Šiame magistro darbe gilinamasi į viktimizaciją Lietuvoje analizuojant nusikaltimų aukų situaciją mūsų bei užsienio šalyse. Apžvelgus kriminologijos, bendrosios bei naujosios viktimologijos krypčių atstovų mintis, paaiškėjo, jog nuo nusikaltimų nukentėję asmenys nėra suvokiami vienareikšmiškai, o pats terminas „nusikaltimo auka“ gali įgyti skirtingą reikšmę priklausomai nuo to, kaip traktuojamas nusikaltimas, nuo šalies politinės valios ar visuomenės bendrojo intereso. Nuo XX a. vidurio tiek visuomeninėje, tiek akademinėje sferose imama aktyviai domėtis nusikaltimo auka, jos padėties gerinimu, priimami tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys nusikaltimų aukų teises ir pagalbą. Šalinant neigiamus kriminalinės viktimizacijos padarinius, orientuojamasi į fizinius, psichologinius, materialinius bei socialinius nuostolius, kuriuos patyrė auka, o taip pat į kompleksinį teikiamos pagalbos pobūdį minėtai žalai kompensuoti. Laikantis Europos Sąjungos nustatytų bei stengiantis neatsilikti nuo tarptautinių reikalavimų, Lietuvoje taip buvo susirūpinta gerinti nukentėjusių asmenų situaciją. Buvo parengti baudžiamųjų įstatymų tobulinimai, priimti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bei smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymai. Tačiau atliktų nacionalinių viktimologinių tyrimų duomenys, santykinai nedidelis skaičius asmenų, besikreipiančių valstybės numatytos teisinės ir socialinės pagalbos verčia abejoti efektyviu nusikaltimų aukų teisių bei interesų... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of victimization, the situation of crime victims in Lithuania and in foreign countries are presented in this master graduate thesis. The review of the ideas of criminologists, general and „the new“ victimology exponents has showed that there is no one unambiguous perception of „crime victims“, this definition can be determined differently depend on the way a crime is charasterized, political purposes or public interests. Since the middle of 20th century an active interest of crime victim, the development of its situation has show up in academic and public field. International documents, minimal standarts regulating rights and support services for crime victims has been decreed. An elimination of negative effects of criminal victimization is orientated to physical, psychological, material and social injuries a crime victim has suffered and integrated support services to compensate these losses. Following the requisitions of the European Union and trying to keep with international standarts Lithuania has concerned with the situation of its crime victims as well. The country has prepared some developments of criminal law, adopted compensation schemes for crime victims, introduced a state-guaranteed Legal Aid. Data of national victimological surveys, rather little amount of people who apply and obtain social and legal aid create doubts about an effective implementation of rights and support service for crime victims. These questions were the main reason to give an... [to full text]

Per pastarąjį dešimtmetį prekybos žmonėmis fenomenas tapo nuolatiniu rūpesčiu daugeliui pasaulio valstybių, neaplenkdamas ir Lietuvos. Atsižvelgiant į šio nusikaltimo latentiškumą, paplitimą ir įvairias pasireiškimo formas, darbe analizuojami tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai dokumentai, apibrėžiantys prekybos žmonėmis reiškinį ir su juo susijusius aspektus. Lyginant skirtingas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijas, aiškinantis nusikalstamos veikos sudėtį bei santykį su kitais nusikaltimais, kartu darbe analizuojami nacionaliniai šio nusikaltimo įtvirtinimo ypatumai. Prekybos žmonėmis aukos ir kaltininko charakteristika darbe aptariama siekiant nustatyti šių subjektų specifiškumą ir interakciją. Vertinama, kurie nukentėjusiojo asmenybės bruožai sąlygoja individo tapimą prekybos žmonėmis auka. Ypatingas dėmesys darbe atkreipiamas į prekybos žmonėmis prevenciją. Atsižvelgiant į kovos su prekyba žmonėmis būdą – visuomenės informavimą, atliktas dokumentų analizės metodas. Išanalizavus žurnaluose publikuojamų straipsnių turinį, vertinamas tokio pobūdžio prevencijos pasireiškimas ir reikalingumas. Vadovaujantis tyrimo rezultatais, sudaromos diagramos, leidžiančios geriau įvertinti esamą visuomenės informavimo neoficialiuose leidiniuose padėtį. / During the last decade, human trafficking has become a phenomenon of constant concern to many countries around the world, also – to Lithuania. Considering the latent, prevalence and various forms of expression of this crime, international, regional and national acts which define the phenomenon and related aspects of human trafficking, are analysed in this paper. At the same time, the national peculiarities of this crime are analysed in the paper, depending in the different versions of the Criminal Code, giving interpretation of the composition of the offence and the relationship to other crimes. The characteristic of the human trafficing victims and perpetrators is questioned in this paper in order to determine the specificity of these entities and their interaction. The traits of victim’s personality are described to see how it can affect the individuals to become a victim of human trafficking. Particular attention in the paper is drawn to the human trafficking prevention. Considering one of the ways to fight human trafficking – the information of the public, the analysis of the documents was used. Having analysed the articles in journals, the nature and necessity of this kind of prevention was assessed. According to the results of the investigation, the charts were drawn, allowing to see a better assessment of the situations of the current public information in informal publications.

