In the doctoral research, psychosocial and educational peculiarities of a family, having a disabled child are analysed, using empowerment, conflict and communicative action theories; the constructivist theoretical background for educational help for family and salutogenesis approach are presented. The research aimed at answering such questions as: What psychological, educational and social features characterise the social participation of families of the disabled children? What are the strategies of social participation of parents? What traditions of parental participation and involvement in a child’s educational process are formed in the praxis of special education? How can the involvement of the disabled and their families be developed at special school? The object of the research is parental involvement in the educational process of a disabled child at special school as a strategy of social participation. The aim of the dissertational research was not only to identify the strategies of social participation of parents, but also to create and try the methodology of the development of social participation in practice. It was also aimed at establishing and implementing the model of parental involvement in educational process of a disabled child at special school. For this purpose an action research was undertaken in one Lithuanian specialised school, where throughout the academic year it was sought to involve parents in the education process of children with a moderate... [to full text]

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad pedagogai mokyklos bendruomeniniame gyvenime pasigedo didesnio tėvų dalyvavimo. Tyrimo hipotezė pasitvirtino. Tačiau daugelis tėvų tik vidutiniškai įvertino pedagogų (mokyklos bendruomenės) suinteresuotumą bendradarbiauti su jais, konstatuotina tai, kad ir patys pedagogai per mažai deda pastangų tėvus įtraukdami į mokyklos bendruomeninį gyvenimą. Tiek tėvai, tiek ir pedagogai akcentavo, kad siekiant efektyvaus mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo būtinas nuolatinis mokyklos bendruomenės narių ryšio palaikymas, tėvų švietimas. / After the analysis of findings results it became obvious that educators miss parents participation in the social life of school. Findings hypothesis proved out. However, the majority of parents only meanly evaluated educators (the social life of school) interest in cooperating with them, so, in state of this, the educators doesn‘t put much effort involving parents in social life of the school. Parents, as well as educators accented, that it is necesarry both to educate parents and to keep the connection between the school‘s environment members in order to have effective cooperation between school and family.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas gyventojų dalyvavimas Šiaulių miesto seniūnijų savivaldos sprendimų priėmimo procese. Tiriamą problemą apibūdina klausimas: kokios yra gyventojų dalyvavimo savivaldos sprendimų priėmimo procese praktinės galimybės? Šis darbas susideda iš įvado, trijų pagrindinių dalių, išvadų, aktyvinimo rekomendacijų, literatūros sąrašo bei priedų. Teorinėje dalyje pateikiama mokslinės literatūros šaltinių analizė, atskleidžianti gyventojų dalyvavimo savivaldoje sampratą bei formas. Taip pat pateikiama gyventojų dalyvavimą reglamentuojančios teisinės bazės analizė bei pristatomos praktiškai kasdieniniame gyvenime dažniausiai naudojamos dalyvavimo formos. Šioje dalyje atskleidžiama dalyvavimo savivaldoje praktika ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Skandinavijos šalyse), pateikiamos pasyvumo bei menko dalyvavimo priežastys. Empirinėje dalyje pristatomi kiekybinio ir kokybinio tyrimo metu apklaustų 160 gyventojų bei 4 ekspertų nuomonių analizės rezultatai. Piliečių ir ekspertų vertinimai leidžia teigti, kad tiriamosiose vietovėse stokojama gyventojų ir valdžios bendravimo. Tyrimo metu identifikuota, kad piliečiams trūksta informacijos bei lyderio, įtraukiančio veikti. Ekspertų interviu metu nustatyta, kad valdžios atstovai nekomunikuoja tarpusavyje bei nėra suinteresuoti piliečių aktyvumo skatinimu. / Bachelor’s final paper analyses citizen participation in townships of the city of Šiauliai self-government decision-making process. The topic is difined by the question: what are the practical opportunities of citizen participation in self-government decision-making process? This work consists of introduction, three main parts, the findings, activation recommendations, references and annexes. Theoretical part of the paper gives analysis of the scientific literature, that drew the conception of citizen participation and it’s forms. It also gives analysis of legislative framework of citizen participation and presents most commonly used forms of participation in everyday life. This part presents practice of participation in self-governance not only in Lithuania, but also abroad (Scandinavia). Moreover, bachelor’s final paper introduces the reasons for inactivity and low participation rates. The empirical part presents analysis of the results of quantitative and qualitative study, which examined 160 citizen and 4 expert opinion. Citizen and expert assessments suggest that in tested area you can see a lack of public communication. The study identified the lack of information for citizens and a lack of leadership, integrating function. Furthermore, the expert interviews revealed that the authorities do not communicate with each other and are not interested in promoting active citizenship.

