Tyrimo objektas – tiesioginė parama. Tyrimo dalykas – tiesioginės paramos schemos. Darbo tikslas - ištirti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir įvertinti paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį žemės ūkiui. Uždaviniai: 1. Identifikuoti tiesioginių išmokų kaip tiesioginės paramos reikšmę ir nustatyti jų vietą agrarinės politikos priemonių sistemoje; 2. Išnagrinėti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir atlikti jų palyginamąją analizę; 3. Išanalizuoti ir įvertinti tiesioginės paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį Lietuvos žemės ūkiui. Tyrimo metodai: literatūros sisteminės analizės ir sintezės; grafinio vaizdavimo metodai; statistinių duomenų palyginimo; indukcijos ir dedukcijos; modeliavimo ir konstrukcinių skaičiavimų metodai; prognozuojamiems dydžiams nustatyti panaudota modeliavimo programa GAMS; loginio mąstymo ir atsiribojimo metodai. Ištyrus tiesioginės paramos schemas ir jų poveikį žemės ūkiui pagal Lietuvos ir užsienio šalių mokslinius veikalus, periodinę literatūrą, konferencijų medžiagą ir interneto puslapių duomenis, identifikuota tiesioginės paramos kaip agrarinės politikos priemonės esmė ir formos, išnagrinėti schemų pokyčiai, įvertintas atsiejimo nuo gamybos poveikis žemės ūkio plėtotei. / Research object - direct support. Research subject – direct support schemes. Research aim – explore direct support schemes changes and measure decoupling impact for agriculture. Objectives: 1. Identify direct payments import in concept of direct support and establish them position in agricultural policy system; 2. Scrutinize direct support schemes changes and make comparable analysis of them; 3. Traverse and measure direct support decoupling form productivity impact for Lithuania agriculture. Research methods – special literature analysis and synthesis; graphical modeling; statistic data comparison; induction and deduction methods; modeling and contraction; GAMS program for future date research; logical and abstraction methods. By exploring direct support schemes and them impact for agriculture by the Lithuanian and the other countries scientific, periodical literature, conferences stuff, web pages data was identified direct support like measure of agricultural policy point and form; scrutinize the changes of schemes, measured direct support decoupling form productivity impact for agriculture.

Sustainable production and consumption, as well as decoupling environmental impact from economy growth are one of the main goals for countries with transition economies. Lithuania, as other Central and Eastern Europe (CEE) countries experienced changes in political, social and economic life in relative short time after the collapse of Soviet Union. Because of an essentially reduced production, use of natural resources and environmental pollution decreased respectively. However, present pronounced growth of transition countries and demand for better quality of life could lead to the increase in material and energy consumption. Such increase would have two implications: firstly, increasing pressure on the environment and health in enlarged EU and could outweigh achievements in Western Europe, and secondly, such increase could impede to reach foreseen objectives to decouple resource consumption from economic growth. The aim of the research was to analyze the main trends of production and consumption and their environmental impact in Lithuania and to assess eco-efficiency of production and consumption and its main determinants. Research on eco-efficiency and the course of decoupling of environmental impact from economy growth in Lithuania is relatively rare and is mostly based on energy issues or covers only one sector. In this study, the eco-efficiency of production and consumption in Lithuania is analyzed jointly for the first time. For the better interpretation of ongoing... [to full text] / Darnios gamybos ir vartojimo siekimas, o tuo pačiu ir poveikio aplinkai atsiejimas nuo ekonomikos, yra vienas pagrindinių darnaus vystymosi tikslų pereinamosios ekonomikos šalims. Lietuva, kaip ir kitos posovietinės šalys, po Sovietų Sąjungos griūties paveldėjo imlų ištekliams ir neefektyvų ūkį. Ūkio restruktūrizavimas lėmė transformacinį ūkio nuosmukį ir jį sekusį išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo sumažėjimą. Tačiau dabartinis spartus pereinamosios ekonomikos šalių, kurių dauguma jau tapo ES narėmis, augimas ir geresnės gyvenimo kokybės siekimas gali lemti didesnes medžiagų ir energijos sąnaudas, o tai savo ruožtu sąlygotų didėjantį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir atsvertų kai kuriuos ES šalių senbuvių pasiekimus bei trukdytų pasiekti numatytus išteklių naudojimo atsiejimo nuo ekonomikos augimo tikslus. