SUMMARY Relevance and novelty of the topic. Cargivers of persons with clinical dementia experience a lot of social, psychological and physical health problems and feel burdened. Until recently there has been very little analysis of stress factors influencing the caregivers stress. Aim of the study. To measure and examine psychosocial stress of family members and relatives who are caregivers of persons with dementia at home. Methods. Caregivers of persons with dementia filled out an anonymous qeustionaire. The interviews were conducted from December, 2004 to February, 2005. Respondents, who participated in research, were members of Kaunas and Vilnius Alzheimer’s clubs, and the data was collected during the meetings of these two clubs in Kaunas Dainava Center for Psychological Health and Vilnius Antakalnis health centre respectively. 22 respondents were from Kaunas and 28 from Vilnius. From the 50 respondents, who participated in research, 35 (70%) were women, and 15 (30%) were men. The average age was 62 years (the range of age was 40-94 years). The questionnaire that was used to gather data consisted of five parts: general questions about the caregiver and the person with clinical dementia; Greene’s Relatives Stress Scale, Clinical Dementia Rating Scale and Rapid Disability Rating Scale. Results. 7 (14%) respondents experienced a low level of psychosocial stress, 30 (60%) – average, and 13 (26%) – high level of stress. Most often the caregiver for person with clinical... [to full text]

Senatvei būdinga daug stresą sukeliančių faktorių, kurie gali pabloginti psichikos sveikatą, pvz., mažėjantis funkcinis pajėgumas ir socialinė izoliacija. Taip pat įgimti ar paveldėti žmogaus sveikatos sutrikimai, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tampa aktualūs, dažnai pastebimi senatviniai psichikos sutrikimai. Vienas iš senatvinių psichikos sutrikimų yra Alzheimerio liga. Sistemingai didėjant Alzheimerio liga sergančių pacientų skaičiui, atsiranda problema kaip efektyviai padėti šiems žmonėms pagerinti jų gyvenimo kokybę. Socialinių paslaugų teikimas tokiems pacientams, socialiniams darbuotojams tampa svarbi veiklos sritis. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų patirtis dirbant su pacientais, sergančiais Alzheimerio liga. Tyrimo imtis – 6 socialiniai darbuotojai, dirbantys Kauno miesto slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse. Pirmoje darbo dalyje pateikiama Alzheimerio ligos samprata, jos medicininiai bei psichosocialiniai aspektai; socialinio darbuotojo veiklos ir metodai dirbant su Alzheimerio liga sergančiais pacientais. Antroje darbo dalyje pristatoma atlikto kokybinio tyrimo metodika. Trečioje darbo dalyje pristatomi bei interpretuojami gauti tyrimo duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, dirbdami su Alzheimerio liga sergančiais pacientais, renka informaciją apie pacientą bei teikia pagalbą palaikant paciento savarankiškumą. Dirbdami su šeima, socialiniai darbuotojai, ne tik gauna... [toliau žr. visą tekstą] / Old age brings many stressors that can worsen mental health, for example, decreasing functional capacity and social isolation. Also, congenital or inherited disorders have influence on human health, which occurs later in life. Senile mental disorders are often observed and have become important because of increasing life expectancy of people. One of senile mental disorders is Alzheimer's disease. The number of patients with Alzheimer’s disease is systematically increasing, so, there is the problem of how to effectively help these people improve their quality of life. Social services for such patients are an important area of activity for social workers. The aim - to reveal the social workers' experience working with patients suffering from Alzheimer's disease. The survey sample - 6 social workers working in Kaunas city nursing hospitals. In the first part of the work there is given the concept of Alzheimer's disease, its medical and psychosocial aspects and social worker's activities and methods of dealing with patients with Alzheimer's disease. The second part presents the methodology of qualitative research which was carried out. The third part presents the results of a study and interpretation of data. The results showed that social workers working with Alzheimer's disease patients collects the information about patient and provide assistance in maintaining the patient's autonomy. Working with families, social workers, not only receives the information about a patient... [to full text]

