai vangus. Ženkli su ES prieglobsčio politika susijusių taisyklių dalis neatitinka žmogaus teisių įsipareigijimų. Non-entré... [toliau žr. visą tekstą]

1994 – 1996 m. trukęs pirmasis bei 1999 m. prasidėjęs ir iki šiol besitęsiantis antrasis Rusijos – Čečėnijos karinis konfliktas iškėlė neišspręstas tarptautinės teisės problemas Čečėnijos atžvilgiu – jos tarptautinio teisinio statuso ir pripažinimo klausimą, Rusijos vykdomos politikos Čečėnijos atžvilgiu neteisėtumą, tarptautinės bendrijos atsargią ir neutralią politiką ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus regione. Karą Čečėnijoje sukėlė daugybė politinių, ekonominių, teisinių, karinių konfliktinių priežasčių, besitęsiančių nuo pat 1859 m., kai Čečėnija buvo jėga prijungta prie carinės Rusijos. / The study analyses the most important international legal issues concerning the conflict in Chechnya during 1994 – 1996 and 1999 - 2005. The author examines and evaluates the status of Chechen Republic of Ichkeria, the consequences of international non-recognition policy and the legality of Russian Federation (RF) military acts – which have features of acts of aggression and violation of human rights as well. The violations of human rights and humanitarian law in Chechnya has attracted the attention of international community, but no international law measures for solving the conflict have been applied.