Magistro darbe tiriama sumedėjusios augalijos kaita Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio miško aikštėse. Darbo objektas – miško aikštelės Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo tikslas – nustatyti susidariusiose aikštėse sumedėjusios ir žolinės augalijos kaitą ir įvertinti mikroklimato įtaką Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo metodai – sumedėjusiai augalijai įvertinti naudojama juostinė transekta. Sumedėjusios augalijos žėlinių tankis vertintas iki 50 cm ir virš 50 cm. Žolinės augalijos projekcinis padengimas įvertinamas vizualiai, įvertinama, kokią paviršiaus dalį (procentais) dengia kiekviena žolinių augalų rūšis. Dirvožemio temperatūra ir drėgnumas nustatytas prietaisu „Wet“, o dirvožemio rūgštingumas prietaisu „PMT 3000“. Apšvietimas įvertintas aikštelėse ir po medžių lajomis prietaisu „Hemi View Canopy System“. Taikant sumedėjusios ir žolinės augalijos bei dirvožemio temperatūros, drėgnumo ir rūgštingumo taip pat apšvietimo vertinimo metodus, nustatyta ir įvertinta miško aikščių sumedėjusios augalijos kaita, bei ją įtakojantys mikroklimatiniai veiksniai skirtingo dydžio miško aikštėse. Darbo rezultatai. Tyrimo metu buvo įvertinta Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio miško aikščių sumedėjusios ir žolinės augalijos rūšinė sudėtis ir gausa. Mažose miško aikštėse nustatytos šešios savaiminukų rūšys, vidutinio dydžio – septynios, didelėse – penkios rūšys. Mažose aikštelėse vyravo šviesos trūkumą pakeliančios, vidutinio... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in the woody vegetation of clearances in Vištytgitis botanical-zoological reserve are analysed in the work of master science. Object of the work – forest observation plots in Vištytgiris botanical-zoological rezerve. Aim of the research – to determine the changes of woody and herbaceous vegetation in stand clearings and to assess the impact of microclimate. Method of the work – to determine woody vegetation, strip transect was used. The density of woody vegetation was measured up to 50 cm and above 50 cm. Projection coveraged was determined visually. It was determined what surface (in percentage points) is covered by each species of herbaceous plants. Soil temperature and moisture content were determined using device “Wet“ and soil acidity with device “PMT 3000“. Lighting was measured in each plot and under the trees crown using the device “Hemi View Canopy System“. Using woody and herbaceous vegetation and soil temperature, moisture content and acidity as well as lighting assessments methods to identified and evaluated vegetation changes and influencing factors in formed forest clearances. The results of the work. After the research in Vištytgiris botanical-zoological reserve was evaluated woody and herbaceous vegetation species composition and abundance in forest plots. In small forest plots were determined 6 species of natural regeneration, in medium-sized forest plots – 7 and in large – 5 species. In small plots dominated tree species, which is not demanding to... [to full text]

Šiame moksliniame darbe nagrinėjama paprastojo (Quercus robur L.) ir bekočio (Q. petraea [Matt.] Liebl.) ąžuolų hibridizacija Trako miške (Alytaus raj.), bei su ja susiję ąžuolų pomiškio plitimo, lapijos nuokritų biocheminės sudėties bei įtakos dirvožemio mikrobiotai procesai. Šis darbas nuo kitų Europoje atliktų tyrimų išsiskiria savo specifika, kadangi tyrimų objektas apima bekočio ąžuolo arealo pakraštį. Nustatyta, kad tarprūšiniai hibridai Trako miške plito greičiau nei bekočiai. Trako miško motinmedžių ir jų palikuonių palyginamoji taksonominė analizė parodė, kad tarprūšinių paprastojo ir bekočio ąžuolų hibridų morfologinių lapų požymių variacija juvenaliniame amžiuje buvo didesnė nei vienos kurios tėvinių rūšių. Molekulinė-genetinė analizė patvirtino rūšinės priklausomybės nustatymo pagal morfologinius lapų požymius tinkamumą ir efektyvumą. Įrodyta, kad hibridizacijos procesams būdingas asimetrinio kryžminimosi pobūdis ir introgresijos procese dalyvauja ribotas individų skaičius. Vyrauja grįžtamasis kryžminimasis su viena iš tėvinių rūšių, šiuo atveju su bekočiu ąžuolu. Didesnė lignino koncentracija paprastojo ąžuolo lapuose sąlygojo mažesnį bakterijų ir mikroorganizmų, ypač mikromicetų, aktyvumą šio ąžuolo rizosferoje. Palyginus su paprastuoju ąžuolu, bekočio ir hibridinių ąžuolų lapų nuokritos ir rizosferos organinės medžiagos buvo intensyviau skaidomos. Todėl šių ąžuolų aplinkoje sąlygos plisti pomiškiui yra palankesnės negu po paprastaisiais ąžuolais. / This study analyzes hybridization of pedunculate (Quercus robur L.) and sessile (Q. petraea [Matt.] Liebl.) oak in forest Trakas (Alytus district), including the following processes related to hybridization: the prevalence of oak undergrowth, leaf litter fall and its biochemical composition, impact on soil microbiota. This study differs from other studies carried out in Europe by its specifics, since the research object is situated at the edge of the natural distribution of sessile oak. It was found the increase of the number of hybrid oaks in the undergrowth. A comparative taxonomic analysis of the parental trees of the Trakas forest showed that the variation of morphological traits of leaves of interspecific hybrids of pedunculate and sessile oaks was higher at juvenile age if compared with any paternal species. Molecular-genetic analysis confirmed suitability and effectiveness of the use of leaf morphological traits for species discrimination. Studies confirmed that hybridization process had a character of asymmetric crossings, a limited number of individuals participate in the introgression process. Backcross with one of the parental species – sessile oak prevails. The leaves litter fall of pedunculate oak was distinguished for a higher content of lignin, which determines decreased activeness of bacteria and, especially, micromicetes in the rhizosphere. The decomposition rate of leaves litter fall and organic compounds in rhizosphere under sessile and hybrid oaks were... [to full text]