Darbe tyrimo objektu pasirinktus mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose buvo siekiama tikslo nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijų ir ketinimų elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijoje ypatumus. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, buvo keliami šie uždaviniai: nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką lyties aspektu; nustatyti mokinių reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose lyties aspektu; išsiaiškinti dalyvavimo popamokinėje veikloje sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; išsiaiškinti savijautos ir požiūrio į mokyklą sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose. Tyrime buvo keliamos šios hipotezės: pirma, mergaitėms būdingesnis prosocialus elgesys nei berniukams, jos rečiau reaguotų agresyviai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; antra, prosocialus elgesys būdingesnis dalyvaujantiems popamokinėje veikloje mokiniams ir trečia, popamokinėje veikloje dalyvaujantys mokiniai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose rečiau reaguotų agresyviai, negu nedalyvaujantys bendraamžiai. Tyrime dalyvavo 544 (289 mergaitės ir 255 berniukai) aštuntų – devintų klasių mokiniai parinkti taikant klasterinę atranką. Tiriant mokinius taikytas apklausos raštu metodas. Tyrimas parodė, kad mergaitėms... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the paper is the expression of pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. The aim of choosing such an object is to define the expression of pupils’ prosocial behaviour and the characteristic features of their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. In order to pursue the aim of research, the following objectives were set: to determine the expression of pupils’ prosocial behaviour on the aspect of gender; to outline pupils’ reactions to and their intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations on the aspect of gender; to find a correlation between the participation in after-school activities and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations; to discover links between pupils’ feeling about school, their attitude to school and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. This research was focused on the following hypotheses: first, prosocial behaviour is more common in girls than in boys. Girls would rarely behave aggressively in discontent-provoking situations. Second, prosocial behaviour is more common in pupils participating in after-school activities. Third, pupils participating in after-school activities would behave aggressively in... [to full text]

Darbe yra atliekama teorinė pasaulietinių ir religinių nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatybių , padedant spręsti pradinukų socialines problemas, analizė. Iškeltos hipotezės: 1. Pasaulietinės ir religinės NVO taiko panašius veiklos metodus padėti pradinukams (Nulinė hipotezė). 2. Religinių ir pasaulietinių NVO darbe su vaikais ir tėvais dar nėra plačiai taikomi socialinio dalyvavimo ir partnerystės principai. 3. Mokyklų pedagogai turi įvairias nuostatas ir lūkesčius dėl NVO dienos centrų. Šie lūkesčiai priklauso nuo NVO vykdomos veiklos (Alternatyvioji hipotezė). Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti pasaulietinių ir religinių nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatybes, padedant spręsti pradinukų socialines problemas. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių; neparametrinė; vienafaktorinė dispersinė; koreliacinė bei regresinė) surinktų duomenų analizės. Empirinėje dalyje nagrinėjamas darbas su vaikais socialinio dalyvavimo aspektu, apimantis: darbą su tėvais (Partnerystės modelis), tarpininkavimą, partnerystę su institucijomis , vertybių laikymąsi NVO dienos centruose. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimas parodė, kad stengiamasi taikyti vaikų socialinio dalyvavimo principus NVO; į NVO gyvenimą stengiamasi įtraukti ir tėvus, tačiau tam ne visada pakanka tėvų motyvacijos ar NVO surandamų būdų tai motyvacijai kelti. Taigi hipotezė apie socialinį dalyvavimą ir partnerystę NVO iš dalies pasitvirtino. 2... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of theoretical world and religious non-governmental organizations peculiarities of activity starting to solve infants' problems has been done in the work. The hypothesis has been enthroned: 1. World NGO and religious NGO apply similar methods of activity to help infants (Zero hypothesis). 2. In religious and world NGO work with children and parents social participation and partnership’s principles. 3. Schools pedagogues have various attitudes and expectations to NGO day centers which depend on NGO work activity (Alternative hypothesis). According to the questionnaire method, the research has been done and the aim of this research – to investigate peculiarities of world and religious non-governmental organizations which would help to solve infants’ problems. Statistical data analysis (describing averages’, non-parametrical analysis, one factor dispersive analysis, correlation and regression analysis) has been done. 47 NGO day centers workers, children's parents and 79 pedagogues who are working with infants from Lithuania have participated in the research. The work with infants in social aspect, work with parents (Partnership model), intermediation, partnership with institutions, pursuance of values in NGO day centers are analyzing in the empirical part. The most important conclusions of the empirical research are: 1. The research showed that there is trying to apply children's social participation principles in NGO, to involve parents in the life of NGO... [to full text]

Atskyrimo principas ginkluotuose konfliktuose yra tarptautinės humanitarinės teisės pagrindas, reikalaujantis, kad konflikto šalys visuomet skirtų civilius gyventojus ir kombatantus, civilinius ir karinius objektus. Tačiau dėl visuotinės privatizacijos padidėjus civilių ir privačių kompanijų, dalyvaujančių ginkluotuose konfliktuose, skaičiui bei nuolat tobulėjant karinėms technologijoms, riba tarp civilių ir kombatantų ėmė nykti. Norėdami pritaikyti atskyrimo principą šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, šiame darbe, visų pirma, analizavome tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose įtaką šio principo taikymui ir nustatėm, kad asmeniui, tiesiogiai dalyvaujančiam karo veiksmuose, atskyrimo principas nebetaikomas, jis tampa teisėtu kariniu taikiniu ir praranda apsaugą nuo karo veiksmų keliamų pavojų. Tiesioginiu dalyvavimu karo veiksmuose siūlėme laikyti veiksmus, atitinkančius žalos masto, tiesioginio priežastinio ryšio tarp atliekamo veiksmo ir kilusios ar kilsiančios žalos ir ryšio su ginkluotu konfliktu bei viena iš konflikto šalių reikalavimus. Visų antra, nagrinėjome atskyrimo principo ginkluotuose konfliktuose taikymą PKSK personalo atžvilgiu. Nustatėme, kad dalis PKSK darbuotojų galėtų būti laikomi kombatantais ir dėl to taptų teisėtais kariniais taikiniai, jiems atskyrimo principas taikomas nebūtų, tačiau kita dalis PKSK turėtų būti laikomi civiliais ir tol, kol jie tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose, jiems būtų taikoma apsauga nuo karo veiksmų keliamų pavojų... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of distinction in armed conflicts is the corner stone of international humanitarian law, requiring that the Parties to the conflict would at all times distinguish between the civilian population and combatants and between civilian objects and military objectives. But because of the increased number of civilians and private companies participating in armed conflicts due to the global privatisation and permanent technological improvement of military equipment, the line between civilians and combatants begin to blur. In order to apply the principle of distinction to modern armed conflicts, firstly, we analysed an influence of direct participation in hostilities to the application of the principle of distinction and determined that for person who directly participates in armed conflicts the principle of distinction is no longer applicable and this person becomes a legal military target with no general protection against dangers arising from military operations. An act which is considered to be direct participation in hostilities should meet the requirements of threshold of harm, direct causation and belligerent nexus. Secondly, we studied the application of the principle of distinction to the personnel of private military and security companies in armed conflicts and determined that part of this personnel might be considered combatants and because of that become lawful military targets to whom the principle of distinction in no longer applicable. The other part of... [to full text]