Magistro darbo tikslas – aptarti monologą XIX a. pab. – XXI a. pr. lietuvių dramaturgijoje. Monologų sklaida išryškina skirtingų lietuvių dramaturgijos laikotarpių bendrąsias tendencijas: vyraujančių charakterių pobūdį, prasmines slinktis, žanrines, stilistines ypatybes, specifinį estetinį psichologinį poveikį, ryšį su adresatu. Vaižgantas, Keturakis, Žemaitė įtvirtino realistinį tikrovės vaizdavimo būdą. Romantinėse pjesėse formuojamas „aukštasis“, poetinis dramos stilius. Realistiniams kūriniams būdingas šnekamosios kalbos imitavimas. Monologams būdinga funkcija – atpasakoti pasibaigusius įvykius ir buvusius išgyvenimus. Dramaturgai neoromantikai siekė dramaturgiją pakreipti romantinio atsinaujinimo linkme. Pasak J. Lankučio, pradėta tolti nuo įprastinio patriotinių jausmų deklaravimo, istorinės, socialinės iliustracijos. Skirtingai nei mėgėjiškosios dramaturgijos laikotarpiui, neoromantizmo dramaturgijai būdingas žanrinis sinkretizmas. Apie žanrinių ribų maišymąsi byloja paantraštės (pavyzdžiui, V. Krėvės „Šarūnas“ – „Senųjų dienų gyvenimo pasaka“). Monologų analizė išryškina V. Krėvės, V. Mykolai�����io-Putino dramų orientaciją į poezijos žanrą, į jos stilistiką. Neoromantinių kūrinių monologe ryškus lyrinis pradas: personažai pasakoja apie šios akimirkos būsenas ar įvykius. Atsiranda poetiškumas, lyrinis subtilumas, vaizduojami ryškūs, individualizuoti charakteriai. Išskiriamas savitas kalbėjimo būdas: stilizuojama lietuvių liaudies daina. „XX a. 3 – 4 dešimtmečių... [toliau žr. visą tekstą] / V. Summary ‘‘Development of the monologue in Lithuanian dramaturgy“ In this study was analised the monologue in XIX century end – XXI century beginning dramaturgy. At the beginning of the work, conception of the monologue is given. In it different attitudes of dramatists to monologue is emphasized. Some dramatists think, that certain elements of monologue forms are negatyve, not acceptable (statics of thoughts and thinking, outburst of emotions) and the monologues in their dramas are not used often. The others think, that monologues have merit and use them in drama. A. Samulionis, P. Pavi give the classification of the monologues, though it is not detailed. In monologues problematics, themes of “Amateurish dramaturgy“ the realistic reality representing way (the dramas of Žemaitė, Keturakis, Vaižgantas) and romantic-patriotic (A. Fromas-Gužutis) are often used. The main functions of the monologue: informational, dinamical, pushing the act of the drama further, characterising the personage who is taking, structural-compositional. The orientation to poetry stilistics and genre of V.Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas reveals in neoromantical drama: mithology, lyrism. In monologues distinct individualised characters are pictured in the historical dramaturgy. Of the middle of the XX century (J. Grušas, J. Marcinkevičius) the monologues show universal, crossing the concrete historical times problematics. The language is characterised with didactical tones, passionativenes. K. Saja... [to full text]

Problema: pilietiškumo sąvokos teorinė samprata mokyklose yra pakankamai gili, tačiau praktinis mokinių požiūris į pilietiškumą kelia nerimą. Ugdymo metodai naudojami tautinės savimonės žadinimui mokyklose - paskaitinio pobūdžio. Vaikams nėra įdomi Lietuvos istorija, literatūra, tautosaka, tad reikalinga ieškoti sąlyčio taškų, kokiais metodais naudojantis būtų galima žadinti vaikų tautinę savimonę. Šio darbo tikslas – atskleisti teatro pamokos, remiantis lietuvių dramaturgija reikšmę pilietiškumo ugdymui. Tyrimo objektas — pilietiškumo ugdymas remiantis lietuvių dramaturgija, teatro pamokų metu. Tyrimo tikslas — atskleisti teatro pamokų reikšmę pilietiškumo ugdymui remiantis lietuvių dramaturgija 10-12 klasėse. Tyrimo hipotezė: lietuvių dramaturgijos analizė ir inscenizavimas teatro pamokų ugdymo procese, keičia ir ugdo mokinių požiūrį į pilietiškumą. Uždaviniai - 1) Išanalizuoti pilietiškumo ugdymo reikšmę, bei teatro pamokų ypatumus jaunuolių ugdyme/si. 2) Atskleisti lietuvių dramaturgijos taikymo ir analizavimo ypatybes 10-12 klasėms, teatro bei lietuvių kalbos pamokose. 