Kiekviena organizacija, turi vienokį arba kitokį įvaizdį. Šiandienos rinkos sąlygomis, kai konkurencija jaučiama bet kurioje srityje, nepakanka pagaminti gerą produktą, ar suteikti tinkamą paslaugą. Kiekvienos organizacijos, firmos, įstaigos populiarumas ir sėkmė visų pirma priklauso nuo jos sukurto įvaizdžio. Atsiradus konkurencijai aukštosioms mokykloms iškilo būtinybė sugebėti pristatyti save visuomenei, todėl kiekviena mokykla turi ieškoti įvairių būdų kaip išlikti arba išsikovoti sau vietą rinkoje. Siekdamos užsitikrinti nuolatinį visuomenės palankumą ir gerą įvaizdį visuomenėje, mokyklos paskutiniu metu vis daugiau dėmesio turi skirti ryšių su visuomene plėtojimui. Tik visapusiška informacija sudaro vartotojui galimybę rinktis. Užsienyje organizacijos (įmonės) įvaizdžio kūrimo ir plėtojimo tema yra labai aktuali, gausu įvairių mokslinių publikacijų. Tuo tarpu Lietuvoje ši tema dar yra nauja. Mokslo leidiniuose dažniau randami tokie straipsniai, kuriuose nagrinėjamas verslo įmonių įvaizdis, tačiau konkrečiai apie švietimo organizacijų įvaizdį beveik neužsimenama. Taigi Lietuvos įmonės bei švietimo organizacijos neturi ne tik ilgametės įvaizdžio valdymo patirties, bet taip pat susiduriama su palyginti menku Lietuvos mokslo atstovų domėjimusi šia tema. Šio mokslinio darbo pasirinktas objektas – Lietuvos aukštojo mokslo institucijų įvaizdis. Tyrimo dalykas – Lietuvos aukštojo mokslo institucijos. Darbo tikslas – ištyrus įvaizdžio kūrimo strategijas identifikuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Every organization has an image of its own. Today, in the competitive environment, it is not enough just to make a product or to provide a service. The success of any organization, firm, company depends primarily on the image it has built. Increased competition made it imperative for the Higher education institution to make itself visible to the public, that is why every institution has to find its ways to do that in the best way. Higher education institutions have to allocate more time to development of the public relations if they want to have a positive public opinion and a favourable image. Only complex information makes it possible for the consumer to choose. The topic of image building and development is very popular abroad – there are many articles on the issue. However, this topic is quite new in Lithuania. One can find publications on the business organization image but there are few on the image building of a higher education institution. Lithuanian organizations and higher education institutions have limited experience in image management. Moreover, the representatives of these institutions are even not concerned with the issue. The object of this research paper is Lithuanian higher education institutions. The aim of the paper is to identify the most efective Lithuanian higher education image building means based on the research results from the image building strategies. To achieve this aim the following tasks have been formulated: 1. To present a general concept... [to full text]

The issues related to the funding of higher education as well as efficiency of the use of attracted financial resources have been analyzed in the current thesis. Experience by foreign countries and recommendations of the Bologna Declaration in the field of funding of higher education have been generalized. The dynamic analysis related to the use of financial resources at Šiauliai University has been conducted as well as prognosis for attracting financial resources to the Trend Function for year 2005 – 2007 has been formed. The scientific research hypothesis has been confirmed regarding the fact that the diversification of the university activity directly affects the possibility of the financial resource development.

Higher education institutions during the recent economical, social and demographical changes have been experiencing some difficulties. The important question now is how to preserve the balance between the traditional values of higher education and an extremely dynamic environment, the ever-changing needs of society, which never fail to give new priorities for higher education institutions. The aim of the thesis – to examine the typical interaction processes and their characteristics between the expansion of the potential of higher education institutions and the of regional socio-economic development; to formulate theoretic conception of the expansion of the potential of higher education institutions in the context of social economic evolution, which could be applied in Lithuania and other European Union countries. The thesis aims to examine managerial profile research perspectives related with of the expansion of the potential of higher education institutions in the context of regional socio-economic evolution; to define the expansion of the potential of higher education institutions in the context of regional socio-economic evolution and to indicate topicalities and concerns in this area researches. This thesis proposes a new theoretical conception, which allows studying, assessing and controlling the processes the expansion of the potential of higher education, while taking into account the socio-economical factors of regional development. / Šiuo metu vykstant dideliems ekonominiams, socialiniams ir demografiniams pokyčiams aukštosios mokyklos išgyvena sudėtingus laikus. Svarbus klausimas, kaip išsaugoti pusiausvyrą tarp aukštųjų mokyklų tradicinių vertybių ir labai dinamiškos aplinkos, greitai besikeičiančių visuomenės poreikių, kurie iškelia aukštosioms mokykloms naujus veiklos prioritetus. Darbu siekiama išnagrinėti aukštųjų mokyklų potencialo plėtrai ir regionų socialinei ekonominei raidai būdingų procesų sąveiką bei jos ypatumus ir parengti perspektyvią teorinę aukštųjų mokyklų potencialo plėtros regionų socialinės ekonominės raidos kontekste koncepciją, skirtą taikyti Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Darbe pasiūlytas naujas perspektyvus teorinis aukštųjų mokyklų potencialo plėtros regionų socialinės ekonominės raidos kontekste modelis, pagal kurį aukštųjų mokyklų potencialo ir įvairių regioninių sistemų sąryšiai įvertinami atsižvelgiant į regionų hierarchiją.