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos gamybos, vartojimo ir jų poveikio aplinkai kitimo tendencijas, ekologinio veiksmingumo pokyčius ir nustatyti jį lemiančius veiksnius. Ekologinio veiksmingumo bei poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo tyrimai Lietuvos mastu palyginti mažai vykdyti ir dažnai apsiriboja tik energetinių išteklių naudojimo veiksmingumo analize arba skirti tik atskiriems sektoriams. Darbe pateikiama dvigubo atsiejimo koncepcija, numatanti būtinybę atsieti gamtos išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo ir aplinkos teršimą nuo gamtos išteklių naudojimo bei sudaranti galimybes detaliau įvertinti... [toliau žr. visą tekstą]

Darnios gamybos ir vartojimo siekimas, o tuo pačiu ir poveikio aplinkai atsiejimas nuo ekonomikos, yra vienas pagrindinių darnaus vystymosi tikslų pereinamosios ekonomikos šalims. Lietuva, kaip ir kitos posovietinės šalys, po Sovietų Sąjungos griūties paveldėjo imlų ištekliams ir neefektyvų ūkį. Ūkio restruktūrizavimas lėmė transformacinį ūkio nuosmukį ir jį sekusį išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo sumažėjimą. Tačiau dabartinis spartus pereinamosios ekonomikos šalių, kurių dauguma jau tapo ES narėmis, augimas ir geresnės gyvenimo kokybės siekimas gali lemti didesnes medžiagų ir energijos sąnaudas bei poveikį žmonių sveikatai, o tai savo ruožtu sąlygotų didėjantį poveikį aplinkai išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir atsvertų kai kuriuos ES šalių senbuvių pasiekimus bei trukdytų pasiekti numatytus išteklių naudojimo atsiejimo nuo ekonomikos augimo tikslus. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos gamybos, vartojimo ir jų poveikio aplinkai kitimo tendencijas, ekologinio veiksmingumo pokyčius ir nustatyti jį lemiančius veiksnius. Ekologinio veiksmingumo bei poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo tyrimai Lietuvos mastu palyginti mažai vykdyti ir dažnai apsiriboja tik energetinių išteklių naudojimo veiksmingumo analize arba skirti tik atskiriems sektoriams. Darbe pateikiama dvigubo atsiejimo koncepcija, numatanti būtinybę atsieti gamtos išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo ir aplinkos teršimą nuo gamtos išteklių naudojimo bei sudaranti galimybes detaliau įvertinti... [toliau žr. visą tekstą] / Sustainable production and consumption, as well as decoupling environmental impact from economy growth are one of the main goals for countries with transition economies. Lithuania, as other Central and Eastern Europe (CEE) countries experienced changes in political, social and economic life in relative short time after the collapse of Soviet Union. Because of an essentially reduced production, use of natural resources and environmental pollution decreased respectively. However, present pronounced growth of transition countries and demand for better quality of life could lead to the increase in material and energy consumption. Such increase would have two implications: firstly, increasing pressure on the environment in enlarged EU and could outweigh achievements in Western Europe, and secondly, such increase could impede to reach foreseen objectives to decouple resource consumption from economic growth. The aim of the research was to analyze the main trends of production and consumption and their environmental impact in Lithuania and to assess eco-efficiency of production and consumption and its main determinants. Research on eco-efficiency and the course of decoupling of environmental impact from economy growth in Lithuania is relatively rare and is mostly based on energy issues or covers only one sector. In this study, the eco-efficiency of production and consumption in Lithuania is analyzed jointly for the first time. For the better interpretation of ongoing... [to full text]