3) Ištirti 10-12 klasių pilietiškumo ugdymo, remiantis lietuvių dramaturgija, veiksnius, teatrinės raiškos procese. 4) Parengti, 10-12 klasių pilietiškumo ugdymo veiksnių, remiantis lietuvių dramaturgija, teatrinės raiškos procese, modelį. Tyrimo metodai: Teorinis — pedagoginės, socialinės, dramaturginės, metodinės ir kitokios literatūros nagrinėjama tema sisteminė analizė; Empiriniai - fokus grupės... [toliau žr. visą tekstą] / Issue: the citizenship concept in schools has roots, but practical attitude to citizenship is disturbing. Children have little interest in Lithuanian history, literature, folklore, therefore new methods are required to stimulate national consciousness. Objective of this work: reveal theatre lesson's value for citizenship education supported by Lithuanian dramaturgy. Research subject: citizenship education supported by Lithuanian dramaturgy during theatre lessons. Research objective: unravel the value of a theatre lesson in citizenship education supported by Lithuanian dramaturgy to 10-12 grade classes. Hypothesis: Lithuanian dramaturgy cultivates pupil’s attitude toward citizenship using theatrical role-plays. Tasks: 1) Analyze the importance of citizenship education and how theatre lessons impact pupil’s development. 2) Reveal the details in applying lithuanian dramaturgy to 10-12 graders in drama and Lithuanian language classes. 3) Examine citizenship education factors for 10-12 graders in theatrical expression process using Lithuanian dramaturgy. 4) Develop a citizenship education change factor’s model for 10-12 graders in theatrical expression process using Lithuanian dramaturgy. Research methodology: Theoretical — systematical analysis of literature on chosen subject; Empirical — focus groups, teacher’s survey using questionnaire; Mathematical — percentage data analysis. This work reveals: 10-12 graders citizenship education change factors in theatrical expression... [to full text]

Televizija perėmė dviejų menų – iš pradžių teatro, vėliau ir kino puoselėtas dramaturgijos raiškos priemones bei sukūrė savitą dramos pasaulį, kurio žiūrovas – prieš televizoriaus ekraną sėdintys žmonės. Televizijos dramaturgija žengia vos pirmuosius žingsnius, lyginant ją su dešimtmečių ar net šimtmečių patirtį turinčiais kinu bei teatru, todėl iki šiol nėra atliktos platesnės TV dramaturgijos studijos. Šio baigiamojo magistro darbo tyrimo objektas yra Lietuvos radijo ir televizijos projekto „Nacionalinė paieškų tarnyba“ analizė bei dramaturgijos raiškos televizijoje tyrimas. Tyrimui bei analizei laida „Nacionalinė paieškų tarnyba“ pasirinkta dėl savo unikalaus – Lietuvos televizijose – pobūdžio. Analogų lietuviškose televizijos programose neturinti laida, padedanti po pasaulį išblaškytiems giminaičiams ir artimiesiems surasti vienam kitą. Atlikto darbo tikslas buvo ištirti, kaip dramaturgija yra perteikta konkrečioje televizijos laidoje, kokius teatre bei kine pritaikytus dramos elementus perėmė TV projektai ir kokį poveikį žiūrovų auditorijai daro dramaturgijos elementų panaudojimas televizijoje. Baigiamojo magistro darbo uždaviniai buvo susiję su dramaturgijos elementų pritaikymo televizijoje analize, dramaturgijos raiškos lietuviškoje TV tendencijų aprašymų bei perspektyvų įvertinimu. Buvo siekiama nustatyti dramos kūrinių reikšmę televizijos programose bei apibendrinti TV auditorijos poreikius bei lūkesčius susijusius su dramaturgija. Šio darbo metodai – laidos... [toliau žr. visą tekstą] / The television applied dramaturgy expression methods that were nurtured by theater at the beginning and later by cinema and created original drama world whose spectators are people sitting in front of the television. The television dramaturgy takes barely its first steps, compared with theater and cinema which have the experience of decades or even centuries; therefore there are no wider TV drama study. An object of the master thesis is an analysis of Lithuanian radio and television project National search service and research of dramaturgy expression. The show