Peculiarities of the expression of artistic individuality of future teachers are analysed in the dissertation. Problem of the investigation has been formulated: in what way and what impact the musical activity can exert on artistic individuality of future music teachers and to what extent this impact can be optimised. The model of the expression of artistic individuality of future music teachers has been created and substantiated both theoretically and empirically. The model encompasses the components of reflexivity, creativity, high artistic value and responsibility. Manifestations of artistic individuality in musical activity of future teachers and the level of expression of these manifestations, interrelations between components of artistic individuality and their dependence on the external factors (the type of higher education institution that provides different musical education (university, non-university) and the year the students are in, as well as internal factors (musical abilities, artistic experiences and recognition of the significance of values) have been revealed by the diagnostic examination. Statistically significant changes in the expression of artistic individuality of future music teachers have been determined and strategies for developing the expression of artistic individuality of future music teachers have been brought out and tested in the course of the education project. On the basis of the data of the research work the basic brought out strategies... [to full text] / Disertacijoje analizuojami būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos muzikinėje veikloje ypatumai. Iškelta mokslinė problema: kaip ir kokią įtaką muzikinė veikla gali daryti būsimų muzikos mokytojų meninei individualybei ir kiek šią įtaką įmanoma optimizuoti. Sudarytas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos modelis, apimantis refleksyvumo (išreiškiamo per muzikos interpretavimo autentiškumą, savo gebėjimų vertinimą ir savo orumo jautimą), kūrybiškumo (per muzikos interpretavimo originalumą, vertinimų savitumą ir išgyvenimų intensyvumą), meniškumo (per muzikos interpretavimo harmoningumą, vertinimų gilumą ir išgyvenimų estetiškumą) ir atsakingumo (per prisiėmimą atsakomybės už muzikos kūrinių interpretavimą, vertinimų dorovingumą ir pareigos jautimą) komponentus. Atlikus diagnostinį tyrimą atskleista būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės muzikinėje veikloje apraiškos, jų tarpusavio sąsajos, raiškos lygis, priklausomybė nuo išorinių (aukštosios mokyklos tipo ir studentų kurso) bei vidinių (muzikiniai gebėjimai, meniniai išgyvenimai ir vertybių reikšmingumo pripažinimas) veiksnių. Atlikto ugdymo projekto metu atskleisti meninės individualybės raiškos pokyčiai ir pagrįstos būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos plėtojimo strategijos. Remiantis atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos pedagogams muzikos mokytojų rengimo praktikoje taikyti praktiškai patikrintas... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro baigiamajame darbe atliekamas vadovo bendravimo su pavaldiniais vertinimas paslaugų sektoriuose (Šiaulių miesto valyklose, viešbučiuose, Šiaulių ir Norvegijos skalbyklose). Klausimynas, pagal kurį atlikta darbuotojų apklausa tiriamų paslaugų sektorių įmonėse, parengtas remianti vadybinės literatūros autorių (Jasinavičius, Sokol, 2005; Kasiulis, Barvydienė, 2005; Baršauskienė, Janulevičiūtė, 1999) išskirtomis asmeninėmis vadovo savybėmis, originaliu Costigan ir Schmeidler sudarytu bendravimo klimato (CCI) klausimynu bei lietuvių autorių (Bakanauskienė, Petkevičiūtė, 2003; Misevičius, Urbonienė, 2006) išskirtais bendravimo trukdžiais. Apklausoje dalyvavo 181 respondentų (63 – viešbučių darbuotojų, 65 – valyklos, 26 – Šiaulių skalbyklos, 27 – Norvegijos skalbyklos). Tyrimo metu nustatyta, kad visuose paslaugų sektoriuose išryškėjo trys darbuotojams imponuojančios vadovo asmeninės savybės: santykių šiltumas, nuoširdumas, empatija. Tiriamose paslaugų sferose dominuoja palaikantis bendravimo klimatas, tačiau yra ir gynybinio bendravimo klimato apraiškų. Palaikantį bendravimo klimatą labiausiai stiprina tokie veiksniai kaip „problemų įvardinimas darbuotojams“, „vadovo pagarbus elgesys su pavaldiniais“ ir „vadovo aiškus ir objektyvus situacijos apibūdinimas“. Tuo tarpu gynybinio bendravimo klimato raišką labiausiai stiprina „vadovo asmeninės pozicijos pabrėžimas“ ir per didelis „vadovo asmeninės atsakomybės prisiėmimas už darbo rezultatus“. Tiriamuose paslaugų sektoriuose... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper is to compare supervisor - employee communication patterns in a different type of service providing organizations (laundries, hotels in Šiauliai, Šiauliai washhouse, Norway washhouse). Framework of this study is the personal supervisor characteristics, offered by managerial literature authors (Jasinavičius, Sokol, 2005; Kasiulis, Barvydienė, 2005; Baršauskienė, Janulevičiūtė, 1999) original communication climate inventory (CCI) operationalized by J. I. Costigan and M. A. Schmeidler (1984) and communication barriers, offered by lithuanian authors (Bakanauskienė, Petkevičiūtė, 2003; Misevičius, Urbonienė, 2006). There were 181 respondents involved in this survey (63 - employees from Šiauliai hotels, 65 - employees from Šiauliai laundries, 26 - employees from Šiauliai washhouse, 27 - employees from Norway washhouse). The final results of the survey were grouped and interpreted as well as conclusions made. While carrying out the survey it was found out that sincerity, empathy, warm relationships are the most important personal supervisor characteristics. The results showed that supportive communication climate dominates in all service sectors, but there are some manifestations of the defensive communication climates as well. The most important factors of the supportive climate dominance in the organizations are that supervisors define clearly problems, treat with their employees with respect and characterize situation clearly and objective. The most important... [to full text]

Vaiko teisė į visapusišką asmenybės ugdymą, užtikrinant geros kokybės švietimą, skatina pedagogus racionaliai priimti švietimo erdvėje vykstančius pokyčius, analizuoti edukacinį procesą ir jo dalyvius, atlikti tyrimus ir ieškoti tinkamiausių metodų ir būdų šiai teisei įgyvendinti. Tyrimo objektu pasirinkta aštuntos klasės mokinių anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ir tarpusavio santykių sąveika. Ši problema sprendžiama gilinantis į komunikacinės kompetencijos ugdymo galimybes plėtojant paauglių tarpusavio santykius. Išsiaiškinta, kad interaktyvių mokymo(si) metodų galimybių išnaudojimas gali pagerinti aštuntokų tarpusavio santykius ir komunikavimo anglų kalba įgūdžius. Tačiau, anglų kalbos mokytojų asmeninės savybės turi reikšmingą poveikį tik anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ugdymui. / Child's right to the full personal development, ensuring good quality education, encourages teachers to adopt the rational space of the developments in education, to analyze the educational process and its participants to perform research and find the best methods and ways to implement this right. The interaction between the eighth grade students' relationship and their English language communication competence are selected as the object of study. This problem has been solved going deeper to the communication competence education opportunities while developing the relationships between adolescents. There was found out that the potential of interactive training methods can improve the relations between students and their English language communication skills. However, English language teachers' personal characteristics have a significant impact only on English language communicative competence education.