Teorinė mokslinės literatūros šaltinių analizė parodė, kad socialinis dalyvavimas traktuojamas kaip daugialypis konstruktas apimantis skirtingomis formomis grįstą, aktyvų asmens dalyvavimą visuomenės gyvenime. Egzistuoja NVO apibrėžties problema, tačiau dažniausiai NVO apibūdinama kaip, bet kuri pelno nesiekianti organizacija, telkianti ir vienijanti žmones bendrų tikslų siekimui. Mokslinėje literatūroje akcentuojamas pozityvus NVO vaidmuo skatinant neįgaliųjų socialinį dalyvavimą, sprendžiant įvairias jų socialines problemas. Remiantis teorine analize, gyvenamoji teorija yra asmens paaiškinimas apie ugdomąjį poveikį savo paties mokymuisi, mokymuisi iš kitų, ir mokymuisi iš socialinių aplinkų. Socialinė pedagogika ir gyvenamoji teorija gali būti sietinos pedagoginės kilmės, mokymosi visą gyvenimą trukmės, naratyvinių socialinės pedagogikos žinių plėtotės ir refleksijų aspektais. Kokybiniu, grupinės diskusijos, metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti subjektyvias neįgaliųjų dalyvavimo NVO veiklose patirtis. Empirinio tyrimo duomenys apibendrinti kokybinės turinio analizės metodu. / Theoretical analysis of scientific literature sources showed that social participation is construed as multiple construct covering different-form-based active participation of a person in social life. There exists a problem of the definition of NGO (non-governmental organization); however, NGO is most frequently defined as any non-profit organization uniting people in pursuit of common goals. Scientific literature focuses on the positive role of NGOs in encouragement of social participation of the disabled and in solving various social problems of this group of people. Based on the theoretical analysis, living theory is person’s explanation about the educational impact on the self-education, learning from others and learning from social environments. Social pedagogy and living theory may be of related educational origin, of life-long learning duration, development of knowledge of narrative social pedagogy and aspects of reflections.

A. Čepienė. Kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo modeliavimas. Socialinio darbo magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas prof. dr. E. Acienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2011. – 66 p. Darbe atlikta teorinių šaltinių analizė. Pirmoje tyrimo dalyje pristatomas kiekybinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti šiandieninio kaimo bendruomenės žmonių gyvenimą, jų veiklos galimybes, kuriant geresnį, aktyvesnį gyvenimą. Antroje tyrimo dalyje pristatomas kokybinis tyrimas, pasirenkant pusiau struktūruoto interviu metodą, siekiant patikslinti kaimo bendruomenių evoliucijos (raidos) įtaką, aplinkos poveikį kaimo bendruomenės veikloms, kaimo bendruomenių tikslus, veiklos struktūrą bei kaimo bendruomenių veiklų aktyvinimą. Iškelta tyrimo hipotezė – nūdienos kaimo bendruomenės narių socialinis dalyvavimas bendruomenės veikloje nėra aktyvus, neturi aiškių dimensijų tiek turinio, tiek veiklų prasme. Tyrimo objektas. Kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo modeliavimas. Tyrimo tikslas – suformuoti kaimo bendruomenės socialinio dalyvavimo modelį paremtą aktyviu bendruomenės narių dalyvavimu socialinėse veiklose ir profesionalia socialinio darbuotojo pagalba. Tyrimo uždaviniai: Atskleisti socialinį dalyvavimą aktyvioje ir atviroje kaimo bendruomenėje akcentuojant socialinio dalyvavimo fenomeną. Išanalizuoti kaimo bendruomenės socialinį dalyvavimą sprendžiant problemas, įvertinant bendruomenės socialinio dalyvavimo raišką socialinio darbo aspektu... [toliau žr. visą tekstą] / A. Čepienė. Simulation of Social Participation of Village Community Members. The final paper of social work master‘s degree supervised by Prof. Dr. E. Acienė, Klaipėda University: Klaipėda, 2011–66 p. The analysis of the theoretical sources is carried out in the work. In the first part of the study a quantative research aiming to find out today‘s rural community peoples‘ life, their work opportunities to create a better and more active life is presented. In the second part of the study a qualitative research having used a semi-structured interview method in order to clarify the influence of rural communities evolution, the impact of environment on activities in rural communities, the objectives and structure of activities of rural communities and