National search service was chosen because of its uniqueness in Lithuanian television channels. The show which helps to find one‘s own flesh and blood dissipated in the world is the broadcast that has no analogues in the programmes of Lithuanian television channels. The goal was to examine how dramaturgy was conveyd in a particular television broadcast, what theatrical and cinematic dramaturgy elements were adopted in TV projects and what impact the dramaturgy elements make on an audience in the television. The objectives of the master thesis were coherent with the analysis of dramaturgy elements applied in television, the description of trends of dramaturgy expression in Lithuanian TV and the evaluation of prospects. The main focus was to determine the significance of drama pieces in television programmes and to summarize TV audience needs and expectations related to dramaturgy. The methods of the study involve... [to full text]

<p>Menjajući poetike, istražujući u oblasti forme, Leonid Andrejev u svom ranom dramskom stvarala&scaron;tvu ostaje veran svojoj inicijalnoj ideji: on promi&scaron;lja ljudsku misao, njenu prirodu i njene moguće manifestacije, kao i moć i nemoć ljudske misli u svetu koji ga okružuje. U prvom periodu svog ranog stvarala&scaron;tva, definisanom kao realistički teatar, pisac sagledava tri različite manifestacije ljudske misli: nauku, religiju i revoluciju. U perodu potrage za novom dramskom formom, supstancionalnom teatru, misao dolazi u sukob sa supstancom i rađa se ideja da ljudska misao nije svemoguća, to jest da čovek ne može da živi vođen isključivo razumnim načelom. U trećem periodu svog ranog dramskog stvarala&scaron;tva, takozvanom melodramskom teatru, pisac se naizgled udaljava od svoje osnovne teme i afirmi&scaron;ući studentske uspomene, na biografskoj građi stvara dve psiholo&scaron;ke melodrame.<br />&nbsp; U sva tri navedena teatra, realističkom, supstancionalnom i melodramskom, pisac se služio bogatim aresenalom tehničko-stilskih sredstava. U radu se tumači upotreba hromatskog i muzičkog prosedea, priroda i funkcija didaskalija, portetna metaforičnost likova, kao i simbolični plan drama, te njihove tematske i idejne koncepcije.<br />&nbsp;&nbsp; Zaključak je da je u potrazi za formom, u tim spontanim smenama poetika i bogatom kori&scaron;ćenju tehničko-stilskih sredstava (npr., montažnost dramskog teksta, kolektivni monolog, personalizacija i depersonalizacija aktera radnje; upotreba metafore, poređenja, metonimije, sinegdohe, sinestezije, groteske, lirskih paralelizama itd.), L. Andrejev ostao dosledan svojoj primarnoj ideji, promi&scaron;ljanju o moći i nemoći ljudske misli. Ta ista ideja u&scaron;la je u osnovu teatra panpsihe, koji je okarakterisao naredni plodan period ovog dramskog pisca.</p> / <p>Although he was not consistent in his approach when poetics and the form were concerned, Leonid Andreyev never gave up on the initial idea in his early plays: in them he was deeply involved in consideration of human thought, its nature and its possible manifestations, as well as its power, or the lack of it. In the first phase of his early works, which is in this thesis termed a realist theater, the playwright takes into consideration three different manifestations of human thought: science, religion and revolution. During the period in which he was searching for a new form for his plays, the so-called substantialist theater, thought is confronted with substance, upon which a new idea emerges, that of powerlessness of human thought&ndash; human beings cannot live their lives based solely on the principle of rationality. In the third period of his early writing, the so-called melodramatic theater, the author seemingly deviates from main theme, and by returning to his university days, creates two autobiographical, psychological plays.<br />&nbsp;&nbsp; In all three theaters, the realist, the substantialist and the melodramatic, the author uses a rich palette of technical and stylistic devices. This thesis offers analyses of chromatic and musical principles; the nature and function of stage directions; metaphorical nature of the characters; as well as the symbolism present in the plays.