Disertacijoje sveikos gyvensenos fenomenas konceptualizuojamas kaip visuomeninė ir edukacinė vertybė bei ugdymo tikslas, kurio įgyvendinimui modernioje visuomenėje kyla nauji iššūkiai. Remiantis kiekybine socialinių tyrimų paradigma, laikomasi požiūrio, kad edukacinė diagnostika leidžia įvertinti ugdymo tikslų įgyvendinimą realybėje. Disertaciniame tyrime edukacinė diagnostika pasitelkiama įvertinti studentų sveikos gyvensenos (kaip ugdymo rezultato) priklausomybę nuo edukacinių, socialinių, aplinkos faktorių bei ištirti jos sąsajas su subjektyviu savo kūno vertinimu. Taikant matematinės statistikos metodus, atskleidžiamas įvairių sveikos gyvensenos komponentų paplitimas studentų populiacijoje ir jo edukaciniai veiksniai. Analizuojant ir pateikiant tyrimo rezultatus, išryškinami lyčių skirtumai. Empirinio tyrimo duomenys rodo nemažą rizikingos sveikatai elgsenos paplitimą tarp studentų. Ryškiausios studentų gyvensenos problemos – neracionali mityba, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, patiriamas stresas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Šie ir kiti studentų gyvensenos rodikliai bei atrastos jų sąsajos su ankstesne ugdymo/si patirtimi leidžia kelti prielaidas apie nepakankamą formaliosios švietimo sistemos veiksmingumą ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius, konstatuoti, kad ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose deklaruojami tikslai nėra sėkmingai įgyvendinami. Remiantis literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos sveikos gyvensenos įgūdžių... [toliau žr. visą tekstą] / In the doctoral dissertation the phenomenon of healthy lifestyle is conceptualized as a social, educational value and the objective of education that poses new challenges in the modern society. On the basis of quantitative social research paradigm, educational diagnostics allows the measuring of achieving educational objectives in reality. In the dissertation research educational diagnostics helps to assess students' health behavior (as a result of education) and its dependence on the educational, social and environmental factors, and to investigate its relationship with subjective evaluation of own body. An application of mathematical statistical methods allows revealing the prevalence of various components of health behavior in the students’ population and its educational factors. In the analysis and presentation of research results gender differences are highlighted. Empirical study shows considerable risky health behavior prevalence among students. The principal students’ lifestyle issues - irrational nutrition, psychoactive substance use, stress, lack of physical activity. These and other indicators of students health behavior, and the discovered link with the previous educational experience lead to assumptions about the lack of formal educational system effectiveness in developing healthy lifestyle habits, and state that objectives declared in the documents regulating education have not been successfully implemented. Based on literature analysis and empirical study... [to full text]

Disertacijoje sveikos gyvensenos fenomenas konceptualizuojamas kaip visuomeninė ir edukacinė vertybė bei ugdymo tikslas, kurio įgyvendinimui modernioje visuomenėje kyla nauji iššūkiai. Remiantis kiekybine socialinių tyrimų paradigma, laikomasi požiūrio, kad edukacinė diagnostika leidžia įvertinti ugdymo tikslų įgyvendinimą realybėje. Disertaciniame tyrime edukacinė diagnostika pasitelkiama įvertinti studentų sveikos gyvensenos (kaip ugdymo rezultato) priklausomybę nuo edukacinių, socialinių, aplinkos faktorių bei ištirti jos sąsajas su subjektyviu savo kūno vertinimu. Taikant matematinės statistikos metodus, atskleidžiamas įvairių sveikos gyvensenos komponentų paplitimas studentų populiacijoje ir jo edukaciniai veiksniai. Analizuojant ir pateikiant tyrimo rezultatus, išryškinami lyčių skirtumai. Empirinio tyrimo duomenys rodo nemažą rizikingos sveikatai elgsenos paplitimą tarp studentų. Ryškiausios studentų gyvensenos problemos – neracionali mityba, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, patiriamas stresas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Šie ir kiti studentų gyvensenos rodikliai bei atrastos jų sąsajos su ankstesne ugdymo/si patirtimi leidžia kelti prielaidas apie nepakankamą formaliosios švietimo sistemos veiksmingumą ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius, konstatuoti, kad ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose deklaruojami tikslai nėra sėkmingai įgyvendinami. Remiantis literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos sveikos gyvensenos