Tikslas. Ištirti įvairaus oligomerizacijos laipsnio Aβ1-40 ir Aβ1-42 peptidų agregatų poveikį smegenėlių ląstelėms ir išaiškinti toksinio veikimo mechanizmus. Uždaviniai: 1.Įvertinti Aβ1-40 ir Aβ1-42 monomerų, oligomerų ir fibrilių poveikį neuronų-glijos ląstelių kultūros gyvybingumui. 2.Nustatyti ryšį tarp Aβ1-42 oligomerų toksiškumo ir dydžio. 3.Ištirti Aβ1-42 oligomerų poveikį neuronų ir mikroglijos ląstelių plazminės membranos įtampos pokyčiams ir įvertinti, kokią reikšmę Aβ1-42 oligomerų sukeltoje neuronų žūtyje turi išorinio kalcio koncentracija, NMDA receptorių ir endocitozės aktyvumas. 4.Nustatyti Aβ1-42 oligomerų poveikį smegenėlių kultūrai, papildytai J774 makrofagais 5.Nustatyti Aβ1-42 oligomerų poveikį mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo sistemai. Mokslinis naujumas Šiame darbe nustatytas ryšys tarp Aβ1-42 oligomerų dydžio ir toksiškumo neuronams. Pirmą kartą parodyta, kad maži (toksiški) Aβ1-42 oligomerai (1–2 nm), koncentracijose, kurios gali susidaryti smegenyse patologinėmis sąlygomis, yra toksiški ląstelių kultūroje esantiems neuronams, tačiau nekeičia kitų, ląstelių kultūroje esančių, ląstelių gyvybingumo (mikroglijos ir astrocitų). Pirmieji išsiaiškinome, kad maži ir dideli Aβ1-42 oligomerai gali sukelti neuronų žūtį skirtingais mechanizmais: maži tiesiogiai veikdami neuronus, o dideli veikdami per glijos ląsteles. Mūsų tyrimai atskleidė iki šiol neaprašytą reiškinį, kad maži Aβ1-42 oligomerai gali sąlygoti ne tik neuroninių ląstelių žūtį, bet ir jų... [toliau žr. visą tekstą] / Objective and tasks. The aim of this study is to investigate the effects of Aβ1-40 and Aβ1-42 peptide aggregates at various degrees of oligomerization on cultivated neurons of brain cells and their toxic mechanisms. 1.To investigate the effect of various Aβ1–40 and Aβ1-42 aggregates on the viability of neuronal-glial cell cultures. 2.To determine the relationship between the toxicity of Aβ1-42 oli-gomers and their size. 3.To analyze the effect of Aβ1-42 oligomers on membrane potential of neuronal and glial cells. To assess the effect of extracellular Ca2+ concentration, NMDA receptors and activity of endocytosis on neu¬ronal death caused by Aβ1-42 oligomers. 4.To determine the effect of Aβ1-42 oligomers (4–6 nm in size) on neurons in CGC cultures with added macrophages J774 cells. 5.To determine the effect of Aβ1-42oligomers on respiration of isolated brain mitochondria. Scientific novelty This study determined the relationship between size of amyloid and its toxicity to neurons. For the first time it was shown that small Aβ1-42 oligomers of the size 1–3 nm were toxic to neurons in cell cultures at the concentrations which occur in brain under pathological conditions. However, they did not affect the viability of other cells (microglia and astrocytes) present in the cell cultures. For the first time it has been shown that small and large Aβ1-42 oligo-mers can cause neuronal death by different mechanisms: small oligomers by affecting neurons directly, and large oligomers... [to full text]

Alzheimerio liga (AL) yra viena neurodegeneracinių ligų, pasižyminti progresuojančiu atminties, kalbos, pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais bei neuropsichiatriniais simptomais. Vienas iš devynių žmonių (11 proc.), vyresnių nei 65 metai serga AL. Vyresnių nei 85 metai asmenų tarpe šios ligos dažnis padidėja iki 32 proc. Didžioji dalis sergančiųjų AL gyvena namuose, slaugomi šeimos narių. Globėjams tenka rūpintis sergančiuoju 24 val. per parą, o tai sukelia fizinį, emocinį ir protinį nuovargį bei lemia gyvenimo kokybės blogėjimą. Darbo tikslas – nustatyti kaip ergoterapeuto konsultacijos veikia sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumą kasdienėje veikloje bei juos globojančių asmenų gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Įvertinti globėjų, slaugančių Alzheimerio liga sergančius asmenis gyvenimo kokybę. 2. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį globėjų gyvenimo kokybei. 3. Nustatyti sergančiųjų Alzheimerio liga kasdienės veiklos problemas. 4. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumui kasdienėje veikloje. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 30 globėjų, namuose slaugančių sergančiuosius Alzheimerio liga. Tyrimas atliktas Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Kauno klube ir Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Alytaus klube. Tyrimo metu buvo naudojamos trys anketos. Sergančiųjų Alzheimerio liga negalios laipsniui įvertinti buvo naudojama Spartaus negalios vertinimo skalė, globėjų gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / Alzheimer's disease (AD) is a neurodegenerative disease characterized by progressive memory, language, cognitive, daily activities deterioration, behavioral changes and neuropsychiatric symptoms. One of the nine people (11 percent) over 65 years old suffers from AD. Among the people older than 85 years the disease incidence increases to 32 percent. The majority of patients with AD live at home, cared for by family members. Caregivers have to take care of AD patients 24 hours per day, which leads to physical, emotional and mental fatigue and worsen the quality of life. Aim of the research: assess the impact of occupational therapist consultations in patients with Alzheimer's independence in daily activities and their caregiver’s quality of life. Goals of the research: 1. Evaluate AD patients caregivers quality of life. 2. Assess the effect of occupational therapist consultations on caregiver’s quality of life. 3. Assess AD patient’s problems in activities of daily living. 3. 4. Evaluate the impact of occupational therapist consultations in patients with Alzheimer's disease independence in daily activities. Research methods. The study involved 30 caregivers, caring patients with Alzheimer's disease at home. The study was conducted in Kaunas club of Lithuania Alzheimer's Association and Alytus club of Lithuania Alzheimer's Association. Three questionnaires were used in this study. Disability in patients with Alzheimer's disease was assessed by Rapid Disability Rating Scale... [to full text]