Spelling suggestions: "subject:"gyvulininkystės"" "subject:"bankininkystės""
1 |
Laukių (Fulica atra) sankaupų gausa ir pasiskirstymas žuvininkystės ūkių tvenkiniuose Lietuvoje / Abundance and distribution of staging coots (fulica atra) in fish ponds of lithuaniaPetkus, Gediminas 27 June 2014 (has links)
Laukio sankaupų gausa, pasiskirstymas ir formavimosi fenologija tirta naudojantis duomenimis surinktais 2009-2010 m. dvidešimt viename Lietuvos žuvininkystės ūkyje. Bendras ūkių plotas sudarė apie 10000 ha. Per sezoną (balandy - gegužę) kiekviename ūkyje buvo atliekama 13 apskaitų. Sprendžiant pagal maksimalias sankaupų reikšmes atskiruose ūkiuose, bendras maksimalus laukių skaičius Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose 2009 ir 2010 m sudarė atitinkamai 17793 (vidut. 855,86±SD710,94 ir 18107 (862,24 ±SD612,78). Tačiau kai kuriuose tvenkiniuose susitelkdavo net iki 1000-3000 laukių. Statistiškai patikimo skirtumo tarp laukių bendros gausos 2009 ir 2010 metais neaptikta. Tačiau nuo 2009 -2010 iki 1996-2001 sankaupų gausa patikimai išaugo. Toks teigiamas trendas aiškintinas gausiau beriamais žuvų pašarais paskutiniais tyrimų metais. Kol žuvų tvenkiniuose yra vanduo laukių koncentracija čia 0,3-2 karto didesnė nei ežeruose. Tačiau ankstyvas vandens nuleidimas žuvininkystės ūkių tvenkiniuose neleidžia laukių sankaupoms padidėti iki maksimalių reikšmių. Vidutiniškai, sankaupas formuojantys laukiai išnaudoja 34,08 % (2009 m.) - 41,18 % ūkių tvenkinių teritorijos. Pagal šį rodiklį žuvų auginimo tvenkiniai užima tarpinę poziciją tarp eutrofinių ir mezotrofinių taip vadinamų “laukių ežerų”. Papildomo maisto (žuvų pašarų) faktorius dominuoja tarp kitų – laukių gausos skirtumus tarp ūkių apsprendžiančių – faktorių. Iš pastarųjų antras pagal svarba yra žuvininkystės ūkio plotas. / Research of abundance, distribution and phenology of Coot staging concentrations were performed using data-basis, from 21 fish farms in Lithuania. In total, 10000 ha pond area was covered with 13 counts carried out on each fish farm since April to October, in 2009-2010. According to peak values from each fish farm total amounts of Coots in all fish farms were 17793 (average 855,86±SD710,94, and 18107 (862,24 ±SD612,78). In particular ponds, size of Coot concentrations reached from 1000 to 3000 individuals. Difference in total abundance of staging concentrations of Coot in fish farms between 2009 and 2010 years was not significant while between 2009 -2010 and 1996-2001 size of concentrations has increased significantly. The later phenomenon related to improvement of food availability due to increase in amounts of fish foods. When with water, fish ponds supports 0.3-2 times higher concentrations of coots than natural lakes do. However, early amelioration of ponds do not allow Coot concentrations to grow up to its peak. In average, in 2009-2010 staging coots exploited 4,08 % (2009 m.) - 41,18 % of total area of Lithuanian fish ponds. According to these values, fish ponds could be placed between eutrophic and mezotrophic “Coot lakes”. Factor of artificial (fish) food dominates among other factors responsible for differences in numbers of staging coots in fish farms. Area of fish farm ranks as second important factor in this respect.
|
2 |
Pramoninės žuvininkystės tvenkinių ūkių veiklos įtaka vandens kokybei / Industrial fishing ponds farm activities on water qualityKračka, Deividas 17 June 2014 (has links)
Baigiamajame darbe nagrinėjama keturių Lietuvos pramoninės žuvininkystės ūkių į aplinką išleidžiama tarša (tiekiamo ir išleidžiamo vandens) pagal skendinčias medžiagas, BDS7, bendrą azotą ir bendrą fosforą ir pateikiamos rekomendacijos tvenkininių ūkių vandens kokybei gerinti.
Darbo objektas: paviršinis vanduo.
