Paauglystės amžius yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda aktyviai formuotis asmenybė, vyksta socializacija, atitinkamų vaidmenų priėmimas. Laiku neatkreipiant dėmesio į smulkesnius vaikų nusižengimus gali susiformuoti delinkventinis elgesys. Paaugliai padaro apie penktadalį visų nusikalstamų veikų, todėl nepilnamečių delinkventinio elgesio ir nusikalstamumo prevencija ir kontrolė yra esminė bei prioritetinė visos nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos dalis. Šio darbo objektas – vaikų delinkventinis elgesys. Darbo tikslas - išsiaiškinti bendrojo lavinimo mokyklose taikomus prevencijos metodus, jų efektyvumą bei naudą. Darbo tikslui pasiekti išsikelti sekantys uždaviniai: 1. Nustatyti mokyklose egzistuojančias prevencijos praktikas; 2. Išsiaiškinti socialinių pedagogų požiūrį į valstybės politiką prevencijos atžvilgiu; 3. Palyginti egzistuojančias prevencijos praktikas tarp skirtingo profilio mokyklų Pagrindinės darbo išvados yra šios: • Visos tirtos mokyklos, nepriklausomai nuo jų profilio, vykdo prevencinę veiklą bei dalyvauja įvairiose prevencinėse programose ir projektuose tiek mokyklos, tiek šalies mastu. • Dalis tyrime dalyvavusių socialinių pedagogių išsakė didelį nepasitenkinimą valstybės politika prevencijos klausimais. Kita dalis, priešingai, džiaugiasi, jog yra visos reikalingos priemonės ir galimybės vykdyti prevenciją. • Mokyklos, kuriose mokosi problematiški vaikai, prevencijai skiria daugiau dėmesio bei tokiu būdu bando spręsti jau esančias... [toliau žr. visą tekstą] / Adolescence is risky and critical period. This is the time when personality is being developed, when socialization is taking place and some social roles are being accepted. It is important to notice small crimes committed by children on time to prevent the formation of delinquent behavior. One fifth of all crimes are being committed by juvenile. This is the reason why the prevention and control of delinquent behavior and criminality is fundamental part of all crime prevention and control system. The objective of this thesis is juvenile delinquent behavior. The aim of this thesis is to explore methods of prevention that are being used in general education schools, their efficiency and benefits. The tasks of this thesis are: 1. Finding out what kind of prevention practices exist in schools; 2. Describing viewpoint of social educators on prevention related state‘s policy; 3. Comparing prevention practices in different profile schools. The main conclusions are: • All schools participated in research, despite of their profile, practice prevention by taking part in different programs and projects on the school and state level. • Some of social educators participated in research are being really dissatisfied with the prevention related state‘s policy. Others are being happy with the means and possibilities for prevention provided by state policy. • Schools with complicated children pay more attention to prevention and they use it for solving some existing problems. Other... [to full text]

Visuomenė yra nuolatinių pokyčių procese. Keičiasi įvairūs gyvenimo aspektai, o tarp jų delinkvencija ir švietimas. Šios dvi sritys yra tampriai susiję. Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje. Mokykla yra institucija, kuri nustato savas taisykles, kurių privalu laikytis. Pastarųjų taisyklių pažeidimas yra delinkventinis aktas, o jį padaręs asmuo - delinkventas. XX a. septintajame dešimtmetyje gimė nauja kritinė kriminologijos mokykla, kuri akcentavo ne elgesį, bet kriminalinius apibrėžimus bei jų kilmę, taikymą. Vienas ryškiausių kritinės kriminologijos atstovų R. Quinney išvystė socialinės nusikaltimų tikrovės teoriją, kurioje kompleksiškai tiriama deviacija naujosios perspektyvos rėmuose. Ši teorija ypač tinka delinkvencijos mokykloje tyrimams, kadangi akcentuoja galia, taisykles, kurios glaudžiai siejasi su mokyklos vidaus taisyklėmis, o kartu ir su delinkvencija bei delinkventais mokyklose. Visgi, mokykla nėra statiška, ji nuolat kinta. Per pora pastarųjų dešimtmečių pastebima, jog Lietuvos švietimo sistema yra keičiama į kvazi rinką, kurios atsiradimą paskatino naujosios viešosios vadybos principų diegimas – konkurencija, orientacija į rezultatą ir kitus. Visa tai pakeitė mokyklos veiklą, o tame tarpe ir vidaus taisyklių praktikas. Empirinis tyrimas atskleidė, jog nors mokykloje yra kuriamos naujos taisyklės, tačiau procesas yra labai formalus, o naujasis mokyklos modelis lemia tai, jog taisyklės nėra taikomos, elgesio modeliai nevystomi. Taigi, galima teigti... [toliau žr. visą tekstą] / The society is continuously changing. Different aspects of life change, including delinquency and education. These two fields are closely related. Children spend most of their time at schools. Schools are specific institutions that establish their own rules, which must be followed. Breach of these rules is considered to be a delinquent act and the person who breaches these rules is considered to be a delinquent. In the 7th decade of the 20th century, a new critical criminology school was developed, stressing not the behavior itself but criminal definitions and their origins, application. One of the most prominent representatives of critical criminology - R. Quinney - developed the theory of social reality of crime; in this theory, he complexly studied deviation in the frames of the new perspective. This theory is extremely applicable for researching delinquency at schools, since it emphasises power, rules, closely related to the internal rules of schools and delinquency bei delinquents in schools. However, a school is not a static institution, it is going through constant changes. During the past few decades, Lithuanian education system has undergone specific changes too and is being transformed into a quasi – market. These changes were stimulated by the installation of the new public market principles – competition, orientation to the results, etc. All these factors have changed the schools work too, including the internal rules. Empirical study revealed that even though new... [to full text]

Darbe analizuojama amerikiečių kriminologo David'o Matza'os sukurta delinkventinės subkultūros teorija ir jo kartu su Gresham'u Sykes'u pateiktos penkios neutralizacijos technikos, kurias nepilnamečiai, atlikdami neteisėtą veiksmą, naudoja savo ryšiams su konvencinės kultūros ir teisės normoms susilpninti: atsakomybės neigimas, žalos neigimas, aukos neigimas, kaltintojų kaltinimas ir apeliavimas į aukštesnes vertybes. Analizuojamas teorinis kontekstas, kuriame buvo sukurta neutralizacijos teorija, apjungianti klasikinės ir pozityvistinės kriminologijos idėjas. D. Matza kritikuoja ir iš naujo įvertina pozityvistinės kriminologijos mokyklos sukurtą delinkvento paveikslą, papildydamas jį klasikų teigta laisvos valios doktrina, performuluodamas ją į galimybę pasirinkti. Atliktas empirinis tyrimas iliustruoja D. Matza'os teorijoje nupieštą delinkvento, dreifuojančio tarp konvencionalios kultūros normų laikymosi ir jų laužymo, portretą. / The aim of this work is to analyse the theory of delinquency's subculture, created by American criminologist David Matza and five techniques of neutralization, created along with Gresham Sykes, which are used by delinquents to neutralise the bonds with norms of law and conventional culture. These techniques are as follows: denial of responsibility, denial of injury, denial of victim, comdemnation of the comdemners and appeal to a higher loyalties. Theoretical context, in which theory of neutralisation was created by integrating the ideas of classical and positivist criminology, is analysed. D. Matza critises and reevaluates the portret of delinquent, pictured by positivists, by integrating the idea of free will, brought to criminology by classical theorists. Empirical research, conducted by author of this work, illustrates the portret of delinquent, pictured by D. Matza, that delinquent drifts between obeying and braking the rules of conventional society.