Disertacijoje nagrinėjamas gyvenamosios aplinkos atnaujinimo efektyvumo didinimas holistiniu požiūriu, taikant daugiakriterinės sprendimų paramos metodus ir informacines technologijas. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai ir trys priedai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmame disertacijos skyriuje apžvelgiama mokslinė literatūra. Pateikiama gyvenamosios aplinkos (angl. Built and human environment) samprata, apžvelgiami Lietuvos ir pasaulio mokslininkų atlikti tyrimai ir jų rezultatai gyvenamosios aplinkos atnaujinimo srityje, analizuojami įvairių autorių siūlomi teoriniai modeliai ir sistemos. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrame disertacijos skyriuje pateikiamas autorės sukurtas koncepcinis gyvenamosios aplinkos integruotos analizės modelis. Trečiame disertacijos skyriuje autorės sukurtas modelis ir daugiakriterinės analizės metodai pritaikomi sprendžiant praktinį uždavinį – vertinami Bulgarijos kultūros paveldo atnaujinimo projektai. Projektų paraiškos buvo pateiktos Europos ekonominės... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the issues of the efficiency improvement of the built and human environment renovation from holistic perspective by using multiple criteria decision support methods and information technologies. The dissertation consists of Introduction, 4 Chapters, Conclusions, References, List of Publications and 3 Annexes. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of results examined in the paper and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation, offering the material of made presentations in conferences and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises scientific literature. Scope and definition of built and human environment is presented, a survey of research investigated in the field of built and human environment renovation, developed renovation models as well as computer-based systems performed. At the end of the chapter, conclusions are drawn and the tasks for the dissertation are reconsidered. Chapter 2 presents the Conceptual Model for the Integrated Analysis of Built and Human Environment Renovation (IABHER) developed by author. In Chapter 3 the developed model and multiple criteria decision-making methods are applied for assessment of the Cultural Heritage Renovation... [to full text]

Vis sunkiau tampa aplinką matuoti vienu kriterijumi ir matu, keliami daugialypiai tikslai. Naudos ir kaštų analizė tampa ribota, tad aplinkosaugos sprendimų procese pradedama taikyti daugiakriterinį vertinimą, kai derinami ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai, etiniai ir kt. kriterijai. Darbo objektas – aplinkosauginės priemonės. Darbo tikslas - atlikti aplinkosauginių priemonių daugiakriterinį vertinimą. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti aplinkosaugines priemones, jų klasifikavimą ir pasirinkimo kriterijus; 2) išnagrinėti aplinkosauginių priemonių vertinimo prasmę ir metodus; 3) išanalizuoti aplinkosaugines priemones taikomas Baltijos valstybėse.4) nustatyti aplinkosauginių priemonių pasirinkimo kriterijų svarbą; 5) nustatyti kriterijų porinio palyginimo matricos suderinamumo indeksus, konkordancijos koeficientą , jo reikšmingumą χ2 ir kritinę reikšmę . 6) nustatyti aplinkosauginių priemonių naudingumą. AHP metodu buvo nustatyta, kad teisingumo kriterijus yra pats reikšmingiausias, toliau eina konkurentiškumas, tiesioginis indėlis šiltnamio dujų emisijos sumažinimui, kaštų efektyvumas, lankstumas, administracinis ir finansinis įvykdomumas. Nereikšmingiausiu kriterijumi laikomi netiesioginiai aplinkosauginiai padariniai. Apskaičiavus konkordancijos koeficientą , jo reikšmingumą χ2 ir kritinę reikšmę , paaiškėjo, kad ekspertų nuomonė ranguojant kriterijus buvo suderinta. SMART metodu buvo nustatytas aplinkosauginių priemonių naudingumas. Naudingiausia priemone... [toliau žr. visą tekstą] / It is becoming increasingly difficult to evaluate environment in a single criterion, through one single facet. The benefit-cost analysis is becoming limited, so multi - criterion evaluation involving economic, environmental, social, ethical criterion is applied to environmental decision making process. The subject of the study is environmental instruments. The aim of this paper is to do a multi - criterion evaluation of environmental instruments. In order to reach the aim targets have been chosen: 1) to analyze environmental instruments, their classification and choice of criteria; 2) to analyze the meaning and methods of multi – criterion evaluation of environmental instruments; 3) to analyze the use of environmental instruments in Baltic States; 4) to identify the importance of choice of criteria of environmental instruments; 5) to calculate consistency index of criteria matrix and concordance rate, its value χ2 and critical value ; 6) to calculate the utility of environmental instruments. Using AHP method it was found that the equity was the most important criterion, then goes competitiveness, direct contribution to GHG emission reductions, cost efficiency, flexibility, administrative feasibility, financial feasibility and indirect environmental effects. The concordance rate, its value χ2 and critical value showed that criteria ranking process of experts were consistent. The SMART method showed the most valuable environmental instruments. The most valuable... [to full text]