Darbo metodai – vertinama paviršinio vandens kokybė žuvininkystės ūkiuose aukščiau ir žemiau tvenkinių (tiekiamo ir išleidžiamo vandens).
Darbo rezultatai. Išanalizavus daugiamečius žuvininkystės ūkių vandens kokybės tyrimų duomenis, gauti tokie rezultatai:
1. Skendinčiomis medžiagomis labiausiai užteršti:
1.1. UAB „Daugų žuvis“ tvenkiniai:
(priimtuvas – Varėnės upė – 38,0 mg/l, 2009 m.) – žemiau tvenkinių;
(priimtuvas – Žižmos upė – 37, 0 mg/l, 2007 m.) – žemiau tvenkinių.
1.2. AB „Išlaužo žuvis“ tvenkiniai:
(priimtuvas – Jiesios upė – 47,0 mg/l, 2009 m.) – aukščiau tvenkinių;
(priimtuvas – Jiesios upė – 54,0 mg/l, 2009 m.) – žemiau tvenkinių.
Nežymiai skendinčių dalelių kiekį viršijo ir Šilavoto poskyrio tvenkiniai (priimtuvas – Jiesios upė – 27,0 mg/l, 2009 m.) – žemiau tvenkinių.
2. Nagrinėtuose žuvininkystės tvenkiniuose nei BDS7, nei bendras azotas, nei bendras fosforas neviršijo leistinų normatyvinių rodiklių.
Apibendrinus gautus rezultatus peteikiamos sekančios rekomendacijos tvenkininių ūkių vandens kokybei gerinti:
1. Norint išvengti padidintų skendinčių dalelių koncentraciją pageidautina pagal galimybes didžiają paduodamo vandens dalį kaupti tam... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis examines four Lithuanian industrial fish farms in releasing pollution (water supply and discharge) by TSS, BDS7, total nitrogen and total phosphorus and recommendations of farm ponds to improve water quality.
Working properties: surface water
Working methods - evaluating the quality of surface water in the farms above and below the pond (water supply and discharge).
Results. Analysis of many fish farms on water quality survey data, the following results:
First TSS most contaminated:
1.1. JSC "Daugų Pond:
(Receiving - Varėnė River - 38.0 mg / l, 2009.) - below the dams;
(Receiving - Zizmai River - 37, 0 mg / l, 2007.) - below the ponds.
1.2. AB Išlaužo Fish Pond:
(Receiving - Jiesia River - 47.0 mg / l, 2009.) - above the pond;
(Receiving - Jiesia River - 54.0 mg / l, 2009.) - below the ponds.
Slightly higher than the amount of suspended solids and Šilavotas subdivision ponds (Receiving - Jiesia River - 27.0 mg / l, 2009.) - Below the ponds.
Second INVESTIGATED fishponds than BDS7 than the total nitrogen or total phosphorus exceeded the permissible normative indicators.
Summarizing the results peteikiamos next recommendation farm ponds to improve water quality:
First to avoid increase of suspended particles concentration preferably by possibilities to a large flow of accumulating a dedicated, larger ponds or specially equipped stores and settle only part of the load of suspended particles continue growing pond filling.
Second Extend pond filling period... [to full text]
|
3 |
Gulbių nebylių (Cygnus olor) sankaupų gausa, formavimosi ir pasiskirstymo ypatumai Lietuvos žuvininkystės ūkiuose / Abudance of mute swan (cygnus olor) flocks in the fishponds complexes of lithuania, characteristics of formation and distributionMikalauskienė, Agnė 25 June 2014 (has links)
2009 metais devyniolikoje (su padaliniais dvidešimt viename) Lietuvos žuvininkystės ūkių buvo vykdomi gulbių nebylių sankaupų gausos, formavimosi sezoninės dinamikos ir pasiskirstymo ypatumų tyrimai. Tyrimai užpildo eilę spragų ankstesniuose tyrimuose apie gulbių nebylių sankaupų formavimąsi žuvų tvenkiniuose. Sankaupų formavimosi laikotarpiu žuvų auginimo tvenkiniais naudojasi apie tris tūkstančius neperinčių gulbių nebylių. Paukščiai čia apsistoja sezoninių migracijų metu. Taip pat čia susirenka šertis nesiveisiantys individai. Gulbių buvimo žuvininkystės ūkių tvenkiniuose trukmę apsprendžia tvenkinių pripildymo (balandžio mėn.) ir nuleidimo (intensyviausiai rugsėjo antroje - spalio pirmoje pusėje) laikotarpiai. Sankaupos gausiausios pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, visų pirma birželio mėnesį, tačiau jų dydis atskiruose ūkiuose ženkliai svyruoja ir gali piką pasiekti ir kitais sezono laikotarpiais, ypač rudeniop. Stabiliai pagrindiniu, sankaupų dydį konkrečiuose žuvų ūkiuose apsprendžiančiu, veiksniu yra bendras tvenkinių, kuriuose buvo beriami žuvų pašarai, plotas. Ūkiuose (jų grupėse), kuriuose šio faktoriaus skaitinė reikšmė didelė, gulbių nebylių sankaupos taip pat didelės ir atvirkščiai. Tačiau atsitiktinė natūralių buveinių su gausiomis gulbių nebylių sankaupomis (pavyzdžiui Kuršių Marių) kaimynystė (geografinis faktorius), gali nusverti anksčiau minėto faktoriaus poveikį. Gulbės sankaupose naudoja didžiąją dalį konkretaus, ūkio tvenkinių (paprastai 50-70 %) –... [toliau žr. visą tekstą] / In 2009, research was carried out on abundance of mute swan flocks, its formation, seasonal dynamics and distribution characteristics in nineteen (with branches in twenty-one) fish farms in Lithuania. This research fills-in a number of gaps of previous studies on mute swan flocks formation in fish farm ponds. Around three thousand non breeding mute swans are using fish farming ponds during flock’s formation season. Birds stay here during seasonal migrations. Also non breeding swans gather here to moult. The duration of stay of swans in fish farm ponds is determined by the time of filling up (in April) and draining (most intensive in the second half of September and in the first half of October) of ponds. The most numerous flocks are at late spring - early summer, particularly in June, but the size of individual flocks vary considerably and may reach peak during other periods of the season, especially in autumn. The most stable factor determining size of the specific flock in fish farm ponds is area of the pond where fish are fed. Flocks are more numerous in farms (or groups of farms) in which value of this factor is higher and vice versa. However, random natural dwellings of mute swan flocks with large populations (for example neighborhood of Kuršių Marios – geographical factor) may outweigh the above factor’s impact on mute swans flock size in fish ponds. Flocks of mute swans cluster during the mobilization period and use most part of the fish farm pond (usually 50-70%) –... [to full text]
|
4 |
Daugų žuvininkystės tvenkinių hidrotechnikos statinių techninės būklės tyrimai / Investigation of the technical state of hydraulic structures of fishponds DaugaiVaitkun, Jurij 03 June 2009 (has links)
UAB „Daugų žuvis" tvenkiniai įrengti 1968-1969 m., jų bendras plotas 594 ha, apie 99 ha tvenkinių ploto intensyviai žuvininkystei nenaudojami. Tvenkiniams vanduo imamas iš Dusmenos ir Varėnės upių, vandeniui tiekti įrengtos dvi siurblinės. Nuo siurblinių pastatymo yra praėję apie 40 metų, todėl siurbliai, jų varikliai ir pagalbiniai įrengimai yra susidėvėję fiziškai, technologiškai bei morališkai pasenę. Žuvininkystės įmonės vadovai norėdami išlaikyti įmonę konkurencinėje rinkoje, turėtų atsižvelgti į kylančias problemas energetikos sektoriuje, ir ieškoti galimybių sumažinti siurblinių eksploatacijos išlaidas minimaliai rekonstruojant siurblines ir atnaujinant reikalingą siurblinių įranga. Baigiamajame darbe yra nustatomi siurblinių hidrauliniai parametrai. Daugiakriterinės analizės pagalba, naudojant tarptautinės atominės energijos agentūros laisvai platinamą programinę įrangą – DAM, palyginami keli siurblių pakeitimo variantai ir iš jų sąlyginai išrinkti optimaliausi variantai.