activating of rural communities work is presented. The hypothesis of the research is that today‘s rural community members‘ social participation is not active, with no clear content and work dimensions. The object of the research is rural community members’ simulation of social participation. The goal of the research is to establish a rural community-based model of social participation based on active community participation in social activities and a professional social worker‘s assistance. The following are the tasks of the research: To reveal social participation within an active rural community emphasizing the phenomenon of social participation. To analyze the social participation of rural communities in solving problems... [to full text]

Vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatsiejama ES, Lietuvos ir viso pasaulio užsienio politikos dalis, kuri apima tiek geografines, tiek temines paramos vystymuisi formas. Todėl būtent pilietinio sąmoningumo pagrindu turi būti skatinamas visuotinių problemų suvokimas, žinių bei gebėjimų ugdymas, partnerystės tarp įvairių lygių sprendimų priėmėjų ir NVO plėtojimas vystomajam bendradarbiavimui įgyvendinti. Dalyvavimas, kaip priemonė, siekia užtikrinti, kad bus atsižvelgta į visų grupių interesus ir integruoti bendrus aspektus į sprendimo priėmimo procesą. Dėl to yra svarbu, kad bendradarbiavimas ir NVO dalyvavimo formos būtų grįstos skaidrumu bei pasitikėjimu, taip užtikrinant sklandesnį institucijų ir visuomenės įtraukimą į vystomojo bendradarbiavimo politiką. Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos susiduria su finansavimo, informavimo, atstovavimo ir eile kitų problemų, kurioms spręsti yra reikalingas bendras, sisteminis požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą. Visuomenes veikia įvairūs iššūkiai, kurie yra sąlygojami socialinių ir ekonominių pokyčių, globalizacijos, politinių konfliktų bei technologijų tobulėjimo, todėl reikalinga nustatyti priežastis, kurios lemia realų atotrūkį tarp objektyvios partnerystės tarp institucijų ir organizacijų Lietuvos vystymo politikos įgyvendinime. Darbo tikslas – ištirti nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų atstovavimo galimybes ir neįtraukimo priežastis įgyvendinant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką... [toliau žr. visą tekstą] / Development cooperation policy is an integral part of foreign policy of EU, Lithuania and the whole world. It includes both - geographic and thematic development aid forms. Therefore the understanding of global challenges, knowledge and skills education, the partnership among various levels of decision-makers and NGOs in the development of development cooperation should be built. Participation is a mean to ensure that the interests of all groups would be taken into account and integrated in the decision - making process. Therefore it is important that the cooperation and participation of NGOs would be based on transparency and trust. This can ensure equal inclusion of institutions and society in the implementation of development cooperation. Lithuanian NGOs face funding, information, advocacy and a range of other issues which can be solved by a systematic approach to development cooperation. Today societies are affected by various challenges, which are conditioned by the social, economic changes, globalization, political conflicts and technological development. According to these issues it is necessary to analyze the reasons which lead to the gap between the objective partnership of institutions and organizations in Lithuanian development policy. The aim of the paper is to explore the possibilities of non-governmental organizations‘ representation and involvement issues in the implementation of Lithuanian development cooperation policy. To achieve the aim, following... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas vietos bendruomeninių tarybų vaidmuo skatinant gyventojų dalyvavimą savivaldoje, Šiaulių mieste. Tiriama problema iškeliama klausimu - ar vietos bendruomenių tarybų vaidmuo skatina gyventojus dalyvauti savivaldoje Šiaulių mieste? Šis darbas susideda iš įvado, trijų pagrindinių teorinių dalių, empirinės dalies, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo bei priedų.Teorinėje dalyje pateikiama mokslinės literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, apžvelgiant vietos savivaldos raidą ir jos reikšmingumą bendruomenės gyvenimui. Analizuojamas gyventojų, jų grupių dalyvavimo galimybės savivaldoje. Išskiriamos pagrindinės nedalyvavimo priežastys. Taip pat nagrinėjama bendruomenės vieta ir reikšmingumas savivaldoje. / The final thesis of bachelor analyses the role of local community councils in promoting public participation in self –government in Šiauliai city. The research topic is raised through the following question: does the role of local community councils promote the residents to participate in the self-government in Šiauliai city? The thesis consists of introduction, three main theoretical parts, empirical part, conclusions, recommendations, references and annexes. The theoretical part presents the analysis of scientific literature sources and legal acts and overviews the development of local self-government and its significance to the community life. Moreover, the paper examines the opportunities of the inhabitants and their groups to participate in self-government. The main reasons of non-participation are distinguished. The paper also examines the place and significance of community in self-governance.

This thesis analyzes the involvement of senior class pupils in self-governing committees and public organizations, discusses the participation of the pupils’ in the social processes, stressing values and social roles. Schoolchildren’s committees are reviewed in the context of changes in the Lithuanian educational system. The proportion of youth participation and non-participation in the organizations operating at the schools is also analyzed. A review is made of which organizations operate in schools and which organizations schoolchildren can actively participate in. A Pupil questionnaire was carried out, in order to find out the particularities of the senior class pupils participation in the activity of public organizations and school committees. 757 respondents were interviewed in large and small cities. The number of respondents is described by requirements of 95 percent reliable intervals and 4 percent inaccuracies, which are considered to be sufficient for representation in quantitative research. The research that was carried out revealed that according to the interview data of the senior class pupils, one quarter of the pupils takes part in a school commitee and one fifth of 16 – 18 year old schoolchildren take part in youth organizations. The proportion of children who participate both in self–governing committees and in youth organizations does not reach one tenth and about two thirds of the respondents do not participate in any activities. More schoolchildren... [to full text]

Viešojoje diskusijoje vietos savivaldos modelio modernizavimui yra skiriama nemažai dėmesio, ypač akcentuojami savivaldybių kompetencijų, funkcijų, finansavimo klausimai, tačiau mažai analizuojamas decentralizacijos, sudarančios geresnes galimybes įvairiems naujiems veikėjams dalyvauti politikos formavime ir įgyvendinime, klausimas. Darbe teigiama, kad Lietuvoje būtina diegti naują atitinkamą politinę strategiją, kai tradiciniai „iš viršaus į apačią“ sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo mechanizmai pakeičiami „iš apačios į viršų“ mechanizmais. Tai gali padėti įgyvendinti Europos Sąjungos iniciatyva – Leader+ programa, tiksliau šią programą įgyvendinanti Vietos veiklos grupė. Šio darbo objektas – Vietos veiklos grupė – vietos partnerystė, kuri yra sudaryta iš viešojo, privataus sektorių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Darbo tikslas – atskleisti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą ir visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Šiam tikslui pasiekti išsikelti pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti decentralizacijos koncepciją, akcentuojant jos poreikį vietos savivaldos lygmenyje; supažindinti su Europos Sąjungos Leader+ programa; atlikti Vietos veiklos grupių formavimo, veiklos organizavimo ir strategijos rengimo procesų analizę, naudojant teorinės analizės ir empirinio tyrimo duomenis, nustatyti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą bei visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Darbe iškeltos trys hipotezės... [toliau žr. visą tekstą] / Having defined the problem, that in public discussion attention is mainly paid to the model of local self-government, concerning municipality’s competences, functions