Darbo temos aktualumas – norint pagerinti vaiko mokymą reikėtų taikyti aktyviuosius mokymo metodus, kurie aktyvina mokinio veiklą, bei leidžia mokytojui pasirinkti ir taikyti juos pagal vaiko įgūdžius; kaip veikia aktyvieji mokymo metodai. Tyrimo problema – nepakankamai ištirta aktyviųjų mokymo metodų naudojimas ir jų įtaka paaugliams dailės pamokose. Tyrimo objektas – aktyviųjų mokymo metodų ypatumai dailės pamokose. Tyrimo tikslas – atskleisti aktyviųjų mokymo metodų ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti aktyviųjų mokymo metodų sampratą; 2) aptarti paauglystės amžiaus tarpsnio psichosocialinius bruožus; 3) išanalizuoti aktyviųjų mokymo metodų ypatumus dailės mokymo procese. Tyrimo metodai: atlikta mokslinės literatūros sisteminė analizė, apklausos raštu metodas, matematinės statistikos metodai: chi kvadrato kriterijaus taikymas, kontingencijos koeficientas (C), procentinė duomenų analizė empirinis – individualusis giluminis interviu, mokinių apklausa žodžiu, kokybinė duomenų analizė. / Importance of the topic – in order to improve child‘s learning it is important to use active teaching methods, which make influence on activities a child does, as well as permit to a teacher to choose the most proper methods according to a child skills and abilities. Search problem – practice of active education method is not investigated enough and it’s influence on teenagers in the art lessons. Objective of search is - active teaching methods peculiarity in art lessons. Mail goal of search – reveal active methods peculiarity. Tasks of search: expose active methods conception; discuss adolescence psychological features; analyze active methods peculiarity in a process of art teaching. Research methods: accomplished scientific literature analysis, written poll method, mathematical statistic methods: chi squared test applied, contingency coefficient (C), and empirical percentage data analysis – individual deep interview, oral poll method (oral pupil’s inquest), quality data analysis, and triangulation.

The dissertation deals with the problem of dance skills education in early adolescence. The analyses of educational, professional, psychological and philosophical sources substantiated the structure of dance skills which is grounded by principles of cognitive arts education theory and based on expression of dance elements (movement, spac, rhythm, tempo, energy, dynamics, metaphore) and communication trough it. Communicative course in dance skills education, kinesthetic aspect of dance skills and pecularities of dance activities in early adolescence are analyzed. The empirical part of the research includes methodological substantiation of the research and methods applied (questionnaire survey, diagnostic investigation, pedagogical experiment, interview, statistical analysis). Results of dance teachers questionnaire survey revealed main tendencies of dance skills education. Diagnostic investigation showed possibilities and pecularities of theoretically identified dance skills expression. It has been established that pedagogical experiment was successful and devised model of dance skills education in early adolescence was efficient in achieving significant changes in dance skills expression. The interview of participants of pedagogical experiment showed that the model of dance skills education had significant impact on changes of adolescents attitudes to dance activities. On the bases of the dissertation theoretical and empirical research data the recommendations for dance... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami šokio gebėjimų ugdymo ypatumai ankstyvosios paauglystės amžiuje. Atlikus edukologinės, dalykinės, psichologinės, filosofinės literatūros analizę kognityvinės meninio ugdymo teorijos požiūriu pagrindžiama šokio gebėjimų struktūra, susieta su šokio elementų (judesio, erdvės, ritmo, tempo, judesio jėgos, dinamikos, metaforos) raiška kuriant šokio struktūrą ir ja bendraujant. Analizuojama komunikacinė šokio gebėjimų ugdymo kryptis, kinestetinis šokio gebėjimų aspektas ir paauglių šokio veiklos ypatumai. Empirinėje darbo dalyje aprašoma tyrimo metodologija ir argumentuojamas tyrimo metodų (anketinės apklausos, diagnostinio tyrimo, pedagoginio eksperimento, interviu, statistinės analizės) pasirinkimas. Atlikus anketinę šokio mokytojų apklausą, identifikuotos pagrindinės šokio gebėjimų ugdymo tendencijos. Diagnostinio tyrimo duomenys parodė teoriškai išskirtų šokio gebėjimų atsiskleidimo galimybes ir ypatumus. Atlikus pedagoginį eksperimentą, nustatytas parengto šokio gebėjimų ugdymo modelio efektyvumas ugdant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje. Pedagoginio eksperimento dalyvių interviu atskleidė jų nuostatų į šokio veiklą kaitą. Teorinių ir empirinių disertacinio tyrimo duomenų pagrindu parengtos rekomendacijos šokio mokytojams ir šokio mokytojus rengiančioms institucijoms, orientuojančios į komunikacinį ir kūrybinį šokio gebėjimų ugdymo ir šokio ugdymo proceso organizavimo modelį.