Daugų žuvininkystės įmonės tvenkinių hidrotechnikos statinius sudaro tvenkinių dambos, vandens įleistuvai, išleistuvai, vandens atitekėjimo, nutekėjimo vamzdynai ir kanalai, skydų/šandorų kėlimo mechanizmai, žuvų išgaudymo duobės ir pan. Kadangi nuo tvenkinių įrengimo laiko jau praėję apie 40 metų, tai betoniniai/gelžbetoniniai tvenkinių hidrotechnikos statiniai (įleistuvai, išleistuvai, vamzdynai, žuvų išgaudymo duobės) yra gerokai susidėvėję. Įvertinant HTS techninę būklę buvo naudota STR 1.12.0... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to evaluate technical state of Dusmena and Varene pumping stations hydro-technical and energetic equipment, the usability and expediency of this equipment in the conditions of market economics. The purpose of this work is also to choose the most suitable variants of replacement of pumping stations main units and auxiliary mechanisms by new ones. Technical state of fishponds hydraulic structures (inlet, outflow, fish catch hole elements) and overgrow of fishpond areas with aquatic plants are analyzed in the paper too.
The Dusmena pumping station was built in 1969 and there are three vertical axial 02-42 type pumps. The pumping station on Varene River was built in a same year and reconstructed in 1983. There are two duplex inflowing horizontal centrifugal D 1250/14 type pumps.
Daugai Fishery enterprise pumping stations were built more than 40 years ago, so the pumps, their engines and auxiliary mechanisms of these pumping stations are shabby, physically and technologically old. The pumping stations are very important element of fishponds, because the cost of fishery productions belongs on pumping station rational work.
The reconstruction of the pumping station in Varene is necessary in the case of the use of Intersigma or Flygt pumps, because these pumps have negative suction head, as existing pumps are with positive suction head in Varene pumping station. If Intersigma or Flygt pumps would be installed, vacuum pumps were not necessary in this... [to full text]
|
5 |
Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimas Lietuvoje: verslinės žvejybos kontrolės mechanizmas / Implementation of EU Common Fisheries Policy in Lithuania: Commercial Fisheries Control MechanismLukaševičiūtė, Aistė 20 June 2014 (has links)
Žuvininkystės politika yra kompleksiška sritis, kurioje būtinas balansas tarp socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių priemonių, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Ekonomikos augimas, darbo vietų stabilumas, verslo plėtra tiesiogiai priklauso nuo žuvų išteklių apsaugos efektyvumo. Lietuva, 2004 m. prisijungusi prie Europos Sąjungos, prisiėmė pareigą ir atsakomybę prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo, tad nors žuvininkystės pramonė Lietuvoje yra nedidelė veiklos šaka, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, veiksmai prisideda prie bendro siekio – darnios žuvininkystės sektoriaus plėtros.
Lietuvoje į žuvininkystės politikos formavimą ir įgyvendinimą įtraukiamos įvairios mokslo ir tyrimo institucijos, tačiau jos vykdo taikomojo pobūdžio tyrimus apie žuvų išteklių ir vandens telkinių būklę, tuo tarpu žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas yra menkai ištirta sritis. Tačiau tarp institucijų egzistuoja horizontalūs ir vertikalūs santykiai, nuo kurių priklauso žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas. Verslinės žvejybos kontrolė yra plačiai reglamentuota ir itin reikšminga žuvininkystės politikos dalis, todėl siekiant užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą svarbu išanalizuoti kontrolės sistemos problemas. Taigi šio darbo tikslas yra ištirti ES bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą Lietuvoje verslinės žvejybos kontrolės srityje.
Darbą sudaro 5 dalys. Pirmoje darbo dalyje ES bendroji žuvininkystės politika nagrinėjama... [toliau žr. visą tekstą] / Fisheries policy is a complex subject; therefore balance between social, economical and environmental instruments takes important role at this topic. Economic growth, stability of labor market and business development is directly related with efficiency of fish resources protection. In 2004 Lithuanian became European Union member and took obligation and responsibility to take part in the Common Fisheries policy. Although Lithuanian fisheries industry is small in compeer to EU, but it is as important as any other EU member state actions for common aim – sustainable development of fisheries sector.
In Lithuanian various science and research institutions are involved Fisheries policy process but those institutions perform empirical researches on conditions of fish and water resources. Meanwhile Fisheries policy is under researched subject. Horizontal and vertical relations existing between institutions have impact on quality of Common Fisheries Policy formation and implantation. Commercial Fisheries control takes a significant part in fisheries policy and is strongly regulated; therefore to ensure successful implementation of policy it is important to analyze problems of control system.
The aim of this thesis is to analyze European Union Common Fisheries policy implementation in Lithuanian commercial fisheries control mechanism. The first chapter analyzes EU common fisheries policy by institutionalism and agent – principal theories. This chapter discusses E. Ostrom, S. Jentoft... [to full text]
|
Page generated in 0.0345 seconds