and financial aspects, but there are little analysis about decentralization, which makes better possibilities for new actors to participate in public decision-making and implementation, the author of the work notes than more attention should be paid to decentralization and public participation in the local level. It is maintained that in Lithuania traditional “top-down” decision-making and implementation mechanisms should be changed by a great alternative – partnership group, based on “bottom-up” approach. Problems could be resolved in the collaboration with local community, private organizations and state government institutions. So, the major subject of this work is a partnership group – the Local action group (LAG), uniting the public sector, private organizations and non-governmental organizations. The main aim of this work is to disclose local action groups possibilities to promote decentralization process and community participation in local self-government. To reach this aim, there are formulated four tasks: to disclose the conception of decentralization, concerning its importance in local self-government; to introduce European Union’s Initiative Leader+; to analyze the aspects of Local action group’s formation, administration and preparation of the development strategy; to define local action groups... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas politikų komunikacijos ir įvaizdžio formavimo procesas tinklaraščiuose, analizuojant skirtinguose valdymo lygmenyse: Europos Parlamente, Lietuvos Respublikos Seime bei vietos savivaldos institucijose piliečių interesus atstovaujančių politikų tinklaraščius. Tyrimu buvo siekiama patikrinti dvi pagrindines darbe formuluojamas hipotezes: 1) Lietuvos politikai tinklaraščiuose komunikuoja pasyviai bei formuoja personalizuotą politiko įvaizdį; 2) politiko veiklos aplinka lemia politiko tinklaraščio komunikacijos pobūdį: Lietuvos piliečių interesus Europos Parlamente, Lietuvos Respublikos Seime bei vietos savivaldos institucijose atstovaujančių politikų komunikacinės bei įvaizdžio formavimo strategijos skiriasi. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, buvo aiškinamasi, kaip aktyviai tinklaraščiuose komunikuoja politikai. Šiame etape kiekybiškai ir kokybiškai tirti šešių politikų tinklaraščiai. Tyrimo metu siekta nustatyti politikų tinklaraščiuose vyraujančias komunikacijos ir įvaizdžio formavimo strategijas. Turinio analizės duomenys toliau buvo analizuojami remiantis penkiais pusiau struktūruotais kokybiniais interviu su skirtingo valdymo lygmenyse piliečių interesus atstovaujančiais politikais, kurių komunikacijos ir įvaizdžio formavimo strategijos nėra aiškiai apibrėžtos, ir ekspertais: elektroninės ir politinės komunikacijos specifiką tyrinėjančia mokslininke bei aktyviu tinklaraštininku, politikų tinklaraščiais besidominčiu politikos... [toliau žr. visą tekstą] / This MA thesis focuses on the process of politicians’ communication and image formation in blogs and analyses different administration levels, i.e. the blogs of the politicians representing citizens’ interests in the European Parliament, the Seimas of the Republic of Lithuania and local municipal institutions. The goal of the analysis is to test the two main hypotheses enunciated in the paper – 1) Lithuanian politicians communicate passively and embody a personalised politician’s image in their blogs; 2) the environment of a politician’s activity preconditions the nature of the politician’s blog – communication and image formation strategies of politicians representing citizens in the European Parliament, the Seimas of the Republic of Lithuania and local municipal institutions differ. The analysis consists of several stages. The first stage is an investigation of how actively politicians communicate in their blogs. This stage contains a quantitative and qualitative analysis of the blogs of six politicians. The goal of this research is to determine the communication and image formation strategies dominating in the politicians’ blogs. The data of the content analysis is further analysed based on the five half-structured qualitative interviews with the politicians representing citizens on various administration levels whose communication and image formation strategies are not clearly defined; the experts, a scientist analysing the specifics of the electronic and political... [to full text]