Šiandienos gyvenimas reikalauja veržlių, drąsių, pasitikinčių savimi, žmonių, kurie nevaržomai siektų savo tikslų, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais. Kad žmogus suaugęs taptų pilnaverte asmenybe, žinančia savo kompetencijas, gebėjimus bei įgūdžius, reikia jį ugdyti nuo mažens. Paauglystė – tai sunkiausias raidos tarpsnis, kuris gali iškreipti žmogaus vertybes, pažiūras, savęs vertinimo normas. Šiuo darbu norėta atskleisti, kokios yra teatro užsiėmimų galimybės ugdant paauglių pasitikėjimą savimi, streso valdymą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Tyrimo tikslas — teorinėje ir praktinėje plotmėje atskleisti teatro užsiėmimų galimybes ugdant paauglių asmenines kompetencijas. Tyrimo uždaviniai: aptarti paauglių asmeninių kompetencijų ugdymo reikšmės teorines prielaidas, ištirti paauglių požiūrį į savo asmenines kompetencijas, išsiaiškinti, kaip per ugdymą teatru paaugliai pasitiki savimi, nustatyti paauglių streso valdymo galimybes teatro užsiėmimuose, išsiaiškinti paauglių bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes teatro užsiėmimuose. Siekiant išanalizuoti rezultatus buvo pasitelkti šie metodai: psichologinės, pedagoginės literatūros apžvalga, anketinė – interviu apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė, fokus grupės metodas, struktūruotas interviu, mokinių atvejų analizė. Paauglystės amžius nuo 12 iki 15 metų yra itin trapus ir svarbus žmogaus gyvenime, kurio metu atrandamas tapatumas, vyksta spartus fiziologinis vystymasis, paauglius kamuoja sunkūs išgyvenimai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays our life needs assertive, brave and self-confident people who could easy strive for his goals, communicate and collaborate with others. To become a full-grown personality, who could recognize one’s competences, abilities and skills which are necessary to be developed since childhood. Adolescence is the most difficult period of development, which can distort person’s values, viewpoints and the self-assessments standards. This work was supposed to reveal what are the possibilities of the theatre classes developing adolescents’ self confidence, stress management, communication and collaboration. The aim of the research is to reveal the possibilities of theatre classes developing adolescents’ personal competences on the basis of theoretical and practical research. The main tasks are to discuss the educational importance of theoretical assumptions of adolescents’ personal competences, to explore the viewpoint to the personal competences, to sort out how confident the adolescents may be by the means of theatrical education, to find out how the adolescents may cope with stress during the theatre classes, to sort out the possibilities of communication and collaboration during the theatre classes. To analyse the results of the research the following methods were invoked: psychological and pedagogical analysis of literature, questionnaire interview survey, statistical analysis of survey data, focus group method, structured interviews and the students’ case analysis. The... [to full text]

Sparčiai kintantis pasaulis, nauji atradimai, tobulėjančios šiuolaikinės technologijos, besikeičiančios vertybės verčia šiuolaikinį žmogų tobulėti, būti stipria asmenybe, kuri ugdytų asmeninę kompetenciją, kuri padėtų priimti apgalvotus, pagrįstus sprendimus, žinotų savo vertę, mokėtų naudotis ir vertinti savo asmeninius sugebėjimus, kurie leistų gyventi laimingą, pilnavertį, harmoningą gyvenimą. Asmenines kompetencijas sudaro žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys kurių visiems žmonėms reikia asmeninei savirealizacijai ir vystymuisi, įsijungimui į visuomenę ir įsidarbinimui. Tai turėtų būti išvystyta bendrojo lavinimo mokykloje ir turėtų būti pagrindas tolimesniam mokymuisi, kaip sudėtinė viso mokymosi dalis. Atnaujintose pagrindinėse mokyklos bendrosiose programose (2008) pabrėžiama, kad mokiniai tik patys aktyviai ir sąmoningai mokydamiesi gali išsiugdyti kompetencijas, o mokytojas turi padėti, nukreipti mokinį, kad jis pats savarankiškai ieškotų atsakymo, ugdytųsi. Tyrimo problema: Kaip tobulinti asmeninės kompetencijos ugdymą mokykloje, kokias galimybes jos ugdymui sudaro braižybos mokymasis? Tyrimo objektas: Mokinių asmeninių kompetencijų ugdymas mokantis braižybos. Tyrimo tikslas: Ištirti ir atskleisti mokinių asmeninės kompetencijos ugdymo edukacinius ir vadybinius aspektus mokantis braižybos. / The rapidly changing world, new discoveries, development of advanced technologies, the changing values of modern man makes progress, to be a strong personality, which would develop personal expertise to help make informed, reasoned decisions, know their value, would pay to use and to assess their personal skills that would allow live happy, full, harmonious life. Personal competence comprises knowledge, skills and attitudes which set of all people need for personal fulfillment and development, and integration into visuominę employment. This should be developed in a comprehensive school and should be the basis for further learning as an integral part of all learning. The updated basic education programs in general (2008) stresses that the students only the most active and conscious learning can develop competencies to help the teacher directed the student, that he sought an answer independently, develop. The research problem: How to develop personal competence in school education, the opportunities for education consists of drawing the learning? Investigation: Students of personal competence development in drawing. The aim of the research: to investigate and reveal the students' personal competency development of educational and managerial aspects of learning drawing.