<br />&nbsp;&nbsp; Searching for the form, through spontaneous shifts between different poetics and an array of technical and stylistic devices (such as editing of plays, collective monologue, personalization and depersonalization of the characters, the use of metaphor, simile, metonymy, synecdoche, synesthesia, grotesque, lyrical parallelisms), Leonid Andreyev remained loyal to his initial idea of pondering the power and weakness of human thought. This idea has become a constitutive part of pan-psyche theater that marked the next, rather fruitful period of this playwright.</p>

<p>Намера студије јесте да се целокупни досадашњи драмски опус Виде Огњеновић<br />сагледа у ширем контексту савремене српске драматургије и књижевне традиције. Овакав<br />задатак подразумева анализу примењеног литерарно-драматуршког поступка, тематско-<br />мотивских одредница, жанровских и стилских особености, језичког израза,<br />карактеризације ликова, односа према историјским, политичким, идеолошким, културним,<br />социјалним и другим друштвеним феноменима. За реализацију тако дефинисаног циља<br />истраживања, било је неопходно формирати својеврсни координатни систем. Унутар<br />система једна оса представља најзначајније ауторе и њихова репрезентативна дела, који су<br />кључни за развој савремене српске драме од Другог светског рата до прве деценије овог<br />века, а друга оса означава књижевну традицију као недвосмислену исходишну тачку и<br />креативну инспирацију. Рад је подељен у три органски повезане целине: &bdquo;Савремена<br />српска драма&rdquo;, &bdquo;Драмски опус Виде Огњеновић&rdquo; и &bdquo;Књижевна традиција као креативна<br />инспирација</p> / <p>Namera studije jeste da se celokupni dosadašnji dramski opus Vide Ognjenović<br />sagleda u širem kontekstu savremene srpske dramaturgije i književne tradicije. Ovakav<br />zadatak podrazumeva analizu primenjenog literarno-dramaturškog postupka, tematsko-<br />motivskih odrednica, žanrovskih i stilskih osobenosti, jezičkog izraza,<br />karakterizacije likova, odnosa prema istorijskim, političkim, ideološkim, kulturnim,<br />socijalnim i drugim društvenim fenomenima. Za realizaciju tako definisanog cilja<br />istraživanja, bilo je neophodno formirati svojevrsni koordinatni sistem. Unutar<br />sistema jedna osa predstavlja najznačajnije autore i njihova reprezentativna dela, koji su<br />ključni za razvoj savremene srpske drame od Drugog svetskog rata do prve decenije ovog<br />veka, a druga osa označava književnu tradiciju kao nedvosmislenu ishodišnu tačku i<br />kreativnu inspiraciju. Rad je podeljen u tri organski povezane celine: &bdquo;Savremena<br />srpska drama&rdquo;, &bdquo;Dramski opus Vide Ognjenović&rdquo; i &bdquo;Književna tradicija kao kreativna<br />inspiracija</p> / <p>This study is aimed at offering an overview of the entire dramatic oeuvre of Vida<br />Ognjenović to date within the wider context of the contemporary Serbian dramaturgy and literary<br />tradition. This objective entails an analysis of the literary-dramatic procedure used, as well as the<br />thematic-motif determinants, distinctive features in regard to genre and style, linguistic<br />expression, characterisation, attitude towards historical, political, ideological, cultural, social and<br />other societal phenomena. In order to accomplish the objective of research thus formulated, it<br />was necessary to form a singular coordinate system. One coordinate axis represents major<br />authors and their representative works, which bear crucial significance for the development of<br />the contemporary Serbian drama from World War II to the first decade of this century, while the<br />other axis represents literary tradition as an unambiguous point of origin and creative inspiration.<br />The study is divided into three organically related units: &lsquo;Contemporary Serbian drama&rsquo;,<br />&lsquo;Dramatic oeuvre of Vida Ognjenović&rsquo; and &lsquo;Literary tradition as creative inspiration&rsquo;.</p>