Diskusijoje, vykusioje tarp Gadamer ir Habermas, socialinių mokslų ir tradicijos kontekstuose buvo nagrinėjami kalbos, istorijos ir supratimo ribų bei universalumo klausimai. Šioje diskusijoje dalyviai filosofiškai sprendžia pažinimo partikuliarumo ir istoriškumo problemas. Filosofinė hermeneutika, kaip universali žmogiškojo supratimo teorija, ir socialinė kritinė teorija, kaip disciplina, išlaisvinanti visuomenę nuo prievartos, supriešina savo pozicijas dėl supratimo ribų ir universalumo. Darbe išryškinamas ir nagrinėjamas svarbiausios hermeneutinės filosofijos ir socialinės kritinės teorijos sampratos. Diskusijos tarp Gadamer ir Habermas epicentre yra žmogiškojo pažinimo universalumo klausimas. Šios diskusijos pagrindą sudaro šešių kategorijų priešprieša: trijų Gadamer – dialogas, tradicija ir horizontų susiliejimas, ir trijų Habermas – komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės situacijos. 1. Centrinis Gadamer filosofinės hermeneutikos klausimas – kalbinio ir istorinio supratimo universalumas, kuris traktuojamas kaip dialogo, tradicijos ir horizontų susiliejimo dialektika. Gadamer, sistemingai tirdamas objekto ir subjekto priklausymą istorijai, plėtoja universalaus, kalbiškai įtarpinto, istorinio supratimo galimybes. 2. Centrinis Habermas epistemologijos klausimas yra pamatinių kalbinio ir istorinio pažinimo principų universalumas, kuris įvardinamas komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės dialektikos sampratomis. Habermas... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of language, history and understanding have been approached in discussion between Gadamer and Habermas, in the context social sciences and tradition. The participants have philosophically analysed problems of particularity and historicity of understanding. Philosophical hermeneutics, as universal theory of human reason, and social critical theory, as a discipline which emancipate society from violence, contra positioned their positions on understanding limits and universality. This contraposition of main concepts of hermeneutical philosophy and social critical theory were highlighted in this research. There is a question of universality of human reason in epicentre of discussion between Gadamer and Habermas. Basis of the discussion consist of contraposition of six categories: three of Gadamer – dialogue, tradition and fusion of horizons and three of Habermas – communicative action, living world and ideal speech situation. 1. Universality of linguistic and historic understanding are the main questions of Gadamer philosophical hermeneutics. This universality is treated as dialectic of dialogue, tradition and fusion of horizon. Gadamer systematically inquired dependence of object and subject to the history and developed possibilities for universal, linguistically mediated, historical understanding. 2. Main question of Habermas epistemology is the question of universality of linguistic and historic principles. This problem is expressed in conceptions of communicative... [to full text]

Temos aktualumas: ES struktūrinių fondų parama daro reikšmingą poveikį visos šalies ekonomikai, todėl jos skyrimas bei poveikis yra itin aktualūs klausimai. Kadangi ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymą atlieka valstybinės institucijos, atsiranda galimybė diskutuoti apie jų panaudojimo kryptis bei efektyvumą, teikti pasiūlymus efektyvesniam lėšų panaudojimui ir įsisavinimui. Parama žmogiškojo kapitalo plėtrai labai svarbi siekiant didinti šalies darbo rinkos konkurencingumą, skatinti gyventojų ekonominį aktyvumą bei užimtumą. Didinant gyventojų užimtumą skatinamas visos šalies ekonomikos augimas. Temos naujumas: Temos naujumas pasireiškia naujausios informacijos (publikacijų, statistinių duomenų, gyventojų nuomonės) apie ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai pristatymu bei analize. Darbas išsiskiria tyrimo metodų įvairove bei rezultatų savalaikiškumu. Nustatomos šiuo metu aktualios problemos panaudojant ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai bei pasiūlomi būdai, kaip šias lėšas galima būtų panaudoti efektyviau. Darbo tikslas: Ištirti ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje ir pateikti efektyvesnio paramos panaudojimo pasiūlymus. Darbo objektas: ES SF parama žmogiškojo kapitalo ugdymui Lietuvoje. Darbo problema: Ar efektyviai panaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje? Darbo uždaviniai: 1)... [toliau žr. visą tekstą] / 1. Human capital plays an important role in economic growth as the economic and social development are closely linked to investment in human capital. There is allocated almost 40 percent of total funds dedicated to the operational program of development of Human Resources to increase qualitative employment and social scope. 2. Following the survey of public opinion it was found out that the implementation of developed strategies are being considered extremely poor, while there is a great need to increase economic activity and employment. Increase of economic activity and employment of the population is a problem area. 3. There is lack of support shown for the formation and development of Human capital of the EU Structural Funds after the interview carried by the specialists. Although the support helps to create a more competitive workforce, it is often allocated not considering the real needs of society. The complexity of the procedures of support receiving is also highlighted. 4. It has been found out that the main problem of Educational institutions of the EU Structural Funds is inadequate compatibility of projects. 5. The measures for the additional funding for higher education organizing adult education programs should be provided in order to improve the use of formation and development of human capital of EU Structural Funds and take into account the real needs of society. 6. The skills of administering personnel should be... [to full text]