Antrasis pasaulinis karas – vienas iš baisiausių karų žmonijos istorijoje. Jis nusinešė daugiau nei 60 milijonų žmonių gyvybių. Pagrindinis tarptautinės humanitarinės teisės tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes. Deja, Antrojo pasaulinio karo metu to padaryti nepavyko. Šiame darbe siekiama apžvelgti šio karo metu galiojusias tarptautinės humanitarinės teisės normas, jų spragas, valstybių įsipareigojimų apimtį ir vykdytus pažeidimus bei išsiaiškinti jų priežastis. Taip pat apžvelgiama Antrojo pasaulinio karo įtaka vėlesnei tarptautinės humanitarinės teisės raidai. Pirmoje darbo dalyje apžvelgtos pagrindinės iki Antrojo pasaulinio karo priimtos tarptautinės humanitarinės teisės normos, Tarptautinių diplomatinių konferencijų baigiamieji aktai, siekta išsiaiškinti valstybių ketinimus ir tikslus dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų reglamentavimo. Toliau apžvelgiami tarptautiniai konfliktai, autoriaus nuomone, turėję priversti tarptautinę bendriją susimąstyti dėl humanitarinės teisės normų veiksmingumo. Pirmasis pasaulinis karas ir Italijos – Etiopijos karas parodė, kad galiojusias teisės normas būtina tobulinti, nes jos nesugebėjo užtikrinti pagrindinių humanitarinės teisės tikslų – apsaugoti žmonių gyvybių bei padaryti karą humaniškesnį. Antroji šio darbo dalis skirta karo aukų apsaugai. Iš pradžių kalbama apie sužeistųjų ir ligonių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Jų padėtį reglamentavo 1929 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų ir sergančiųjų padėties veikiančiose armijose... [to full text] / The Second World War is one of the most terrible wars in the history of mankind. There were about 60 million direct victims of the war. The main aim of international humanitarian law is to protect lives of human beings. Unfortunately, it failed to do this during the Second World War. In this work it is intended to review the main rules which were in effect during this war, their gaps and imperfections, the obligations of the belligerents and violations committed by them. It is also discussed the impact of the World War Two to the future development of the international humanitarian law.

Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]

Moterims, patyrusioms seksualinį smurtą, kreipiantis į policiją tenka susidurti su sistema, neatitinkančia jų lūkesčių. Vienas pagrindinių to atspindžių yra jų apklausos, atliekamos pareigūnų neturinčių specialaus psichologinio pasirengimo. Kriminalistikos literatūroje nurodoma, kad nors įvairių proceso dalyvių apklausa skiriasi procesiniu reglamentavimu ir taktiniais būdais, tačiau pasiruošimas jai turi bendrų bruožų. Nagrinėjama tik įprastinės apklausos taktika, kurioje nėra akcentuojami tokių subtilių bylų, kaip seksualinio prievartavimo, apklausos ypatumai. Pagrindinis šio tyrimo objektas yra baudžiamosios bylos, nagrinėtos pagal LR BK149 išžaginimo ir 150 seksualinio prievartavimo straipsnius. Tyrimo tikslas išanalizuoti baudžiamųjų bylų praktiką Lietuvoje ir pagrindines problemas susijusias su ikiteisminio tyrimo organizavimu. Tyrimas atliktas naudojantis matematinės statistikos, lyginamosios analizės, tiesioginės apklausos, empiriniu, internetinės apklausos ir teisiniu lyginamuoju metodais. Matematinės statistikos metodu analizuojami išstudijuotų bylų tam tikri parametrai. Dažniausiai seksualiai smurtauja anksčiau teisti už vagystes ir plėšimus; vidutiniškai 30 metų amžiaus vyrai; moterys dažniausiai nukenčia bendrų išgertuvių metu; nuo asmens, su kuriuo anksčiau buvo pažįstamos, bet lytinių santykių neturėjo; ikiteisminiai tyrimai pradedami už veikas atliktas vieno asmens; ikiteisminiai tyrimai užtrunka vidutiniškai 395 dienas; tyrimuose vidutiniškai atliekama 3,8... [toliau žr. visą tekstą] / Most women who come to police asking for help was forced to do many unpleasant acts. Usually first desperation is an interviewing with police officer, who rarely is qualified to communicate with a delicate victim. Tutorial tells common interviewing concepts, but delicate, such as sexual violence victims. The main object of this research is criminal cases of rape and sexual abuse articles. The aim of this study is analyzing the practice of criminal cases deal with female sexual violence in Lithuania the main problems associated with organizing of investigation. The study was carried out using various methods: method of mathematical statistics, comparative analysis, the direct questioning method, empirical method, online questioning method, the comparative legal method. Mathematical statistical method is used to analyze the main parameters of cases. In most interesting results are such as: the averaged subject is previously convicted of theft and robbery, on 30.2 years old man; the averaged circumstances are common drinking parties ; the averaged victim is 29,5 years old woman, who is wearing pants but skirt; the averaged duration of pre-trial investigation is 395 days; Comparative analysis of the method showed the strengths and weaknesses of cases: centralized investigated sexual abuse cases are more constructive and their analysis is faster and more efficient. Direct discussion method is obtained and evaluated additional information about the cases. Empirical method... [to full text]

Pirmojoje šio magistrinio darbo dalyje pateikta nusikalstamų veikų aukų ir nukentėjusiojo sąvokos skirtumai. Antrojoje darbo dalyje identifikuoti plačiausiai visuomenėje paplitę nusikalstamų veikų aukų stereotipai ir pateikta šių stereotipų istorinė bei doktrininė apžvalga, taip pat jų sąvokos, reikšmės bei pasekmių nusikalstamų veikų aukoms analizė. Trečiojoje- išnagrinėta nusikaltstamų veikų aukų teisinė padėtis apžvelgiant tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius nusikaltimų aukų apsaugą, atlikta teisinės padėties statuso analizė istoriniu, lyginamuoju aspektu, akcentuojant kompensacijų nusikaltimo aukoms problemą. Ketvirtojoje magistrinio darbo dalyje pateikti atkuriamojo teisingumo modelio integravimo į Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės sistemą būtinybė bei privalumai sprendžiant darbe analizuotas nusikalstamų veikų aukų problemas. / The Master‘s Thesis consists of four major parts. The first part introduces the description of crime victim. It includes the description of crime victim, analysis of the rapport between the crime victim and casualty. The second part includes the analysis of factors impacting people to believe various myths and stereotypes about the victims of crime and their negative influence on understanding the victimization is analyzed. The third part includes the analysis of legal status of crime victims, complex domestic and international analysis of legislation, tackling the problems of compensation. The fourth part is about restorative justice and its positive influence on solving some of the problems crime victims have to endure.