Disertacijoje siekiama ištirti Lietuvos jaunųjų (12–18 metų amžiaus) futbolininkų asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką ugdymo(si) procese ir tuo remiantis pagerinti ir tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą. Tikslas – atskleisti asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką jaunųjų futbolininkų ugdymo(si) procese. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Socialiniai ir sportiniai veiksniai, kurie skatina rinktis ir treniruotis futbolą, atitinkantys 12–18 metų mokinių asmeninius ir grupinius interesus, padeda ugdyti(s) asmenines ir sportines kompetencijas. 2. 15–18 metų futbolininkų vienerių metų rengimo programa pozityviai veikia sportinių kompetencijų raišką: gebėjimą atlikti judesius ir valdyti kamuolį, gebėjimą atlikti technikos ir taktikos veiksmus varžybose, o kartu ugdo ir žaidėjo asmenybę bei sportinę individualybę. 3. Kryptingi treniruočių fiziniai krūviai gerina organizmo funkcinių sistemų adaptaciją. Jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis, integraliai apimantis metų treniruotės struktūrą ir turinį, jo realizavimą pratybose ir varžybose, papildo teorines žinias ir atskleidžia naujų praktinių galimybių, kaip tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą esant optimaliai sportininko ir trenerio kūrybinei sąveikai ir jų kompetencijų raiškai. / The aim of the research was to disclose expression of personal and sport related competences in the process of young football players’ development (self-development). The main statements on defense are: 1. Social and sport related factors, stimulating to choose football sport and corresponding to 12 to 18 aged pupils’ personal and group interests, assist the players in development (self-development) of personal and sport related competences. 2. Yearly training program of young football players (aged 15 to 18) is of positive effect on the players’ sport related competences expression: ability to perform movements and possess a ball, ability to perform technique and tactic actions in competitions, altogether developing player’s personal and sport-minded individuality. 3. Purposeful training loads improve adaptation of body functional systems. The model of young football players education, integrally embracing yearly training structure and content, its implementation in training sessions and competitions, supplements current theoretical basis and discloses new practical possibilities in improvement of young football players’ preparation under optimal creative-like interaction between an athlete and a coach.

The aim of the research was to disclose expression of personal and sport related competences in the process of young football players’ development (self-development). The main statements on defense are: 1. Social and sport related factors, stimulating to choose football sport and corresponding to 12 to 18 aged pupils’ personal and group interests, assist the players in development (self-development) of personal and sport related competences. 2. Yearly training program of young football players (aged 15 to 18) is of positive effect on the players’ sport related competences expression: ability to perform movements and possess a ball, ability to perform technique and tactic actions in competitions, altogether developing player’s personal and sport-minded individuality. 3. Purposeful training loads improve adaptation of body functional systems. The model of young football players education, integrally embracing yearly training structure and content, its implementation in training sessions and competitions, supplements current theoretical basis and discloses new practical possibilities in improvement of young football players’ preparation under optimal creative-like interaction between an athlete and a coach. / Disertacijoje siekiama ištirti Lietuvos jaunųjų (12–18 metų amžiaus) futbolininkų asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką ugdymo(si) procese ir tuo remiantis pagerinti ir tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą. Tikslas – atskleisti asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką jaunųjų futbolininkų ugdymo(si) procese. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Socialiniai ir sportiniai veiksniai, kurie skatina rinktis ir treniruotis futbolą, atitinkantys 12–18 metų mokinių asmeninius ir grupinius interesus, padeda ugdyti(s) asmenines ir sportines kompetencijas. 2. 15–18 metų futbolininkų vienerių metų rengimo programa pozityviai veikia sportinių kompetencijų raišką: gebėjimą atlikti judesius ir valdyti kamuolį, gebėjimą atlikti technikos ir taktikos veiksmus varžybose, o kartu ugdo ir žaidėjo asmenybę bei sportinę individualybę. 3. Kryptingi treniruočių fiziniai krūviai gerina organizmo funkcinių sistemų adaptaciją. Jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis, integraliai apimantis metų treniruotės struktūrą ir turinį, jo realizavimą pratybose ir varžybose, papildo teorines žinias ir atskleidžia naujų praktinių galimybių, kaip tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą esant optimaliai sportininko ir trenerio kūrybinei sąveikai ir jų kompetencijų raiškai.