įgūdžių... [toliau žr. visą tekstą] / In the doctoral dissertation the phenomenon of healthy lifestyle is conceptualized as a social, educational value and the objective of education that poses new challenges in the modern society. On the basis of quantitative social research paradigm, educational diagnostics allows the measuring of achieving educational objectives in reality. In the dissertation research educational diagnostics helps to assess students' health behavior (as a result of education) and its dependence on the educational, social and environmental factors, and to investigate its relationship with subjective evaluation of own body. An application of mathematical statistical methods allows revealing the prevalence of various components of health behavior in the students’ population and its educational factors. In the analysis and presentation of research results gender differences are highlighted. Empirical study shows considerable risky health behavior prevalence among students. The principal students’ lifestyle issues - irrational nutrition, psychoactive substance use, stress, lack of physical activity. These and other indicators of students health behavior, and the discovered link with the previous educational experience lead to assumptions about the lack of formal educational system effectiveness in developing healthy lifestyle habits, and state that objectives declared in the documents regulating education have not been successfully implemented. Based on literature analysis and empirical study... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti aukštųjų mokyklų fizinės aplinkos pritaikymą žmonėms su judėjimo negalia. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti judėjimo negalią turinčių žmonių problemas, iškylančias dėl nepritaikytos fizinės aplinkos aukštosiose mokyklose. 2. Palyginti aukštųjų mokyklų fizinės aplinkos pritaikymą žmonėms su judėjimo negalia. 3. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poreikį, pritaikant fizinę aplinką aukštosiose mokyklose. Tyrimo metodai: remiantis D. Pilipavičiūtės ir G. Ambraso duomenimis sudaryta aukštųjų mokyklų fizinės aplinkos pritaikymo vertinimo rodiklių sistema. Ši sistema atitinka LR ministro įsakymo STR 2.03.01:2001 “Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms” pateiktus normatyvus. Sistemą sudaro 7 vertinamų elementų grupės. Sukurtos 3 anketos. Taip pat buvo atliktas fotografavimas, objektai matuojami metru, statistinė duomenų analizė. Kaune ir Vilniuje išrirti 26 aukštųjų mokyklų pastatai. Tyrimo dalyviai: 24 studentai su judėjimo negalia, 199 įgalūs studentai, 2 darbuotojai. Tyrimo rezultatai atskleidė tai, kad Lietuvoje nė viena iš tirtų aukštųjų mokyklų nėra pritaikyta taip, kad atitiktų visus sistemos normatyvus ir reikalavimus, dėl to studentams su judėjimo negalia kyla sunkumų pilnavertiškai studijuoti. Išvados: 1. Studentai su judėjimo negalia dažniausiai susiduria su šiomis problemomis: nepritaikytos durys, sunku pasiekti jungiklius, kištukus, nepritaikytos auditorijos. 2. Palyginus ištirtų Vilniaus ir Kauno miestų aukštųjų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research work: to estimate the adaptation of physical environment in higher schools for people with mobility disabilities. Tasks of work: 1. To find out the problems caused by physical environment adaptation for people with mobility disabilities in higher schools. 2. To compare the adaptation of physical environment in higher schools for people with mobility disabilities. 3. To assess the need of occupational therapist's consultations, adapting the physical environment in higher schools. Work methods: according to D. Pilipavičiūtė and G. Ambrasas data, there was composed the higher schools indicators system of physical environment adaptation. The system consists of seven items valued group. There were developed three questionnaires. The objects were photographed, measured with a meter, used the statistical analysis. There were investigated 26 buildings in Kaunas and Vilnius. Study participants: 24 students with mobility disability, 199 igal students, 2 workers. The results revealed that none of studied higher school is not designed in a way that meets all the standards and requirements of the system, because students with mobility impairments have difficulties to fully study. Conclusions: 1. Students with mobility impairments face the following problems: not adapted doors, it is difficult to reach the switches, plugs, not adapted the audiences. 2. Compared physical environment adaptation of higher schools, results showed that better adapted are higher schools of... [to full text]