Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą] / After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy of... [to full text]

After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy... [to full text] / Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro darbe analizuojama specialiosios pedagoginės ir socialinės pedagoginės pagalbos kryptingumas ir derinimas bendrojo lavinimo mokykloje siekiant bendro tikslo – vaiko poreikių tenkinimo, ugdymosi veiksmingumo ir vaiko gerovės. Siekiant atskleisti specialiojo pedagogo ir socialinio pedagogo veiklos tikslingumą ir dermę, siekiant ugdymosi veiksmingumo ir vaiko gerovės, pasirinktas kokybinis tyrimas, taikant turinio (content) analizės metodą. Tyrime apklausti 6 specialieji pedagogai ir 6 socialiniai pedagogai, teikiantys pagalbą SUP mokiniams Klaipėdos rajono bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimu atskleista, jog ir specialieji pedagogai, ir socialiniai pedagogai siekia to paties tikslo – SUP mokinių psichosocialinės gerovės ir ugdymosi veiksmingumo bendrojo ugdymo mokykloje. Šio tikslo siekiama, kuriant palankią ugdymosi aplinką, skatinant mokinių saviraišką ir savirealizaciją ir teikiant konkrečią pagalbą mokantis pamokoje ar individualiai. Išryškėja specialiojo pedagogo veikla, teikiant konkrečią pagalbą SUP mokiniui ugdymo procese, ir specialiojo pedagogo veikla kuriant palankią SUP mokiniui psichosocialinę aplinką mokykloje. Veiklos derinimas akcentuojamas pedagoginio tėvų švietimo, pedagogų informavimo bei konsultavimo srityse bei realizuojant SUP mokinių popamokinės veiklos galimybes. / Study analyzes special educational and social educational support direction and coordination in secondary school to achieve a common goal - child's needs, effectiveness of educational and child’s welfare. In order to reveal feasibility and coherence of social and special pedagogue the qualitative study was used. The method of content analysis was used. There were six special education teachers and six social workers interviewed who provide support to SEN pupils in general education districts in Klaipeda region. The study revealed that both special pedagogues and social workers have the same goal: psychosocial well-being of SEN in general education schools. This aim is being achieved by creating of a supportive learning environment, promoting student’s self-expression and self-realization by providing specific support while learning in class, or individually. The activities of a social educator providing help to SEN pupils are being highlighted as well as educational activities in creating a supportive psychosocial environment for SEN in the school. In order to provide quality help to SEN pupils, the cooperation of specialists is seen as a prerequisite.

Magistro baigiamajame darbe „Molbertinės tapybos darbai Lietuvos visuomeninių pastatų architektūroje“ nagrinėjami XX-XXI a. pr. Lietuvos visuomenių pastatų interjerai, kurių svarbi meninės raiškos priemonė yra molbertinės tapybos paveikslai. Išsamiai analizuojamos paveikslų naudojimo visuomeniniuose interjeruose prasmės, tapybos integravimo architektūroje istorinės raidos ir dabarties tendencijos. Išryškinami tapybos ir interjero architektūros sąveikos kompoziciniai principai ir dermės dėsningumai. Daroma išvada, kad tiek estetiniu, tiek semantiniu požiūriu tapybos kūriniai gali būti svarbūs architektūrinės erdvės formantai ir, nepaisant daiktinės aplinkos formavimo tendencijų XX a. pabaigoje - XXI a. pr. pokyčių, molbertinės tapybos naudojimas architektūroje išlieka tvarus. Darbo apimtis - 94 psl. 97 iliustracios, 1 lentelė, 94 bibliografiniai šaltiniai. / In master's thesis final paper work “Easel painting in the architecture of Lithuanian public buildings” interiors of public buildings at the period of XX and the beginning of XXI century in Lithuania are considered. Easel paintings have a very important mean of art expression in these interiors. Meanings of use of paintings in interiors of public buildings, historical developments and tendencies of paintings integration in nowadays architecture are analyzed at length. Fundamentals and consistent pattern of harmony of interaction between painting and architecture of interior are highlighted. The conclusion is done that painting works could be important formants of architectural space in esthetical and semantic points of view. Moreover, the usage of easel painting remains stable despite the tendency changes in formation of materialistic surrounding at the end of XX century and at the beginning of XXI century. Size of the paper work - 94 pages, 97 figures, 1 table, 94 bibliographical sources.